- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-587-343/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- UAB „Alkor“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Alkor“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi (b.l. 60-61) atmetė prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką UAB „Druskininkai Invest“ priklausančio nekilnojamojo turto - šeimyninio tipo apartamentų viešbučio, esančio Vilniaus al. 34, Druskininkuose,- atžvilgiu pareiškėjos, kaip statinio rekonstrukcijos darbus atlikusio kreditoriaus, 531 876,07 Lt kreditorinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Teismas nurodė, jog pareiškėja neištaisė 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi teismo nustatytų trūkumų, pareiškimą pateikė praleidusi CK 4.177 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį 30 dienų terminą teisei į priverstinę hipoteką įgyvendinti, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog prašomas įkeisti turtas yra apdraustas, jog pirminis hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB sutinka su pakartotiniu įkeitimu, todėl sprendė, jog tenkinti pareiškėjos prašymą ir įregistruoti priverstinę hipoteką nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 64-66) pareiškėja prašo Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti, grąžinti prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriui iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad terminas prašymui dėl priverstinės hipotekos registravimo paduoti skaičiuotinas ne nuo darbų atlikimo dienos (2009 m. spalio 20 d.), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bet nuo galutinio atsiskaitymo už darbus termino, t.y. 2009 m. spalio 30 d., todėl 2009 m. lapkričio 27 d. prašymas paduotas nepraleidus termino. Be to, įstatymo nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl pripažinus, jog jis buvo praleistas, šis terminas atnaujintinas svarbia laikant aplinkybę, jog pareiškėja suklydo vertindama terminų skaičiavimo tvarką. Nepagrįstu pareiškėja laiko ir reikalavimą, jog turtas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverstinę hipoteką, būtų apdraustas, kadangi toks reikalavimas daro teisės normas dėl priverstinės hipotekos taikymo formaliomis, praktiškai neįgyvendinamomis. Kartu pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamą nutartį priėmusiam teismui buvo žinoma, jog turtas yra įkeistas sutartine hipoteka, o ši aplinkybė pati savaime yra pagrindas išvadai, jog turtas yra apdraustas, daryti, todėl reikalavimas pateikti draudimo faktą patvirtinančius dokumentus vertintinas kaip nepagrįstas formalumas. Atsižvelgiant į priverstinės hipotekos tikslus ir paskirtį, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl būtinybės gauti kitų hipotekos kreditorių sutikimą, kadangi šis reikalavimas taip pat užkerta bet kokias praktinio priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų taikymo galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina galioti.
Byloje kilo ginčas dėl CK 4.177 str. įtvirtintos rangovo teisės inicijuoti priverstinės hipotekos taikymą rangovo turimo turtinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti įgyvendinimo tvarkos. CK 4.177 str. 2 d. įtvirtintas maksimalus šios teisės įgyvendinimo terminas - 30 dienų nuo statybos ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, jog hipoteka yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.70 str. 1 d.), suteikianti teisę prievolės kreditoriui prievolės neįvykdymo atveju inicijuoti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, teisės aktuose nesant jokios normos, kuri leistų hipotekos atsiradimą sieti su prievolės, kurios įvykdymas užtikrinamas hipoteka, neįvykdymu, atskirojo skundo argumentas, jog terminas prašymui dėl priverstinės hipotekos įregistravimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo prievolės, kurios įvykdymą prašoma užtikrinti, pažeidimo dienos, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas. Finansinės prievolės skolininkui praleidus atsiskaitymo su prievolės kreditoriumi terminą, pastarasis įgyja teisę išieškoti įsiskolinimą priverstine tvarka, įskaitant teisę jau egzistuojančios hipotekos atveju įsiskolinimą išieškoti iš įkeisto turto CK 4.192- 4.193 str., CPK 558 str. nustatyta tvarka, tuo tarpu hipotekos įregistravimo prielaidos sietinos su konkretaus juridinio fakto, lemiančio galiojančios ar būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimą, egzistavimu - sandorio dėl sutartinės hipotekos steigimo sudarymu, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu steigiama priverstine hipoteka. Todėl CK 4.177 str. 2 d. nustatyto termino pradžia negali būti siejama su jokiu kitu momentu, kaip tik rangos sutarties pagrindu vykdytų darbų pabaiga. Pareiškėjai neginčijant aplinkybės, jog rangos darbai buvo baigti 2009 m. spalio 20 d., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog terminas prašymui dėl priverstinės hipotekos įregistravimo baigėsi 2009 m. lapkričio 19 d., t.y. pareiškėjos 2009 m. lapkričio 27 d. prašymas paduotas šį terminą praleidus. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog aptariamas įstatyminis terminas yra atnaujinamasis. Pasibaigus šiam terminui prievolės kreditorius savo teises gali ginti kitais teisės aktuose numatytais būdais, įskaitant teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau teisę kreiptis dėl CK 4.177 str. numatytos priverstinės hipotekos įregistravimo praranda (CK 1.117 str. 6 d.). Kadangi konkretus kreipimosi terminas yra būtinoji priverstinės hipotekos registravimo prielaida, šio termino praleidimas pats savaime vertintinas kaip pakankamas pagrindas pareiškėjos pateiktam prašymui atmesti.
Teisėjų kolegijai pripažinus, jog pareiškėja buvo praradusi subjektinę teisę kreiptis su pareiškimu dėl priverstinės hipotekos registravimo, pareiškimo turinio vertinimas, ginčijamos nutarties dalies dėl būtinybės su pareiškimu dėl priverstinės hipotekos įregistravimo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog prašomas įkeisti turtas yra įkeistas, jog pradinis hipotekos kreditorius sutinka su antriniu įkeitimu, analizė netenka prasmės, nes negali įtakoti galutinės pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl su šia nutarties dalimi susijusių atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.