Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. P. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, anksčiau teistas 2 kartus: 1) 2012-12-27, Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – viešaisiais darbais 3 mėn. įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį; 2) 2014-07-10, Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. – 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme; teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. V. 2015-03-04 d. apie 16.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas neblaivus, 3 kartus spyrė savo motinai V. V. į kojas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiajai į kojas nespyrė. Išeidamas pro duris tik patraukė ją už rankos. Ji užrakino tada duris ir iškvietė policiją. Traukė ją už rankos, nes norėjo išeiti iš namų, o ji buvo užrakinusi duris, atsistojusi prie durų ir neišleido jo. Tą dieną buvo parėjęs namo tik pasiimti daiktų, o išeidamas tik norėjo praeiti pro mamą, dėl to ją ir patraukė už rankos, kad ji pasitrauktų nuo durų. Į kojas nespyrė nei karto. Mama policiją iškvietė tik dėl to, kad buvo išgėręs. Ji norėjo jį išregistruoti iš tų namų. Ji visada kviesdavo policiją, kai jis būdavo išgėręs. Anksčiau teistas buvo taip pat už konfliktus su mama.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą kartą jos sūnus parėjo į laiptinę ir triukšmavo, daužė duris, keikėsi, buvo neblaivus. Ji sakė jam, kad jis nusiramintų, nes iškvies policiją. Jis nereagavo, todėl ji iškvietė policiją. Kai tai padarė, tai sūnų įleido į vidų ir užrakino duris, kad jis neišeitų, kol atvažiuos policija. Kai buvo namuose, buvo nervuotas, piktas ant jos. Anksčiau jis ir ranką sulaužęs jai buvo. Dabar jis įsigudrinęs, nedaro žaizdų, išsigina, kad nieko nedarė. Tą kovo 4 dieną jis ją stumdė, daugiau nelabai ir atsimena įvykio. Kol laukė tą dieną iškviestos policijos, tai jis sudavė jai į alkūnę. Taip pat įspyrė jai į kojas. Tą dieną konfliktas kilo, nes nedavė sūnui pinigų, o jis buvo nepatenkintas, klausė ar jai gaila. Kai atvyko pareigūnai, tai ji viską jiems papasakojo, kaip viskas buvo. Policininkams viską papasakojo teisingai.

Liudytojas A. P. parodė, kad nukentėjusiosios kvietimu ne pirmą kartą teko vykti į konfliktą. Kažkurį kartą gal ir buvo kaltinamasis ją pastūmęs, bet šiaip smurto lyg nebūdavo. Sumušta nukentėjusioji nebuvo. Moteris tą paskutinį kartą tik skundėsi, kad už rankos ją ėmė smarkiai ir pastūmė. Dėl suduotų smūgių nieko apsakyti negali, nes nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užrašyti teisingi. N. V. tą dieną nesiskundė, kad ją būtų spardę. Ji tik sakė, kad stumdė, mokesčių nemoka, geria sūnus.

Liudytojas G. V. parodė, kad su šita byla susijęs, nes atliko joje apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Apklausą atlikau įvykio dieną. Apklausė nukentėjusiąją. Šią apklausą atsimena, ten buvo konfliktas dėl pinigų nedavimo ir V. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Smurtas pasireiškė tuo, kad jis jai spyrė į koją. Moteris sakė, kad spyrė tris kartus, kiek atsimena. Kiek atsimena parodymus, tai konfliktas kilo dėl to, kad moteris nedavė pinigų.

Liudytoja Ž. J. parodė, kad pamena konkrečiai šitą bylą. Prisimena, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo mamą. Prisimenu, kad vyko pas V. į namus apklausti apie situaciją. Kai nuvyko, tai apklausos metu ji nurodė, kad sūnus smurtavo, kad spyrė į kojas dėl to, kad ji nedavė jam pinigų alkoholiui, sakė jaučią baimę, prašė jį iškraustyti. Kai nukentėjusiosios paklausė, kuo pasireiškė smurtas, tai ji sakė, kad iš koridoriaus sūnus veržėsi ir įspyrė į kojas. Nukentėjusioji vietoje paaiškino, kad viskas įvyko dėl to, kad ji jam nedavė pinigų alkoholiui. Nukentėjusioji dėl įvykio buvo sukrėsta psichologiškai, verkė per apklausą, matėsi, kad ji išsigandusi.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad į įvykio vietą policijos pareigūnus kvietė V. V.. Nuvykus policijai į įvykio vietą adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad prieš V. V. smurtavo jos sūnus, ją stumdė, koliojo necenzūriniais žodžiais (b.l. 3-4).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1865 užfiksuota, kad A. P. V. nustatytas 3,19 promilės neblaivumas (b.l. 19).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su savo motina V. V. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu irspyrė jai tris kartus į kojas, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą. Tai, kad A. P. V. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš motiną smurtavo tam, kad ši pasitrauktų nuo durų ir jis galėtų išeiti iš buto iki kol atvažiuos motinos iškviesta policija, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą bent sukelti fizinį skausmą, dėl kurio motina pasitrauktų nuo durų. Jokios kitos dingsties smurtui nebuvo. Be to smurtavo spirdamas koja, tai padarė ne vieną, o tris kartus, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš motiną ir smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą ją sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajai savo motinai. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.) kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Nors kaltinamasis viso proceso metu neprisipažino spyręs motinai tris kartus į kojas, tokius jo parodymus paneigia byloje esantys nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duoti teisėjui. Jos parodymai, duoti teisme atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iškart po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnei, ką patvirtina ir liudytojos Ž. J., apklaususios ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodymai, todėl teismas netikėti tokiais parodymais ir jais nesivadovauti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi tai, kokiu būdu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais apie tai, kad jis nespyrė nukentėjusiajai dar ir dėl to, kad jis įvykio metu buvo labai neblaivus, kas objektyviai apsunkina kaltinamajam ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes. Be to, tokios jo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, priešingai, kaip minėta, ją vienareikšmiai paneigia.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. P. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo A. P. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A.P. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją ir turėdamas už tai neišnykusį teistumą, kas rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, nesulaikė jo nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Tuo pačiu tai rodo, kad A. P. V. yra linkęs nusikalsti, o ne taisytis ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, į tai, kad jis yra nedirbantis, taip pat nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu didesnė už tą, kuri buvo paskirta jam ankstesniu nuosprendžiu. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas didesnis nei minėtos laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Kadangi nukentėjusioji patyrė smurtą nuo savo sūnaus A. P. V. jau ne pirmą kartą, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, A. P. V. kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per 8 mėnesius išdirbti 100 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-03-04 iki 2015-03-06 (dvi dienos), kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti A. P. V.baudžiamojo poveikio priemones:

Įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant A. P. V. bet kokia forma nebendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. V., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu Kalniečių g. 216-26, Kaunas, ir nesiartinti prie V. V. arčiau nei 30 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. V. palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:

Įspėti nuteistąjį A. P. V., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.