Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
1S-269-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00363-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
I. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00363-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. priimtą nutarimą Nr. 95-51 taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. Š. nuteistas 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-51 nutarta taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai pagal OASys metodiką, jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai – už pareigūnų nurodymų nevykdymą buvo baustas drausmine nuobauda, be to, jis vis dar neigia kaltę dėl padaryto nusikaltimo, savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti, minimizuoti. Pažymėta ir tai, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos vienu balu (nuo 26 iki 25 balų), todėl nėra pagrindo išvadai, jog I. Š. daroma pažanga, keičiant savo elgesį ir mąstyseną, yra pakankama ir akivaizdi.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis I. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė netyčia. Jis savo sugyventinę tiesiog pastūmė, sakydamas jai eiti miegoti, o ši nukrito ir mirė. Dėl kilusių padarinių patyrė šoką, nes prarado mylimą ir artimą žmogų. Jis trejus metus sirgo depresija ir iki šiol jaučia savo kaltę.

5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis neturi drausminių nuobaudų, yra skatintas, dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja visuose pataisos įstaigoje rengiamuose renginiuose. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu sužinojo daug naujų, įdomių dalykų, tapo labiau išsilavinusiu žmogumi, šiuo metu puoselėja naują požiūrį į žmogaus elgesį ir pasaulį, t. y. mano, jog kiekvieną poelgį reikia gerai apgalvoti, kad nepakenktum kitiems visuomenės nariams ir nesudarytum konfliktinių situacijų. Skundo autorius pažymi, kad paleistas lygtinai turės kur pastoviai gyventi, taip pat dirbs.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo I. Š. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad I. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Nors I. Š. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau šios aplinkybės nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos ir visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Š. vis dar neigia savo kaltę dėl labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo (žmogaus gyvybės atėmimo) padarymo, t. y. savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti. Kaltę skundo autorius perkelia nukentėjusiajai, neva smurtinius veiksmus sukėlė nukentėjusiosios girtavimas, jis tik netyčia pastūmė sugyventinę ir pan. Esant tokiai nuteistojo mąstysenai, kritiškai vertinami skundo teiginiai apie neva susiformavusį naują požiūrį į žmogaus elgesį ir pasaulį. Akivaizdu, kad I. Š. nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Todėl, išėjęs į laisvę, nuteistasis ir toliau gali naudoti smurtinius veiksmus kitų visuomenės narių atžvilgiu, nes tokio elgesio jis nelaiko ydingu.

10. Teisėjų kolegija deklaratyviais laiko I. Š. skundo teiginius apie tai, kad po sugyventinės nužudymo patyrė šoką, trejus metus sirgo depresija ir pan. Apie diagnozuotą depresijos ligą bylos medžiagoje jokių duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad pataisos įstaigoje nėra fiksuota nuteistojo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti atvejų, taip pat nestebima netinkamų streso ar nerimo požymių. Šios aplinkybės tik patvirtina psichologinės tarnybos specialisto padarytą išvadą, kad I. Š. yra linkęs save pateikti socialiai priimtinesniu asmeniu, neva stipriai išgyvenančiu dėl kilusių negrįžtamų padarinių.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad paleistas lygtinai nuteistasis gali susidurti su finansiniais sunkumais. Nors pats I. Š. neigia finansinį nestabilumą, pajamų trūkumą, tačiau bylos medžiaga liudija, kad iki nuteisimo jis gyveno iš nedarbingumo pašalpos ir socialinių išmokų, kadangi tik iš dalies buvo darbingas (nedarbingumas 55 procentai). Darbinio ar kito pozityvaus užimtumo neturėjimas skatino nesaikingą alkoholio vartojimą, nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nepaisant to, I. Š. teigia, kad alkoholio vartojimo problemų neturi. Vis dėlto, jis yra dalyvavęs pataisos namuose vykdytuose užsiėmimuose apie alkoholio žalą, taip pat lankė uždarą Anoniminių alkoholikų grupę. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. Š. iš dalies supranta, jog alkoholį, būdamas laisvėje, vartodavo netinkamai, deda tam tikras pastangas spręsti šią problemą, nors pats to ir neidentifikuoja kaip problemos, todėl akivaizdu, jog alkoholio vartojimo prevencijai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys bei nuolatinės, o ne epizodinės pastangos.

12. Bausmę pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2017 m. balandžio 28 d., tačiau VĮ „Mūsų amatai“ pradėjo dirbti tik nuo 2018 m. birželio 11 d., vadinasi, darbiniai santykiai jo dar nesaisto nei metus laiko, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu yra per anksti spręsti apie jo tvirtą pasiryžimą tęsti darbinę veiklą ir laisvėje. Be to, jokio darbo laisvėje I. Š. nėra susiradęs ir nėra pateikęs pataisos įstaigos administracijai būsimą įdarbinimą patvirtinančią pažymą. Ieškotis darbo nuteistasis žada tik paleistas lygtinai, taip pat planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą. Taigi, teigti, jog I. Š. aktyviai ruošiasi integruotis į darbo rinką, nėra pagrindo. Nors jo darbinė motyvacija yra teigiama, tačiau neaišku, ar tokia pati ji išliks ir probacijos metu.

13. Skunde nuteistasis teigia, kad dalyvauja visuose pataisos įstaigoje rengiamuose renginiuose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, I. Š. dėmesys turėtų būti nukreipiamas ne vien į renginius, o ir į dalyvavimą elgesio pataisos programose. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis dalyvavo tik privalomose pataisos programose – adaptacijos, integracijos į visuomenę, kurių metų buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos teisine sistema, nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindais ir tvarka, asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, teisėmis ir pareigomis, socialinės paramos teikimu asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, užimtumo, būsto bei sveikatos priežiūros problemų sprendimais. Tačiau I. Š. nedalyvavo nei vienoje programoje, susijusioje su smurtinio elgesio prevencija, savitvardos kontrole ir pan., kas jam būtų naudinga ir aktualu. Šiuo metu nuteistajam vis dar išskiriami du kriminogeniniai veiksniai (emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys) ir vienas artimas kriminogeniniams veiksnys (piktnaudžiavimas alkoholiu), kurių nenusveria pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama darbinė motyvacija, ryšių palaikymas su artimaisiais. Pažymėtina, kad I. Š. gyvenamąją vietą turėjo bei ryšius su artimaisiais palaikė ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo smurtavimo šeimos nario – sugyventinės – atžvilgiu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas bausmės atlikimo metu sumažėjo vos vienu balu – nuo 26 iki 25 balų. Todėl nėra pagrindo šios pažangos vertinti, kaip akivaizdžios bei užtikrinančios sėkmingą probaciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų (pageidauja būti paleistas lygtinai netaikant intensyvios priežiūros) teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ir keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė