Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-260-653/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-08-27
Bylos Nr.: 2A-260-653/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-06672-2009-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas: V. A., A. Š.
Atsakovas: K. Š., A. Š., UAB „Senamiesčio kurantai“, VĮ „Registrų centras“

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-260-653/2013Proceso Nr.2-02-3-06672-2009-9Procesinio sprendimo kategorija:30.9.1, 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Algirdo Auruškevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių V. A., A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-535/2012 pagal ieškovių V. A., A. Š. ieškinį atsakovams K. Š., A. Š. , UAB „Senamiesčio kurantai“, VĮ „Registrų centras“ dėl naudojimosi pastatais, namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo, pažeistų teisių gynimo ir atsakovų K. Š., A. Š. priešieškinį V. A., A. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės ieškinyje prašė :

1. panaikinti VĮ Registrų centre registro Nr. 44/619110 kadastro žymos: 10.1,10.2, galioja nuo 2010-06-01, teisinę registraciją, atsakovo UAB „Senamiesčio kurantai“, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.2 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2010-05-26 ir kadastro duomenų tikslinimą, o taip pat - atsakovo VĮ Registrų centras, Registro Nr.44/619110, kadastro žymas 10.3 ir 10.4. galioja nuo 2010-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2009-12-18 dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p.2.5, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p.2.4 ir šių pastatų kadastro duomenų tikslinimą;

2. pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. 3744 tarp ieškovės V. A. ir atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus Filialo, atstovaujančio Kadastrinių matavimų skyriaus vedėjo R. A., kaip sudarytą apgaulės būdu ir prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms. Restitucijos tvarka grąžinti ieškovei jos sumokėtus VĮ Registrų centrui pagal 2010-01-05 sąskaitą apmokėti Nr.1249458-3 ir kasos čekį- 600 Lt;

3. įpareigoti atsakovus K. Š. ir A. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimus ir atstatyti į pirminę padėtį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį (VĮ Registrų centro plane pažymėta indeksu 1 -6 ir virtuvės patalpą, pažymėtą indeksu 1 -5 );

4. patvirtinti pateiktus teismui 2010 m. Individualios „S. įmonės“ parengtą Gyvenamojo namo (gyvenamųjų kambarių, pagalbinių patalpų) ir kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės ir kt.), esančių (duomenys neskelbtini)m.sav., naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir nustatyti ieškovėms V. A. ir A. Š. bei atsakovams K. Š. ir A. Š. naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. 56,10 kv.m. ploto Pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trijų ūkinių pastatų - 15 kv.m. ploto, unikalus Nr.1094-0137-4030, 9 kv.m. ploto Nr. (duomenys neskelbtini), 7,03 kv.m. ploto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statinių (tvora, kiemo aikštelė ) Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2010 m. „S. įmonės" projektą (planą-pasiūlymą teismui), o taip pat patvirtinti 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtą 564 kv.m. ploto žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir pagal pateiktą planą ( pasiūlymą teismui ) nustatyti ieškovėms V. A. ir A. Š. bei atsakovams K. Š. ir A. Š. 564 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarką;

5. paskirti naudotis pagal 2010 m. Individualios S. įmonės parengtą (duomenys neskelbtini)Gyvenamojo namo (gyvenamųjų kambarių, pagalbinių patalpų), ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės ir kt.) naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (planą-pasiūlymą teismui ), o taip pat pagal 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtą 564 kv.m. ploto žemės sklypo kurio unikalus Nr.4400-0911-2525, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

5.1 ieškovei V. A. paskirti naudotis 5,65 kv.m. dalį kambario, kurio plotas 11,30 kv.m., Individualios „S. įmonės“ Naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, pažymėto indeksu 1-3-1, gyvenamajame name indeksas Nr. 1A1 m ir savo dalimis ( viso 4,25 kv.m.) ūkiniuose pastatuose, plane pažymėtuose indeksais 211 p., 311Ž, 411p. adresu: (duomenys neskelbtini).

5.2 ieškovei A. Š. paskirti naudotis 5.65 kv.m.dalį kambario, kurio plotas 11,30 kv.m., Individualios „S. įmonės“ Naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, pažymėto indeksu 1-3-1, gyvenamajame name indeksas Nr. lAlm ir savo dalimis (viso 4,25 kv.m.) ūkiniuose pastatuose, plane pažymėtuose indeksais 21 lp., 311Ž, 411p. adresu: (duomenys neskelbtini).

5.3 atsakovams K. Š. ir A. Š., paskirti naudotis pagal Individualios „S. įmonės“ Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą gyvenamojo namo indeksas Nr. lAlm, adresu: (duomenys neskelbtini)kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-1-1 (6,75 kv.m. ploto), 1-2 (18,76 kv.m. ploto), 1-5 (6,52 kv.m.ploto), koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-4 (2,41 kv. m.ploto ) ir savo dalimis: K. Š. (22,67 kv.m. ), A. Š. (11,33 kv.m.) ūkiniuose pastatuose, plane pažymėtuose indeksais 211p., 311Ž, 411p. adresu: (duomenys neskelbtini).

5.4 ieškovams V. A., A. Š. ir atsakovams K. Š. ir A. Š. paskirti bendram naudojimui pagal 2010 m. Individualios „S. Įmonės“ Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą gyvenamojo namo Nr. lAlm, adresu: (duomenys neskelbtini)bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 ( virtuvė 6.01 kv.m. ploto), 1-7 (vonia 1,94 kv.m. ploto ), 1-8 (tualetas 1,17 kv.m. ploto), 1-9 ( sandėlis 1,24 kv.m. ploto), nepažeidžiant kaimynų interesų.

ieškovei V. A., paskirti naudotis 564 kv.m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (94 kv.m. ploto) pagal 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės planą (pasiūlymą teismui), pažymėtą indeksu A.ieškovei A. Š., paskirti naudotis 564 kv.m.ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (278 kv.m.ploto) pagal 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės planą (pasiūlymą teismui), pažymėtą indeksu B.

Šalies argumentai

5.7 atsakovams K. Š., A. Š., paskirti naudotis 564 kv.m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini), dalimi ( 192 kv.m.ploto ) pagal 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės planą (pasiūlymą teismui), pažymėtą indeksu C.

Ieškovės nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane Nr. lAlm, unikalus Nr. 1094-0137-4018) yra bendro 56.10 m² ploto. Šis namas susideda iš keturių gyvenamųjų kambarių, kurių kiekvieno plotas yra atitinkamai 8.85 m², 18.76 m², 6.52 m² ir 9.20 m². Gyvenamąjį namą taip pat sudaro bendro naudojimosi patalpos: 2.41 m² - koridorius, 6.01 m² - virtuvė, 1.94 m² vonia, 1.17 m² tualetas, 1.24 m² sandėlys. Taigi gyvenamąjį namą sudaro 43.33 m² naudingo gyvenamojo ploto bei 19.29 m² pagalbinių arba bendro naudojimosi patalpų. Gyvenamąjį namą nuosavybės teisėmis valdo V. A. ir A. Š. po 1/8 dalį, K. Š. 1/2 dalį, A. Š. 1/4 dalį. Tokiomis pačiomis dalimis ieškovai ir atsakovai valdo tris 9 m², 10 m² ir 15 m² (iš viso 34 m² ) ūkinius pastatus ir kitus statinius (tvora, kiemo aikštelė). Gyvenamasis namas ir kiti statiniai stovi 0,564 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m.k.v.), kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovėms V. A. - 94 kv.m., A. Š. - 278 kv.m., atsakovams K. Š. ir A. Š. - 192 kv.m (pagrindas - 2006-07-05 Apskrities viršininko sprendimas). Dėl ieškovių ir atsakovų bendros dalinės nuosavybės teise valdomų statinių ir žemės sklypo dalių ginčo nėra.

Ieškovės nuosavybės teise valdo atitinkamai po 7,0125 kv.m. viso gyvenamojo namo ploto arba iš viso abi valdo - 14,025 kv.m. gyvenamojo namo ploto. Pagal gyvenamojo namo išplanavimą atskiro kambario, atitinkančio ieškovėms tenkančios namo dalies 14,025 kv.m. plotą nėra, todėl pateiktu „S.įmonės“ parengtu projektu siūloma ieškovėms paskirti naudotis gyvenamojo namo plane patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-3-1 (9,20 kv.m.) ir dar paskirti dalį (2,1 kv.m.) gretimos patalpos, pažymėtos indeksu 1-1-1 (8,85 kv.m.).

Projektu siūloma nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, atliekant ieškovių lėšomis nustatyta tvarka dviejų gretimų patalpų rekonstrukciją, t.y. išardant tarp patalpų 1-1 (9,20 kv.m. iki rekonstrukcijos) ir 1-3 (8,85 kv.m. iki rekonstrukcijos) esamą pertvarą ir duris ir įrengiant naują apšiltintą pertvarą projekte numatytoje vietoje. Tokiu būdu suformuojant ir paskiriant joms naudotis izoliuotą kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-3-1 (11,30 kv.m. ploto po rekonstrukcijos), su įrengta nauja pertvara izoliuotą kambarį, plane pažymėtą indeksu 1-1-1 (6,75 kv.m. ploto po rekonstrukcijos). Ieškovės siūlo patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-3-1, įrengti dvigubas apšiltintas duris tiesiai į lauką, kur kitu pateiktu namų valdos žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planu numatyta paskirti naudotis ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalis (A,B ).

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimosi patalpose, t.y. virtuvėje (indeksas 1-6), siekiant išvengti naudojimosi pereinamomis kitomis atsakovų naudojamomis patalpomis (koridorius ( 1-4), pereinamasis kambarys (1-5), patenkant į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6 (virtuvė), įrengiamos atskiros apšiltintos durys, vedančios tiesiai į lauką, kuriomis ieškovės galės naudotis, nesinaudojant pereinamomis atsakovų patalpomis, siekiant patekti į virtuvę (1-6), vonią ( 1-7), tualetą (1-8), sandėlį (1-9). Mano, kad tokiu sprendiniu ieškovės, naudodamos joms paskirtas naudojimuisi patalpas, išvengs galimų konfliktų, patenkant į paminėtas patalpas, prašo teismo nustatyti visų gyvenamojo namo pagalbinių patalpų, išskyrus koridoriaus (l-4), bendrą naudojimą, nepažeidžiant kaimynų interesų.

A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtas 564 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.010100540244, esantį (duomenys neskelbtini)., planas yra suderintas su VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, naudojimosi dalys paskirstytos, atsižvelgiant ir į teismui pateiktą Individualios „S. įmonės“ Gyvenamojo namo ir kitų statinių naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Kadangi atsakovai žemės sklypo planą pasirašė, todėl, ieškovių nuomone, siūloma teismui patvirtinti šio žemės sklypo naudojimosi tvarka yra teisiškai įregistruotų ir nuosavybės teise valdomų sklypo dalių ribose ir nepažeidžia atsakovų teisių. Pagal UAB „SPKT“ 2012-05-17 specialisto išvadą Nr. l 17-12 A. S. 2010 m. projektas dėl Naudojimosi tvarkos nustatymo techniniu požiūriu yra galimas realizuoti ir neprieštarauja pagrindiniams projektavimo normų reikalavimams.

Šalies argumentai

Ieškovės nurodė, kad atsakovai K. Š. ir A. Š. 2009 m., be bendraturčių (ieškovių) sutikimo, po savavališkai atliktų patalpų rekonstrukcijos darbų, vykstant teisminiam ginčui dėl bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymo, iš esmės pakeitė jų bendrai valdomo turto - gyvenamojo namo ginčo patalpų sudėtį, jų matmenis, funkcinę priklausomybę bei gyvenamųjų patalpų išsidėstymą, t.y. demontavo bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarą, skiriančią virtuvę (A. S. 2010 m. Naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu 1-6, 6.01 kv.m.) nuo kambario (A. S. 2010 m. Naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu 1-5, 6.52 kv.m.) Toliau, po rekonstrukcijos, šias abi patalpas eliminavo, neteisėtai sujungė į vieną, vietoje jų abiejų, suformavo naują patalpą - virtuvę, pakeisdami prijungto kambario funkcinę paskirtį į virtuvės paskirtį bei tuo neteisėtai sumažindami ieškovėms priklausantį gyvenamąjį plotą. Atsakovai pažeidė Statybos įstatymo (18 str.30 str., 32 str.,71 str.) bei Statybos techninio reglamento (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“) reikalavimus, sumažindami gyvenamųjų patalpų plotą 6.52 kv.m., savavališkai, neteisėtai rekonstravo gyvenamojo namo patalpas. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai pažeidė CK 4.75 str., 4.76 str.,4.81 str., 4.82 str., 4.83 str. , 4.85 str., 4.88 str. ir kt., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (12 str., 13 str.), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (3 str., 5 str.) ir šių įstatymų pagrindu priimtų nuostatų reikalavimus.

Atsakovė K. Š., pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d., 12 str., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.1 p., neturėdama teisės be kitų bendrasavininkų sutikimo paduoti prašymą Nekilnojamojo turto registrui įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, tokį prašymą pateikė, o atsakovas VĮ Registrų centras K. Š. prašymą neteisėtai priėmė ir neteisėtai patenkino. Su savo prašymu dėl kadastro duomenų pakeitimų įrašymo į kadastrą, atsakovė pateikė be ieškovų sutikimo ir žinios atsakovo - UAB „Senamiesčio kurantai“ - neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų duomenų pagrindu parengtą jų bendrai valdomo turto - gyvenamojo pastato ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pagal atsakovų atliktus neteisėtus gyvenamojo namo patalpų funkcinės paskirties pakeitimus. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ neteisėtai įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre (10 skiltis -Kadastro žymos) neteisėtai padarytus kadastro duomenų pakeitimus. Šios reikšmingos bylai aplinkybės buvo atskleistos ieškovams tik 2012-01-23 teismo posėdžio metu, atsakovų atstovei pateikus dokumentus.

2010 m. A. S. įmonės parengtas naudojimosi pastatais ir A. K. įmonės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas sudaryti pagal VĮ Registrų Centras parengtą Žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, versija: 4 (2009-06-25) pagal VĮ Registrų centro 2009-06-25 išduotą CDB išrašą, o ne pagal ieškovų nuomone neteisėtus kadastrinių duomenų pakeitimus.

Ieškovė V. A. 2009 m. gruodžio mėn., informavusi žodžiu atsakovę K. Š. apie numatomą ūkinių pastatų - rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), po dviem ūkiniais pastatais, kadastrinių matavimų atlikimą ir siekdama šio rūsio kadastrinius duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centrą. 2009-12-28 V. A. su VĮ Registrų centro atstovu sudarė Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.SK-3744. Kadangi sutarties vykdymo objektas - sublokuotų ūkinių pastatų rūsys - buvo išsidėstęs po dviem ūkiniais pastatais, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo paskirtas matininkas M. R., vykdydamas paminėtą sutartį, privalėjo kadastro darbus atlikti užsakytų sutartimi darbų ribose. 2010-01-20 gavus VĮ Registrų centro matininko pranešimą, kad V. A. užsakyti kadastro matavimo darbai atlikti, jai buvo pasiūlyta VĮ Registrų centre įforminti prašymą dėl šių darbų įregistravimo kadastre. Pasirašydama VĮ Registrų centre 2010-01-20 standartinį VĮ Registrų centro prašymą Nr. 1297702, V. A. pastebėjo, kad prie prašymo pridedama kadastro duomenų byla 2009-12-30 Nr.13/11883 2 egz., tačiau faktiškai V. A. šios bylos nematė, nes pati byla tuo metu buvo pas matininką M. R. parengimo stadijoje. 2010-01-27 ieškovė V. A. VĮ Registrų centre gavo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsakymą į paminėtą prašymą dėl ūkinių pastatų kadastro duomenų pakeitimo, Sprendimą Nr.KS-260 „Atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą“ ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. 2010-01-27 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vadovaudamasis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str.4 d., 12 str. l d. ieškovės V. A. prašymo nepatenkino, motyvuodamas, kad V. A. kartu su prašymu Kadastro tvarkytojui nepateikė viešojo administravimo subjekto sprendimo, patvirtinančio aukščiau minimo nekilnojamojo daikto rekonstravimo teisėtumą bei įstatymu nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio ieškovės V. A. teisę atstovauti kitus bendrasavininkius - A. Š., A. Š. ir K. Š., keičiant statinio kadastro duomenis NTR po jo rekonstravimo. Ieškovei V. A. kartu su sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas grąžino neva neįregistruotą jos 2009-12-28 kadastro darbų atlikimo sutarties Nr. SK-3744 pagrindu, VĮ Registrų centro parengtą Nekilnojamojo daikto (ūkinio pastato rūsio) kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/11883. Ieškovės manymu, ji buvo atsakovo VĮ Registrų centras apgauta, nes dar tą pačią dieną, t.y. 2010-01-27, kuomet buvo priimtas sprendimas atsisakyti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą atliktus rūsio kadastrinius matavimus ir jai grąžino šio objekto kadastrinių matavimų bylą Nr. 13/11883, kaip neįregistruotą, faktiškai nuo jos nuslėpdami šios kadastro duomenų 2009-12-18 bylos dalį. Atsakovas be pagrindo tos pačios dienos data (2010-01-27) įregistravo jos neužsakytų ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tikslinimą. Šių įrašų ieškovė anksčiau nepastebėjo, pasitikėdama atsakovu VĮ Registrų centras. Taigi priėmus minėtą sprendimą Nr.KS-260, VĮ Registrų centras, be ieškovių atskiro prašymo dėl bendros dalinės nuosavybės teise valdomų ūkinių pastatų kadastrinių duomenų pakeitimų, įrašė ūkinių pastatų Nr. 1094-0137-4029 ir Nr. 1094-0137-4044 kadastrinių duomenų pakeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 2009-12-18 VĮ Registrų centras matininko M. R. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kadastro žymos įrašas galioja nuo 2010-01-27, t.y. nuo aukščiau paminėto VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo Nr.KS-260 priėmimo dienos. Ieškovė V. A. kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.3744 su VĮ Registrų centras Vilniaus filialu sudarė 2009-12-28. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 13 p. nustato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nuostatų 9p., 9.1 p. nustatyta, kad prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus privalo Kadastro tvarkytojo darbuotojai šių Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla įregistruota 2009-12-18, t.y. net 10 dienų anksčiau, nei buvo sudaryta kadastro darbų atlikimo sutartis – 2009-12-28. Minėta sutartimi V. A. užsakė atlikti kadastro darbus tik dėl rūsio, kuris įrengtas po dviem ūkiniais pastatais (2010m.A. S. parengtame Naudojimosi tvarkos projekte pažymėti indeksais: 41 lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir indeksu 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne pastatų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinių duomenų pakeitimus pagal įregistruotą 2009-12-18 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atsakovas neteisėtai į Nekilnojamojo daikto kadastrą įrašė kadastro duomenų pakeitimus ūkiniame pastate Nr. 1074-013 7-4029, kurio kadastro atlikimo darbai paminėta sutartimi apskritai nebuvo numatyti ir įrašyti.

Antro įregistruoto ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro darbus pagal kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.3744 V. A. užsakė tik dėl rūsio, kuris susijungia su ūkiniu pastatu Nr. 1094-0137-4030, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimą VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įrašyti į Nekilnojamojo daikto kadastrą. Be to, šio ūkinio pastato įregistruotų ir kitų pakeitimų, t.y. apimčių (tūrio, ploto, vertės ir kt.) kadastrinių duomenų pakeitimų jų įregistravimui ieškovė V. A. sutarties nebuvo sudariusi.

Sudarant sutartį su VĮ Registrų centras, ieškovė V. A. buvo suklaidinta dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neįrašant į sutartį pagal jos valią, t.y. užsakomų kadastro darbų atlikimo sutarties dalyką -ūkiniuose pastatuose Nr. 1094-0137-4030 ir Nr. 1094-0137-4044 įrengto rūsio kadastrinių matavimų atlikimą, o ne ūkinių pastatų, kurių kadastrinių matavimų, kaip nurodyta ginčijamoje sutartyje ir įregistruota registre, nes ieškovė V. A. VĮ Registrų centre neužsakinėjo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2009-12-28 sudarydama su atsakovu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.SK-3744, sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį (CK 1.80 str.), nes pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str.2 dalį neturėjo teisės tokią sutartį sudaryti ir 2010-01-20 šios sutarties pagrindu pateikti VĮ Registrų centrui prašymą Nr. 1297702 kadastro duomenų pakeitimui bendros dalinės nuosavybės objektams Raseinių g.19, Vilnius, įregistruoti. Kartu su prašymu VĮ Registrų centrui ji nepateikė dokumento, patvirtinančio teisę atstovauti ieškovę A. Š., atsakovus K. Š. ir A. Š..

Kadastro duomenų bylos ieškovė prie savo prašymo pridėti negalėjo, nes ši byla atsakovo VĮ Registrų centro jai buvo įteikta kartu su sprendimu tik 2010-01-27, kuri 2010-01-20 buvo tik parengimo stadijoje. Ginčijamoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, kuri neva ieškovei V. A. buvo įteikta (grąžinta) dėl atsisakymo įrašyti užsakytus kadastrinius duomenis vieno ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini)rūsio kadastrinių matavimų, faktiškai VĮ Registrų centro įregistruota pilnoje apimtyje visa paminėto matininko parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra sukomplektuoti visų trijų bendros nuosavybės ūkinių pastatų ir ieškovės užsakyto rūsio, jungiančio du ūkinius pastatus, kadastriniai matavimai. Byloje yra prijungti ir ūkinio pastato, kuris nefigūravo net V. A. ginčijamoje kadastrinių matavimų sutartyje, kadastrinių matavimų duomenys.

Šalies argumentai

Ieškovės prašė netenkinti atsakovų A. Š., K. Š. priešieškinio, nurodė, jog turto atidalinimo nereikalauja ir siekia juo naudotis natūra.

Atsakovai A. Š. ir K. Š. priešieškiniu prašė:

atidalinti A. Š. ir K. Š. priklausančią 3/4 dalį gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje iš bendrosios dalinės nuosavybės su V. A. ir A. Š. ir 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise priklausančią V. A., priteisti A. Š., bei 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)asmeninės nuosavybės teise priklausančią A. Š. priteisti K. Š., priteisiant iš A. Š. V. A. naudai 11.250 Lt kompensaciją, iš K. Š., A. Š. naudai 11.250 Lt kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad be rekonstrukcijos gyvenamojo namo patalpų padalinti pagal turimus plotus tarp bendrasavininkų nėra galimybės. Gyvenamojo namo išplanavimas rodo, kad yra trys pereinamos patalpos, kurių bendras naudojimas labai ženkliai sumažintų atskirai naudojamų patalpų dalis tarp bendrasavininkų. Doc. dr. J. M., kaip statinio ir projekto ekspertizės vadovas, 2012-02-29 pateikė projekto vadovo A. S. parengto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto įvertinimą bei išvadą dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra, kur nurodė, kad projekto vadovo A. S. parengto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto įgyvendinimas nepažeidžiant galiojančių statybos normų ir taisyklių, higienos normų negalimas, o gyvenamojo namo atidalijimas natūra pareikalautų didelių investicijų.

Šiuo metu gyvenamuoju namu naudojasi tik K. Š. ir jos sūnus A. Š.. Perplanuoti gyvenamąjį namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti atsakovėms pagal priešieškinį turimas dalis, kurių bendrą plotą sudaro 14,327 kv.m. į atskirą turtinį vienetą, su atskira virtuve ir sanmazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Atidalijimas natūra pareikalautų labai didelių investicijų įrengiant atskirus įėjimus, įvažiavimus, įrengiant atskirus tinklus, be to po visų tokio pobūdžio pertvarkymų reikės atnaujinti pastato išorės ir vidaus patalpų apdailą. Bendra gyvenamojo namo vertė sudaro 90.000 Lt, o rekonstrukcijos suteikiančios galimybę atidalinti atsakovių dalį sudarytų daugiau nei pusę namo vertės. Gyvenamasis namas yra įrašytas į kultūros vertybių registrą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai mano, kad natūra atidalinti gyvenamojo namo dalies neįmanoma.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0137-4018, kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2010-06-01 patikslinti 2010-06-01 vienos iš bendraturčių K. Š. prašymo bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., 13 str. 2 d., nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88.1 p. nėra įtvirtinto reikalavimo visiems bendraturčiams teikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pakeisti statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovės nepagrįstai teigia, jog nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre metu (2010-06-01) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žinojo, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl atliktų minėto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų. Nekilnojamojo turto registre 2010-03-03 Vilniaus apygardos teismo 2010-02-20 pranešimo Nr. 2-1250-565/2010 pagrindu buvo padaryta žyma apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovų K. Š., A. Š. ieškinį atsakovams V. A., A. Š., VAVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas apie kilusį ginčą dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre bei kitų reikalavimų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešė atsiųsdamas 2012-03-06 pranešimą Nr. 2-48-3 535/2012 kartu su ieškovių 2012-02-27 patikslintu ieškiniu; 2012-03-06 pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012-03-13 įregistruota žyma apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-48-535/2012. Netgi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turint duomenų apie vykstantį ginčą teisme, teisės aktai (tiek Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str., tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str.) nenumato galimybės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiuo pagrindu atsisakyti pakeisti kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ieškovės V. A. ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo matininko bendru sutarimu 2009-12-18 matininkui atvykus į ieškovės nurodytą vietą buvo surinkti pastatų, esančių Raseinių g. 19, Vilniuje, kadastro duomenys. 2009-12-18 tik ieškovei leidus ir sudarius tinkamas sąlygas išmatuoti šiuos statinius (surinkti kadastro duomenis), matininkas užfiksavo statinių kadastro duomenis. 2009-12-28 tarp ieškovės V. A. ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įgaliotų asmenų buvo sudaryta Sutartis bei papildomas susitarimas dėl šios Sutarties papildymo. Minėta Sutartimi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012-06-06 dokumente Nr. S(12.5.1.14.)-16354 „Dėl sutarties kopijos ir paaiškinimų pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-48-535/2012“, buvo susitarta dėl negyvenamųjų pastatų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo (kadastro duomenų bylos parengimo). Kad šia Sutartimi buvo susitarta ne tik dėl ūkinio statinio 211 p, kaip teigia ieškovės, bet ir dėl kitų ūkinių statinių (3I1Ž bei 4Ilp) patvirtina ir ta aplinkybė, jog minėtoje Sutartyje nurodytas ne tik ūkinio statinio 2Ilp, bet ir ūkinio statinio 3I1Ž unikalus numeris. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje minimas rūsys, priešingai nei nurodo ieškovės, nėra išsidėstęs po dviem statiniais: ūkiniu statiniu (2Ilm), unikalus Nr. 1094-0137-4030, bei ūkiniu statiniu (3I1Ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis rūsys, vadovaujantis 2009-12-18 surinktais ir užfiksuotais kadastro duomenimis, yra tik ūkinio statinio 211 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, todėl šis faktas tik patvirtina, jog Sutartimi buvo susitarta ne tik dėl ūkinio statinio 211 p, bet dėl visų negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro darbų atlikimo. Rengiant aukščiau minėtą Sutartį, VĮ Registrų centro Paslaugų ir prašymo sistemoje 2009-12-28 buvo suformuotas užsakymas Nr. 1249456 (kuris įrašytas ir Sutartyje). Pasirašius abiem šalims Sutartį bei jos priedą, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo matininkas 2009-12-28 surinktų duomenų bei Sutarties pagrindu pradėjo rengti ūkinių statinių 211 p, 311 ž, 411 p kadastro duomenų bylą. Dalį kadastro duomenų bylos dokumentų matininkas parengė 2009-12-30, o baigta rengti byla buvo 2010-01-05, tą patvirtina kadastro duomenų byloje automatizuoti įrašai apie dokumentų rengimo datas bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojų parašai šioje byloje. Pilnai parengus ūkinių statinių kadastro duomenų bylą, 2010-01-05 buvo suformuota sąskaita apmokėjimui Nr. 1249456-3, kas tik patvirtina, jog jau 2010-01-05 matininkas buvo atlikęs 2009-12-28 Sutartimi aptartus darbus, t. y. parengęs ūkinių statinių kadastro duomenų bylą.

Ieškovė V. A. 2010-01-06 atvyko į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, pagal 2010-01-05 suformuotą sąskaitą Nr. 1249456-3 sumokėjo už Sutartyje aptartus darbus. Taip pat ieškovė V. A. sumokėjusi už atliktus darbus VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2010-01-06 atsiėmė parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas, todėl ieškovių teiginys, jog šias bylas ieškovė gavo tik 2010-01-27, nepagrįstas. Ieškovė V. A., 2009-12-18 leidusi surinkti ūkinių statinių kadastro duomenis, sutikusi su 2009-12-28 sudarytos Sutarties sąlygomis, pasirašiusi Sutartį ir susitarimą dėl Sutarties papildymo, 2010-01-06 sumokėjusi už atliktus darbus bei 2010-01-06 priėmusi atliktą darbą -parengtas visų trijų minėtų ūkinių statinių kadastro duomenų bylas, NTR tvarkytojui nereiškė jokių pretenzijų, netgi priešingai, 2010-01-20 pateikė šias bylas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui siekdama pakeisti visų trijų ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovė V. A. 2010-01-20 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 1297702) pakeisti statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei aukščiau minėtas ūkinių statinių kadastro duomenų bylas. Prašyme (Nr. 1297702) jokių ieškovės įrašų apie tai, jog ji siekia pakeisti ne visų trijų ūkinių statinių, nurodytų statinių kadastro duomenų byloje (Nr. 13/11883), bet tik vieno ūkinio statinio 211 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nėra. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas išnagrinėjo 2010-01-20 ieškovės prašymą bei pateiktus dokumentus ir 2010-01-27 priėmė sprendimą: pakeisti ūkinių statinių 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes nenustatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. nurodytų aplinkybių, bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. šiems duomenims pakeisti pakako vieno iš bendraturčių prašymo, atsisakyti pakeisti ūkinio statinio 211 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (2010-01-27 sprendimas Nr. KS-260), nes ieškovė nepateikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privalomo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl rekonstruoto ūkinio statinio 211 p statybos teisėtumo bei dokumento leidžiančio atstovauti kitus bendraturčius keičiant duomenis po statinio rekonstrukcijos, t. y. dokumento, kuriame būtų išreikšta bendraturčių valia, kokiomis dalimis po rekonstrukcijos jie valdys ūkinį statinį 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2010-01-27 VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atsiėmė ne tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2010-01-27 sprendimą Nr. KS-260, bet ir 2010-01-27 parengtą Nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą Nr. 1001257 , kuriame buvo nurodyta, jog 2010- 01-27 buvo pakeisti ūkinių statinių 31 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 411 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, įregistruotos žymos „Kadastro duomenų tikslinimas“ ir „Kadastrinius matavimus atliko“. Akivaizdu, jog ieškovei jau 2010-01-27 tapo žinoma apie pakeistus ūkinių statinių 31 lž ir 411 p kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir ieškovės klaidingas įsivaizdavimas, jog jos prašymas nebuvo įvykdytas, nes buvo parengtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2010-01-27 sprendimas Nr. KS-260, kuriuo atsisakyta pakeisti tik vieno iš trijų ūkinių statinių duomenis, nesuteikia pagrindo teigti, jog ji buvo suklaidinta.

Ieškovės tiek 2010-01-27 priimto Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo pakeisti ūkinių statinių 311ž, 411p kadastro duomenis, tiek sprendimo Nr. KS-260 atsisakyti pakeisti ūkinio statinio 211 p kadastro duomenis neskundė išankstinei ginčų nagrinėjimo komisijai, t. y. nesilaikė įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir bylą dėl ieškovių pirmojo reikalavimo (teisinės registracijos, kadastro žymų 10.3 ir 10.4 punkte nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/619110 panaikinimo) atsakovo - VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atžvilgiu nutraukti.

Ieškovė V. A. nei 2010-01-06 gavusi iš atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo statinių kadastro duomenų bylas, nei 2010-01-20 pateikusi šias bylas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui su prašymu keisti statinių kadastro duomenis, nei 2010-01-27 gavusi šią nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą atgal kartu su Nekilnojamojo turto registro išrašu-pažymėjimu Nr. 1001257, nereiškė jokių pretenzijų dėl apgaulės būdu sudarytos Sutarties. Šį reikalavimą ieškovės pareiškė tik po to, kai 2012-03-26 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas savo atsiliepime į ieškovių patikslintą ieškinį atkreipė dėmesį į tai, jog prie patikslinto ieškinio pridėtame 2010 m. A. S. parengtame naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo projekte nurodyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus - ūkinius statinius 311Ž, 411p, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)esančius (duomenys neskelbtini), neatitinka NTR įregistruotų duomenų (t. y. pačios ieškovės prašymu patikslintų statinių kadastro duomenų). Ieškovės virš 2m. po Sutarties sudarymo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutarties sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nesilaikė įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido skundo padavimo terminą, bylą dėl ieškovių pirmojo reikalavimo (teisinės registracijos, NTR įrašo Nr. 44/619110 10.3 ir 10.4 punkte įregistruotų kadastro žymų panaikinimo) atsakovas prašo nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstą; ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo teisinės registracijos ir NTR įrašo Nr. 44/619110 10.1 ir 10.2 punkte įregistruotų kadastro žymų panaikinimo prašo spręsti kaip išvestinį iš reikalavimo dėl atliktų UAB „Senamiesčio kurantai“ kadastrinių matavimų nuginčijimo; reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Patikslinto ieškinio patenkinimo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, prašo atsižvelgti į tai, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų, kaltės ir materialinio intereso nėra.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Senamiesčio kurantai“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kadastrinių matavimų byla nėra administracinis aktas ir negali būti ginčijama teismine tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. gali būti skundžiami tik NTR tvarkytojo veiksmai įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33str. yra sureglamentuotas netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo tvarka. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. LR ŽŪM 2002-12-30 įsakymu Nr.522 yra patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“, kuriomis būtina vadovautis sudarant kadastrinių matavimų bylas. Parengiant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr.13/11883 UAB „Senamiesčio kurantai“ vadovavosi nurodytomis taisyklėmis ir jų reikalavimų nepažeidė. Matininkas užfiksavo faktinę nekilnojamojo daikto padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių, atsakovų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 133,73 Lt, t. y. po 33,43 Lt iš V. A., A. Š., K. Š., A. Š..

Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovai K. Š., A. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)-0,0564ha žemės sklypą (V. A. 94 kvm; A. Š.- 278 kvm; K. Š. ir A. Š. po 96kvm), 56,10 kvm ploto gyvenamąjį namą V. A. ir A. Š.- po 1/8, K. Š. 1/2, A. Š.- 1/4 ir tris ūkinius pastatus 9 kvm, 10kvm, 15kvm ploto bei kitus statinius-tvorą, kiemo aikštelę (V. A. ir A. Š. – po 1/8, K. Š. ir A. Š. 1/4).

Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2010-06-01 patikslinti vienos iš bendraturčių - K. Š. prašymo bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Teismas vadovavosi LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 p., ir pažymėjo, jog teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo ir pakeitimo tvarką Nekilnojamojo turto kadastre, nenumato, jog prašymus įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kartu su šių kadastro duomenų pasikeitimo faktą patvirtinančiais dokumentais Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui privalo pateikti visi bendraturčiai.

Teismas pažymėjo, jog buvo tikslinami kadastro duomenys, prieš tai atlikus kadastrinius matavimus, nebuvo keičiami turto savininkai, ar jiems tenkančių nekilnojamojo objekto dalių dydžiai, todėl tokiais veiksmais nebuvo pažeisti įstatymo saugomi bendraturčių interesai, įtvirtinti CK 4.88 str. 2 d., kurioje numatyta, kad bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Šiuo atveju, patikslinus kadastro duomenis, nebuvo atlikta jokio įstatymo saugomų bendraturčių interesų pažeidimų. Todėl ieškovių reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centre Registro Nr. 44/619110 kadastro žymos: 10.1,10.2, galioja nuo 2010-06-01, teisinę registraciją, atsakovo UAB „Senamiesčio kurantai“, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.2 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2010-05-26 ir kadastro duomenų tikslinimą, o taip pat - atsakovo VĮ Registrų centras Registro Nr.44/619110, kadastro žymas 10.3 ir 10.4. galioja nuo 2010-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2009-12-18 dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p.2.5, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p.2.4 ir šių pastatų kadastro duomenų tikslinimą, atmestinas, nes kadastro duomenų tikslinimo procedūra buvo atlikta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir yra teisėta.

Iš Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr. 3744 teismas nustatė, kad ieškovė V. A. sudarė minėtą sutartį su VĮ Registrų centru. Minėtos sutarties dalyku įvardinti negyvenamieji pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigia, kad minėtos sutarties dalyku buvo tik rūsys, tačiau iš sutarties turinio matyti, kad sutarties dalykas apima negyvenamuosius pastatus, kurių unikalūs numeriai nurodyti pačioje sutartyje. Ieškovė, sudarydama sutartį turėjo būti pakankamai apdairi, kad sutartyje nurodytų tinkamus objektus. Teismas darė išvadą, kad pagal ieškovės ir VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. 3744, VĮ „Registrų centras“ įrašė visų sutartyje numatytų pastatų kadastrinių duomenų pakeitimus, o ieškovių teiginys, kad sutartimi buvo numatyta atlikti tik rūsio kadastrinius matavimus vertino kritiškai.

Parengus ūkinių statinių kadastro duomenų bylą, 2010-01-05 buvo suformuota sąskaita apmokėjimui Nr. 1249456-3, taigi 2010-01-05 matininkas buvo atlikęs 2009-12-28 sutartimi aptartus darbus - parengęs ūkinių statinių kadastro duomenų bylą. Ieškovė V. A. 2010-01-06 pagal 2010-01-05 sąskaitą Nr. 1249456-3 sumokėjo už sutartyje aptartus darbus 600 Lt ir atsiėmė parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas. 2010-01-20 ieškovė pateikė šias bylas NTR tvarkytojui siekdama pakeisti visų trijų ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovė V. A. 2010-01-20 NTR tvarkytojui pateikė prašymą pakeisti statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei aukščiau minėtas ūkinių statinių kadastro duomenų bylas. Prašyme (Nr. 1297702) jokių ieškovės įrašų apie tai, jog ji siekia pakeisti ne visų trijų ūkinių statinių, nurodytų statinių kadastro duomenų byloje (Nr. 13/11883), bet tik vieno ūkinio statinio, Nekilnojamojo turto kadastre, nėra. Atsižvelgiant į tai, NTR tvarkytojas išnagrinėjo 2010-01-20 ieškovės prašymą bei pateiktus dokumentus ir 2010-01-27 priėmė sprendimą: pakeisti ūkinių statinių 311Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 411p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. šiems duomenims pakeisti pakako vieno iš bendraturčių prašymo, bei atsisakė pakeisti ūkinio statinio 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (2010-01-27 sprendimas Nr. KS-260), nes ieškovė nepateikė privalomo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl rekonstruoto ūkinio statinio 211 p statybos teisėtumo bei dokumento leidžiančio atstovauti kitus bendraturčius keičiant duomenis po statinio rekonstrukcijos, t. y. dokumento, kuriame būtų išreikšta bendraturčių valia, kokiomis dalimis po rekonstrukcijos jie valdys ūkinį statinį 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 2010-01-27 VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atsiėmė nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą, NTR tvarkytojo 2010-01-27 sprendimą Nr. KS-260, 2010-01-27 parengtą Nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą Nr. 1001257, kuriame buvo nurodyta, jog 2010-01-27 buvo pakeisti ūkinių statinių 311ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 411p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, įregistruotos žymos „Kadastro duomenų tikslinimas“ ir „Kadastrinius matavimus atliko“. Ieškovės teiginiai, kad VĮ Registrų centras nuslėpė dalį bylos vertintini kaip nepagrįsti, ieškovės teiginys, kad ji nepastebėjo byloje esančių duomenų nesudaro pagrindo abejoti tokių duomenų teisėtumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmuo, pats iniciavęs kadastrinių duomenų keitimo procedūrą, privalo būti apdairus ir domėtis procedūros eiga.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įpareigoti pašalinti bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimus ir atstatyti į pirminę padėtį gyvenamojo namo kambarį teismas galėtų tokiu atveju, jei būtų nustatyta bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimų. 2001-01-23 ginčo name sprogus dujų mišiniui skilo namo vidinė siena, kurią atsakovai galutinai išgriovė. Gyvenamojo namo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2010-06-01 patikslinti pagal atsakovės K. Š. prašymą bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Teismui nepripažinus kadastro duomenų pakeitimo neteisėtu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus pašalinti bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimus ir atstatyti į pirminę padėtį gyvenamojo namo, esančio Raseinių g. 19, Vilnius kambarį, nes bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teismas atsižvelgė į CK 4.75 str. ir CK 4.81 str. normas, Lietuvos teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009) dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas vertino R.S. G. projektavimo studijos gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių naudojimosi tvarkos nustatymo planą, 2010 m. Individualios „S. įmonės“ parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, Nekilnojamo turto objekto nuosavybės dalių pasikeitimo projektą, parengtą inžinieriaus M. A. ir nustatė, kad visuose šiuose projektuose konstatuojama, jog be rekonstrukcijos gyvenamojo namo patalpų padalinti pagal turimus plotus tarp bendrasavininkų nėra galimybės. Gyvenamojo namo išplanavimas rodo, kad yra trys pereinamos patalpos, kurių bendras naudojimas labai ženkliai sumažintų atskirai naudojamų patalpų dalis tarp bendrasavininkų. Taip pat teismas rėmėsi Doc. dr. J. M. išvada dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra bei V. M. specialisto išvada.

Teismas darė išvadą, kad ieškovių prašomas naudojimosi namu tvarkos nustatymas neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus. Ieškovių pateiktas namo naudojimo tvarkos nustatymo projektas akivaizdžiai labiau atitinka ieškovių interesus, nes nėra atsižvelgta į nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, į atsakovų turto dalis.

Šalies argumentai

Ieškovės prašo atsakovams K. Š., A. Š., paskirti naudotis 564 kv.m. ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini) dalimi ( 192 kv.m.ploto ) pagal 2008-01-10 A. K. geodezinių matavimų įmonės planą (pasiūlymą teismui), pažymėtą indeksu C. Geodezinių matavimų plane pažymėtu indeksu C žemės sklypu (priskirtu naudotis atsakovams pagal S. projektą), naudosis visi, nes tik taip galima patekti į bendro naudojimo patalpas. Teismas konstatavo, kad šis projektas neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus. Šiuo atveju, patenkinus ieškovių prašymą, namą tektų rekonstruoti, kas sąlygotų dideles išlaidas ir neracionalų patalpų naudingumo pasikeitimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas gyvenamasis namas patenka į kultūros paveldo objekto – Vilniaus miesto istorinę dalį. Tokiu atveju pastato paprastojo remonto projektas turi būti derinamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, jog atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teismas pažymėjo, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši kompensacija atitiktų daikto atidalijamos dalies rinkos vertę. Teismas atkreipė dėmesį, kad, ieškovėms nesutinkant dėl nurodyto turto atidalijimo būdo, yra neracionalu atidalyti gyvenamąjį namą, jį paliekant tik atsakovams. Teismo vertinimu, siekdami nekilnojamojo turto atidalijimo natūra, atsakovai dėl to nepateikė jokio projekto. Atsakovai dėl negyvenamųjų pastatų ir žemės nepasisakė. Atsakovų siūlomas atidalijimas yra neadekvatus, nes atsakovams priteisus visą gyvenamąjį namą, ieškovai liktų be gyvenamųjų patalpų, nebūtų aiški negyvenamųjų pastatų ir žemės naudojimo tvarka. Atsakovų siūlomas turto atidalijimo būdas yra ydingas, nekonkretus, procedūriškai ir techniškai nepriimtinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovės pateikė apeliacinį skundą (IV t., b.l.3-13), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių ieškinys, palikti nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinys; priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovių ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas abstrakčiai konstatavo, kad apeliančių pateiktas namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neva akivaizdžiai labiau atitinka apeliančių interesus. Teismas nenurodė įrodymų, kuriais pagrindė savo padarytas išvadas, neatliko įrodymų vertinimo, nenurodė, kurie apeliančių įrodymai atmesti ir kodėl, taigi teismas neatskleidė bylos esmės.

Apeliantės nurodė, kad jo iki šiol neturi galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teises į ginčo turtą, nes atsakovės jų į namą neįsileidžia. Siekdamos atstatyti galimybę naudotis turtu, buvo pateiktas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvados dėl ieškovių pateiktų planų yra abstrakčios, nenurodė kaip ir kokiu būdu pateiktuose teismui planuose pažeidžiami teismo nurodyti reikalavimai.

Teismas, siekdamas apginti ieškovių pažeistas teises, ir manydamas, kad ieškovių pasiūlyta tvarka yra netinkama, privalėjo ex officio sprendimo būdą parinkti remiantis byloje konstatuotais faktais. Teismas to nepadarė, nepasiūlė patikslinti ar pakeisti ieškovių nurodytos tvarkos ir tuo pažeidė civilinio proceso principą – ginti asmenų pažeistas teises.

Pažymi, jog atsakovai K. Š. ir A. Š. neteisėtai atliko esminius bendro turto patalpų pakeitimus (savavališkai demontavo pertvarą, skiriančią virtuvę nuo kambario, po rekonstrukcijos neteisėtai sujungė patalpas į vieną naują patalpą – virtuvę, sumažindami apeliantams priklausantį naudingą gyvenamąjį plotą, į kurį jos ketina keltis gyventi). Specialiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbų (rekonstrukcijos), statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Šiuo atveju atsakovai nepateikė ieškovėms projektinių pasiūlymų, nuslėpė rekonstrukciją, pakeitė patalpų sudėtų, paskirtį, išsidėstymą, apsunkinant ieškovėms nustatyti naudojimosi tvarką. Be to, neteisėtai, be bendrasavininkių sutikimo, pateikė prašymą registrų tvarkytojui dėl kadastro duomenų pakeitimų įrašymo į kadastrą ir šie pakeitimai atsakovo VĮ „Registrų centras“ buvo neteisėtai įregistruoti. Tačiau teismas apeliančių nurodytų pažeidimų nevertino, bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimų nenustatė, išvados nemotyvavo.

Teismas neanalizavo reikšmingų faktinių aplinkybių, kad iš NTR CDB išrašų matyti, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla įregistruota 2009-12-18, t.y. net 10 dienų anksčiau, nei buvo sudaryta kadastro darbų atlikimo sutartis – 2009-12-28. Be to, apeliantė V. A. užsakė atlikti kadastro darbus tik dėl rūsio, kuris įrengtas po dviem ūkiniais pastatais. Teismas taip pat nevertino, kad antro įregistruoto ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro darbus pagal kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. 3744 V. A. užsakė tik dėl rūsio, kuris susijungia su ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsisakė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šio ūkinio pastato įregistruotų ir kitų kadastrinių duomenų pakeitimų ieškovė V. A. sutarties (užsakymo) nebuvo sudariusi. Mano, jog visi patikslinti duomenys turi suklastojimo požymių, nes prašymą pakeisti kadastro duomenis turėjo pateikti visi bendraturčiai. Iš gauto VĮ registrų centro sprendimo ieškovė suprato, kad ji neturėjo teisės nei sudaryti kadastro darbų sutarties, nei prašyti įregistruoti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Nuo ieškovės buvo nuslėpta kadastrinių matavimų bylos dalis, kuri buvo įregistruota. Šio fakto ieškovė nepastebėjo.

Pagal byloje esančius įrodymus teismas turėjo pripažinti, kad 2009-12-28 kadastro darbų atlikimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės V. A. ir VĮ Registrų centras, yra negaliojanti, nes sudaryta apgaulės būdu, suklaidinant ieškovę dėl sutarties dalyko. Taip pat ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal LT Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. ieškovė neturėjo teisės tokią sutartį sudaryti ir pateikti prašymą kadastro duomenų pakeitimui įregistruoti.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b.l.25-28) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtinta norma suteikia teisę pateikti prašymą pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bet kuriam iš nekilnojamojo daikto savininkų. Teisės aktai nenumato, jog tokius prašymus privalo pateikti visi bendraturčiai. Apeliantės teigia, jog buvo atlikta gyvenamojo pastato rekonstrukcija, tačiau to neįrodė, priešingai, UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje 2010-05-25 kadastro duomenų byloje gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra užfiksuota, užfiksuoti pakeitimai (vidinės pertvaros panaikinimas po įvykusio gaisro) atitinka teisės aktuose apibrėžto paprastojo remonto apibūdinimą.

Pažymi, jog apeliantės pateikė visų trijų ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir prašymą Nr. 1297702, kuriame jokių apeliantės įrašų, jog ji siekia pakeisti tik vieno ūkinio pastato 2I1p kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nėra. Be to apeliantė klaidina teismą, teigdama, jog atsiėmė kadastro duomenų bylas tik 2010-01-27, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė 2010-01-06 atsiėmė parengtas kadastro duomenų bylas. Teismas teisingai nurodė, jog apeliantė, sudarydama sutartį, turėjo būti pakankamai apdairi ir nurodyti tinkamus objektus. Apeliantė V. A. VĮ Registrų centras nereiškė jokių pretenzijų nei dėl ūkinių pastatų kadastro duomenų rinkimo ir bylų rengimo, nei dėl NTR tvarkytojo priimtų sprendimų. Apeliantės teiginys, kad ji klaidingai įsivaizdavo, jog jos prašymas nebuvo įvykdytas, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji buvo suklaidinta. Sutarties dalyku buvo įvardinti negyvenamieji pastatai.

Atsakovai K. Š. ir A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantės nepagrįstai nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės. Visus pateiktus projektus rengę specialistai darė vienareikšmišką išvadą, kad be rekonstrukcijos gyvenamojo namo patalpų padalinti pagal turimus plotus tarp bendrasavininkų nėra galimybės, o gyvenamojo namo išplanavimas rodo, kad yra trys pereinamos patalpos, kurių bendras naudojimas labai ženkliai sumažintų atskirai naudojamų patalpų dalis tarp bendrasavininkų. Teismas įvertinęs tris projektus rengusių specialistų nuomonę, bei ypatingą reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčias statinio ir projekto ekspertizės vadovo doc.dr. J. M. išvadą bei V. M. išvadą, pagrįstai vertino, kad siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus.

Ieškovių 2010 m. naudojimosi tvarkos nustatymo planas parengtas projektuotojui net neatvykus ir neapžiūrėjus gyvenamojo namo, vadovaujantis gyvenamojo namo kadastriniais duomenimis, kurie užfiksuoti 1983 m., o tai neatitinka VĮ Registrų centre esančių kadastrinių duomenų, bei faktinės padėties. Ieškovės apie atliktus naujus kadastrinius matavimus buvo informuotos 2010-06-01 per Vilniaus m. 1-ąjį notarų biurą siunčiant joms pranešimą kartu su siūlomu M. A. pasikeitimo nekilnojamojo turto dalimis projektu, kurios sudėtinė dalis buvo 2010 m. gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir teisėtai įregistruoti VĮ Registrų centre 2010-05-25. Ieškovėms priskirtame kambaryje liktų koklinė krosnis, tuo apribojant atsakovų teises ja naudotis, siekiant tinkamai šildyti patalpas. Ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka galėtų būti įgyvendinta tik atlikus A. S. projekte numatytą rekonstrukciją: įrengiant papildomus įėjimus į gyvenamąjį namą, įrengiant naujas pertvaras ir t.t. Ieškovės į bylą nepateikė duomenų, kad numatomos rekonstrukcijos įgyvendinimas realus ir įmanomas, kaip išsprendžiamas inžinierinių tinklų perkėlimo klausimas, rekonstrukcijos kaštai bei finansavimas. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto – Vilniaus istorinę dalį, kuris yra įrašytas į kultūros vertybių registrą, tačiau A. S. naudojimosi tvarkos nustatymo projekte numatomas dviejų naujų įėjimų į gyvenamąjį namą įrengimas, tuo grindžiant tam tikra prasme izoliuotą naudojimąsi kai kuriomis patalpomis, nebuvo suderintas su Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, nors toks derinimas privalomas. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką atsakovams turintiems ¾ dalis gyvenamojo namo, realiai lieka vienas pereinamas kambarys pažymėtas indeksu 1-2 (18,76 kv.m). Ieškovėms priklauso po 1/8 dalį viso gyvenamojo namo sudarančio 57,31 kv.m., t.y. po 7, 164 kv.m. , viso 14, 32 kv.m. gyvenamojo namo dalis. A. S. parengtu naudojimosi tvarkos projektu ieškovėms priskiriama 11,30 kv.m. dydžio atskiras izoliuotas kambarys (suformuotas po rekonstrukcijos, kuri nežinia, ar bus įgyvendinta), bei nustatant, kad patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6 virtuvė, 1-7 vonia, 1-8 tualetas, 1-9 sandėlys paskiriama naudotis bendrai visiems bendraturčiams, nepažeidžiant kaimynų interesų. Taigi, ieškovės realizavusios savo teisę į gyvenamąjį namą ir naudodamosi kambariu, kurio plotą po rekonstrukcijos sudarytų 11, 30 kv.m., už likusią savo turimos teisės dalį, tai yra 3,02 kv.m. įgis teisę naudotis virtuve (kurios plotą sudaro 12,74 kv.m.), vonia, tualetu ir sandėliuku bendrai su atsakovais. Tokia naudojimosi tvarka akivaizdžiai labiau atitinka ieškovių interesus. Ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pagal pateiktą projektą negalėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes ja nustatoma naudojimosi tvarka patalpomis, kurios sprendimo priėmimo metu nėra suformuotos. Prašoma nustatyti tvarka parengta visiškai neatsižvelgiant į faktinį naudojimąsi gyvenamuoju namu. Pateikto naudojimosi tvarkos nustatymo pagalbiniais pastatais A. S. projekte nurodyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus – ūkinius statinius 3I1ž, 4I1p unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, kurie buvo patikslinti pačios ieškovės V. A. iniciatyva 2010-01-20. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovių siūlomas naudojimosi žeme tvarkos nustatymas būtų neteisėtas ir nepagrįstai suteikiantis prioritetą ieškovėms, paliekant joms visą neužstatytą sklypo dalį, o atsakovams priskiriant tik užstatytąją. Teismas priimtu sprendimu neužkirto kelio ieškovėms naudotis turima nuosavybės teise. Tokios ieškovių teisės neginčija ir atsakovai. Teismui atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovėms neatimta teisė naudotis turimomis nuosavybės dalimis. Ieškovės per savo atstovus (profesionalius advokatus) viso teisminio nagrinėjimo metu, teikdami keletą patikslintų ieškinių, aiškiai nenurodė, kokie teismui pateikti VĮ Registrų centro dokumentai yra suklastoti ir aplinkybių ar faktų, kuriais grindžia tokius savo įtarimus.

Gyvenamojo namo, kurio unikal.Nr. 1094-0137-4018 kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre buvo patikslinti atsakovės K. Š. prašymo bei UAB „Senamiesčio kurantai“ pagrindu. Duomenys apie kadastrinių matavimų atlikimo faktą bei įregistravimą ieškovėms buvo žinomi nuo 2010-06-01, įteikus Nekilnojamojo turto objekto nuosavybės dalių pasikeitimo projektą bei nurodžius nesutikimo su A. S. parengtu projektu motyvus. Apie 2007 m. įvykusį sprogimą V. A. buvo informuota, žinojo, kad po jo gyvenamojo namo dalyje (virtuvėje) daromas paprastasis remontas. Priešingai nei nurodo apeliantės, Statybos įstatymas bendraturčių sutikimų, projektų, eskizų ar kitos dokumentacijos nereikalauja. Ieškovės nepagrįstai einamąjį – paprastąjį remontą priskiria rekonstrukcijos ar statybos darbams. Atlikus remontą atsakovai likvidavo įvykusio sprogimo padarinius.

Taip pat pažymi, jog prašymus įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis privalo pateikti visi daikto bendraturčiai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtinta norma suteikia teisę pateikti prašymą pakeisti kadastro duomenis, bet kuriam iš nekilnojamojo daikto savininkų.

Ieškovė VĮ Registrų centro darbuotojui vykdant matavimus dalyvavo pati ir jau tuo metu, atliekant matavimus natūroje aiškiai matė, kokius objektus specialiais prietaisais matavo inžinierius, tačiau jokių pastabų nepareiškė. Pilnai parengus ūkinių pastatų statinių kadastro duomenų bylą 2010-01-05 buvo suformuota sąskaita apmokėjimui, pagal kurią V. A. sumokėjo VĮ Registrų centrui 600 Lt, už atliktus darbus bei atsiėmė parengtas kadastrinių matavimų bylas. Tokiu būdu ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti su visais jai pateiktais dokumentais. Ieškovė nepagrindė dokumentais, patvirtinančiais faktą, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl kelių objektų, jai to pageidaujant. Be to, VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų pakitimus įregistravo tiek V. A. prašymu (dviejų ūkinių statinių), tiek K. Š. prašymu (gyvenamojo namo), nesant bendraturčių sutikimų dėl tokio pobūdžio veiksmų atlikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Senamiesčio kurantai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą(4 t. b.l. 23-24). , kuriame su skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos tesimo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe

Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti naudojimosi pastatais, namų valdos žemės sklypu tvarką bei prašydamos apginti jų pažeistas teises ir pašalinti pasekmes. Atsakovai K. Š. ir A. Š. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovėms po 11.250 Lt kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (LAT 2011-02-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Nustatant naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką, atsižvelgiant į bendrą namo gyvenamąjį plotą (šiuo atveju 56,10 kv.m.), turimas bendraturčių nuosavybės dalis, bendro naudojimo patalpas. Tokio pobūdžio ginčuose teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, išlaikant šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą bei nustatant tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu ar objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktų ateityje, kartu įvertinant nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje yra pateikti R.S. G. projektavimo studijos „S“ gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių naudojimosi tvarkos nustatymo planas ( I t., b.l.11-14), 2010 m. A. S. įmonės parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas (II t., b.l. 161-168), Nekilnojamojo turto objekto nuosavybės dalių pasikeitimo projektas, parengtas inžinieriaus M. A. (II t.,b. l. 56-64). Išanalizavus šiuos projektus darytina išvada, jog visi projektus rengę specialistai darė vienareikšmišką išvadą, kad be rekonstrukcijos gyvenamojo namo patalpų padalinti pagal turimus plotus tarp bendrasavininkų nėra galimybės, o gyvenamojo namo išplanavimas rodo, kad yra trys pereinamos patalpos, kurių bendras naudojimas labai ženkliai sumažintų atskirai naudojamų patalpų dalis tarp bendrasavininkų. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog ir pačių apeliančių pateiktame 2010 m. A. S. įmonės parengtame Naudojimosi tvarkos nustatymo projekte nurodyta, jog be rekonstrukcijos naudojimosi tvarkos bendrasavininkų turimu turtu nustatyti nėra galimybės (II t., b.l. 161-168).

Taigi, esant tokioms specialistų išvadoms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju apeliančių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka galėtų būti įgyvendinta tik atlikus rekonstrukciją: įrengiant papildomus įėjimus į gyvenamąjį namą ir pan. Tačiau apeliantės į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad numatomos rekonstrukcijos įgyvendinimas yra realus ir teisėtas. Be to, projektiniame pasiūlyme nėra išspręstas projekto finansavimo klausimas, ieškinio reikalavimuose nėra ieškovių įsipareigojimo atlikti būtinus didelės apimties ir vertės statybos darbus savo lėšomis, priešingai, procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodė, jog jų turtinė padėtis yra sunki ir dėl to jos negali sumokėti net žyminio mokesčio. Statinio projekto ekspertizės vadovas V. M. (UAB „SPKT“ specialisto išvada) 2012-05-17 pateikęs išvadą (II t., b.l.35) nurodė, kad parengtas A. S. projektas tinkamas pirminių rekonstrukcijai reikalingų procedūrų pradėjimui, o jo atitiktis nebuvo vertinama LR Statybos įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog UAB „SPKT“ specialistas apžiūrėjo namą tik iš išorės, inžinerinių sąlygų netikrino (III t., b.l. 150), tuo tarpu J. M. betarpiškai apžiūrėjo ginčo patalpas. Doc.dr. J. M. 2012-02-27–03-01 pateiktas projekto įvertinimas bei išvada padaryta išanalizavus projekto neatitikimus statybos techniniams reglamentams, taisyklėms bei higienos normoms, nurodant, kad tiesioginis šio projekto įgyvendinimas nepažeidžiant galiojančių statybos normų negalimas (II t., b.l.108-114). Teismo posėdyje liudytojais apklaustų J. M. ir V. M. parodymai (3 t. b.l. 150-151) patvirtina, kad ieškovių pateiktas projektas nėra pilnai parengtas - jame nėra išspręsti techniniai klausimai, susiję su namo inžinierinių ir kitų tinklų rekonstrukcija, kuri yra būtina, siekiant įgyvendinti projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai iš esmės nėra tarpusavio prieštaraujantys, tačiau doc.dr. J. M. išvados yra išsamesnės, vertinant ginčo patalpoms betarpiškai jas apžiūrėjus bei išanalizavus projekto neatitikimus statybos techniniams reikalavimams. Ieškovai nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtose išvadose nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, nesant įrodymų apie rekonstrukcijos atlikimo realumą ir teisėtumą, tuo labiau, kad gyvenamasis namas patenka į kultūros paveldo objekto – Vilniaus miesto senamiesčio istorinę dalį, negali būti nustatyta.

Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog šalių santykiai nėra geranoriški, ieškovės negavo atsakovių sutikimo rekonstravimo darbams atlikti ir nesprendė įstatymų nustatyta tvarka klausimo dėl leidimo atlikti šiuos darbus be bendraturčių sutikimo, todėl ir dėl šių priežasčių ieškovių reikalavimai nustatyti naudojimo tvarką, kuri neįmanoma neatlikus rekonstravimo darbų, negali būti tenkinami. Be to, bylos duomenimis ieškovių naudojimosi gyvenamuoju namu planas buvo parengtas pagal pasenusius 1983 m. kadastrinius duomenis, neatitinkančius faktinės padėties, todėl ir šiuo pagrindu ieškovių reikalavimai negalėjo būti tenkinami.

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių, kurioms priklauso tik po 1/8 viso gyvenamojo namo dalis, pateiktame namo naudojimosi tvarkos projekte nėra atsižvelgta į nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, nes nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovės nenurodė konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

Kadangi ieškovių reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra susiję su viešuoju interesu ir pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, tenka būtent ieškovams, taip pat atsižvelgus į tai, jog apie pasikeitusius kadastro duomenis ieškovės žinojo ir turėjo galimybę patikslinti siūlomą naudojimosi tvarkos planą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktą projektą, neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl kito, negu ieškovių pasiūlyto, naudojimosi tvarkos būdo.

Ieškovės nurodė, kad negali naudotis jiems priklausančiu turtu, nes atsakovai jų į namą neįsileidžia. Atsakovai šį faktą neigia, ir siūlo ieškovams naudotis atsiliepime į ieškinį nurodytomis patalpomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi bendru turtu nesudaro pagrindo tenkinti šioje byloje ieškovių pareikštus reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad ieškovėms nėra užkirstas kelias siūlyti kitą naudojimosi tvarką bei ginti savo daiktines teises kitais būdais (LR CK 4.95 str., 4.98 str.).

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad naudojimosi tvarkos žemės sklypu dalys paskirstytos, atsižvelgiant į individualios „S. įmonės“ Gyvenamojo namo ir kitų statinių naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Taigi, netenkinus ieškinio dalies dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo tvarkos, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad siūloma naudojimosi žemės sklypui tvarka nėra proporcinga, neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus, nes realiai geodezinių matavimų plane pažymėtu indeksu C žemės sklypu (priskirtu naudotis atsakovams pagal S. projektą) naudosis visi, o ne tik atsakovai, nes tik taip galima patekti į bendro naudojimo patalpas, tuo tarpu ieškovai pagal jų siūlomą planą atskirai naudosis neužstatyta žemės sklypo dalimi.

Akivaizdu, kad naudojimosi pagalbiniais pastatais tvarkos nustatyti klausimas šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, t.y. sprendžiant klausimą dėl bendraturčių žemės ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kita vertus, ieškovės pasiūlyta naudojimosi pagalbiniais pastatais tvarka pagal pateiktą projektą neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, patikslintų pačios ieškovės V. A. iniciatyva 2010-01-20, todėl reikalavimai šioje dalyje negalėjo būti tenkinami.

Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai neįrodė, jog jų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra objektyviai galima, kad tokia tvarka yra racionali ir pagerintų šalių bendrą nuosavybės valdymą, išlaikant šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą.

Dėl kadastrinių matavimų, kadastrinių duomenų tikslinimo bei bendrosios nuosavybės objektų valdymo pažeidimų pašalinimo

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tais motyvais, jog atsakovai K. Š. ir A. Š. neteisėtai atliko esminius bendro turto patalpų pakeitimus (savavališkai demontavo pertvarą, skiriančią virtuvę nuo kambario, po rekonstrukcijos neteisėtai sujungė patalpas į vieną naują patalpą – virtuvę, sumažindami apeliantams priklausantį naudingą gyvenamąjį plotą); neteisėtai, be bendrasavininkių sutikimo, pateikė prašymą registrų tvarkytojui dėl kadastro duomenų pakeitimų įrašymo į kadastrą ir šie pakeitimai atsakovo VĮ „Registrų centras“ buvo neteisėtai įregistruoti, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo reikšmingų šiems pažeidimams įrodyti nurodytų faktinių aplinkybių.

Kaip matyti iš atsakovų paaiškinimu 2007 m. gyvenamajame name sprogus dujinei krosnelei atsakovai buvo priversti sutvarkyti patalpas. Sprogimo faktą 2007-01-22 patvirtina AB „Lietuvos dujos“ iškvietimo į dujofikuotą objektą pirminio tyrimo aktas (II t., b.l.66). Atsakovai taip pat nurodė, jog gyvenamajame name patalpa ankstesnėje inventorinėje byloje pažymėta indeksu 1-5 (6,52 kv.m.) niekada nebuvo naudojama kaip gyvenamasis kambarys ir ši aplinkybė apeliantams (ieškovėms) buvo žinoma. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovai šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovai taip pat teigia, jog apie 2007 m. įvykusi sprogimą apeliantė V. A. buvo informuota; ji žinojo, jog po sprogimo gyvenamojo namo dalyje (virtuvėje) daromas paprastasis remontas, kurio atlikimui, nėra reikalingi sutikimai, projektai ar kita dokumentacija.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 p., statinio rekonstravimas yra tokia statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį, t.y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeisti statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog atsakovai atliko būtent ginčo patalpų rekonstrukciją, o ne paprastąjį remontą (CPK 178 str.). UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtoje 2010-05-25 kadastro duomenų byloje gyvenamojo namo rekonstrukcijos fakto nėra užfiksuota (II t., b.l.24-33). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog po 2007 m. gyvenamajame name įvykusio sprogimo atsakovai atliko paprastąjį remontą gyvenamosioms patalpoms sutvarkyti, likviduojant avarijos padarinius, atmestini apeliančių argumentai, jog šiuo atveju buvo būtinas bendraturčių sutikimas dėl gyvenamojo namo patalpų rekonstrukcijos ir buvo nuslėpta pati patalpų rekonstrukcija. Apeliantės nepateikė įrodymų, jog UAB „Senamiesčio kurantai“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka faktinių aplinkybių, be to apeliantės neginčijo aplinkybės, jog, 2007 m. gyvenamajame name kilusio dujinės krosnelės sprogimo, buvo būtina remontuoti patalpas, iki bylos iškėlimo nereiškė atsakovams pretenzijų dėl atliktų darbų. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog apeliantės, kaip bendraturtės, taip pat turėjo pareigą domėtis ir rūpinti bendru turtu (CK 4. 83 str. 3 d.). Vertinant atliktų remonto darbų teisėtumą, atsižvelgtina ir į tai, kad darbai buvo atlikti pastato viduje ir ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiems darbams atlikti buvo būtina parengti projektą, gauti statybos leidimą ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, jog vidinės pertvaros pašalinimas šiuo atveju nepažeidė ieškovų, kaip bendraturčių, teisių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2010-06-01 buvo patikslinti bendraturtės K. Š. prašymo bei UAB „Senamiesčio kurantai“ parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu; ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2010-01-27 buvo patikslinti kitos bendraturtės – apeliantės V. A.– prašymo bei VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. numatyta, jog prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, t.y. teisė pateikti prašymą pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre suteikta bet kuriam iš nekilnojamojo daikto savininkų. Teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo ir pakeitimo tvarką Nekilnojamojo turto kadastre nenumato, jog prašymus įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kartu su šių kadastro duomenų pasikeitimo faktą patvirtinančiais dokumentais Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui privalo pateikti visi bendraturčiai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovų prašymo pagrindu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą pastatų kadastro duomenų tikslinimą.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tais argumentais, jog 2009-12-28 kadastro darbų atlikimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės V. A. ir VĮ „Registrų centras“, yra negaliojanti, nes sudaryta apgaulės būdu, suklaidinant ieškovę dėl sutarties dalyko, nes apeliantė V. A. užsakė atlikti kadastro darbus tik dėl rūsio, kuris įrengtas po dviem ūkiniais pastatais ir susijungia su ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsisakė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šio ūkinio pastato įregistruotų ir kitų kadastrinių duomenų pakeitimų, ieškovės V. A. teigimu, sutarties (užsakymo) ji nebuvo sudariusi. Apeliančių manymu ši sutartis prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. ieškovė neturėjo teisės tokią sutartį sudaryti ir pateikti prašymą kadastro duomenų pakeitimui įregistruoti.

Kaip matyti iš byloje esančios 2009-12-28 Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr.SK-3744 (III t., b.l. 49-50), 2009-12-28 Susitarimo dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr.SK-3744 papildymo/pakeitimo (III t., b.l.51), apeliantės V. A. 2010-01-20 Prašymo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui (III t., b.l.41); Sąskaitos – faktūros Nr. 1249456-3 (III t., b.l.73-74), minėta Sutartimi buvo susitarta dėl negyvenamųjų pastatų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Kaip matyti iš minėtos Sutarties turinio, šia Sutartimi buvo susitarta ne tik dėl ūkinio statinio (rūsio), kaip teigia apeliantės, bet dėl negyvenamų pastatų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pačios apeliantės V. A. veiksmai (apeliantė V. A. sutiko su minėtos sutarties sąlygomis, ją pasirašydama; sudarė sąlygas atlikti visų trijų ūkinių pastatų kadastrinių matavimų darbus; sumokėjo už atliktus darbus; 2010-01-06 priėmė atliktą darbą – parengtą visų trijų minėtų ūkinių pastatų kadastro duomenų bylą ir 2010-01-20 pateikė šią bylą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, siekdama pakeisti visų trijų ūkinių pastatų unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre; iš VĮ Registrų centro ieškovė 2010-01-27 atsiėmė ne tik kadastro duomenų bylą, bet ir 2010-01-27 sprendimą Nr. KS-260 bei išrašą-pažymėjimą Nr. 1001257, iš kurių aiškiai matyti kokie kadastro darbai buvo atlikti ir kokie duomenys buvo įregistruoti, tačiau minėto sprendimo ieškovė nustatyta tvarka neskundė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė iki šios bylos nagrinėjimo) patvirtina, jog apeliantė V. A. aiškiai išreiškė savo valią, sudarydama su VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.SK- 3744, o darbų rezultatas atitiko apeliantės V. A. valią. Kadangi apeliantės neįrodė šią sutartį buvus sudarytą apgaulės būdu (CK 1.91 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apeliantės V. A. su VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.SK- 3744 pripažinti negaliojančia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog NTR tvarkytojas 2010-01-27 priėmė sprendimą pakeisti ūkinių statinių 311Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 411p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. šiems duomenims pakeisti pakako vieno iš bendraturčių (apeliantės V. A.) prašymo, bei atsisakė pakeisti ūkinio statinio 211p, unikalus Nr.1094-0137-4030, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes apeliantė nepateikė privalomo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl rekonstruoto ūkinio statinio 211 p statybos teisėtumo bei dokumento leidžiančio atstovauti kitus bendraturčius, keičiant duomenis po statinio rekonstrukcijos. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priėmė sprendimą pakeisti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis pagal atsakovų prašymą, nes kaip šioje nutartyje jau konstatuota, patalpų rekonstrukcija nebuvo atlikta, t.y. atsakovai atliko paprastąjį patalpų remontą, bet ne rekonstrukciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė galėjo teikti prašymą pakeisti kadastrinius duomenis, o Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo pareiga pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. buvo pakeisti duomenis tik nerekonstruotų pastatų, kas ir buvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apeliantės V. A. su VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr.SK- 3744 pripažinti negaliojančia ir kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. ).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Tai, kad apeliantėms nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylai teisingai išspręsti, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant tokiai bylos baigčiai, iš apeliančių atsakovams priteistinos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai pateikė 2012-11-22 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovai patyrė 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.), į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus šioje byloje, iš apeliančių atsakovams priteistina 1.200,00 Lt patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.), kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Apeliantės, paduodamos apeliacinį skundą sumokėjo tik 205,86 Lt žyminio mokesčio (IV t., b.l.2; 14), nors turėjo sumokėti 390 Lt (CPK 80 str. 4 d.), todėl iš apeliančių valstybės naudai taip pat priteistina 184,14 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (390 Lt -205,86 Lt=184,14 Lt). Apeliančių prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vertindama pateiktus įrodymus apie ieškovių pajamas (4 t. b.l. 15-20) daro išvadas, kad jie nėra pakankami išvadai, jog apeliančių turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Pažymėtina, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitoje esamą pinigų likutį neparodo piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Tuo tarpu apeliantės nepateikė duomenų apie jų turimą visą turtą ar santaupas, taip pat apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, t. y. neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jos negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Pažymėtina ir tai, jog apeliantės buvo yra sudariusios sutartį su advokatu, taigi, darytina išvada, jog turėjo lėšų su juo atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių V. A., A. Š. atsakovams K. Š. ir A. Š. 1.200,00 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovių V. A., A. Š. 184,14 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta BurdulienėAlgirdas Auruškevičius