Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dėl 2020-01-03 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ( ROIK Nr. 19109356519).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos (nukentėjusiosios) L. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-01-03 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ( ROIK Nr. 19109356519). Skunde nurodyta, kad šis nutarimas, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pareiškėjos pranešimą dėl jai priklausančio sandėliuko spynos išlaužimo ir daiktų iš jo pagrobimo, priimtas be teisėto pagrindo, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja 2019-12-24 kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK, pastebėjusi, kad išlaužtos jai priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), durys ir iš jo vidaus pagrobta nemažai jai priklausančių daiktų, todėl turėjo būti pradėtas tyrimas, apklausti liudytojai, ieškota žalą padariusių asmenų, o policijos pareigūnai vietoj to surašė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo sudėties, klaidingai jame nurodydami, kad nukentėjusioji daržinėje buvusių daiktų nepirko, viską paveldėjo, žalos nepatyrė, pretenzijų neturi ir tyrimo nepageidauja. Negana to, pareigūnai nutarė perduoti informaciją kitai valdžios įstaigai, kad ši taikytų administracinę atsakomybę pačiai nukentėjusiajai, kadangi ji esą eksploatuojanti nelegalų statinį, nors ji šį statinį kaip buto priklausinį įsigijo 2017 m. gruodžio mėn. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. Ši daržinė buvo pastatyta 1986 m. su to meto ūkio vadovo leidimu, naudoti ūkinėms reikmėms ir L. G. nesutinka su Vėžaičių seniūnijos reikalavimu nugriauti šį ūkinį statinį, juolab kad jis yra naudojamas, o ne apleistas ir sugriuvęs. 2020-01-29 nukentėjusioji pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK, nes vėl buvo įsilaužta į šią priklausančią jai daržinę, tačiau policijos pareigūnai paaiškino, kad nieko jai padėti negali, nes daržinė nepriklauso nukentėjusiajai ir jos teisės į joje laikomą turtą neginamos. Todėl pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-01-03 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ( ROIK Nr. 19109356519) ir įpareigoti šią instituciją pradėti šią teiseną bei atlikti reikiamą tyrimą.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija - Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. 2019-12-24 komisariate buvo gautas L. G. pareiškimas, kad ji 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje pastebėjo, kad sugadinus medinių durų pakabinamos spynos sklendės laikiklį, buvo patekta į sandėliuko patalpą, iš kurios dingo medinės lentos, maišas trąšų, metalinės kėdės, kirvis, pjūklas ir metalinė talpa, t.y., buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 108 ir 115 straipsniuose. Tikslinant šį pareiškimą, L. G. nurodė, kad šiuo jos dukrai D. S. priklausančiu sandėliuku, esančiu Vėžaičių mstl., Sodžiaus g. 29, ji naudojasi pagal žodinį susitarimą, sandėliukas registrų centre kaip statinys nėra įregistruotas, pastatytas be statybą leidžiančių dokumentų, o jame buvo laikomi pareiškėjos iš tetos paveldėti daiktai, dėl kurių dingimo pareiškėjai padaryta mažareikšmė žala; ji dėl to pretenzijų niekam neturi ir tyrimo nepageidauja. Taip pat pareiškimo aplinkybių tikslinimo metu iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos seniūno pateiktos informacijos sužinota , kad 2017-06-30 Vėžaičių mstl. gyventojų susirinkime, į kurį buvo kviesti apleistus pastatus valstybinėje žemėje, esančioje Vėžaičių mstl., Sodžiaus g. 29, turintys gyventojai, buvo nustatytas terminas iki 2018-06-30 tokiems statiniams nugriauti arba įteisinti. D. S. buvo informuota apie šį susirinkimą, tačiau į jį neatvyko ir jokiu kitu būdu savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė, dokumentų, patvirtinančių šio statinio teisėtumą, nepateikė, ir šiuo metu šioje teritorijoje yra likęs tik šis jos ir L. G. naudojamas statinys. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad Sodžiaus g. 29 teritorijoje yra vykdomi statinių griovimo ir teritorijos valymo/tvarkymo darbai, teritorija neapšviesta, vaizdo kameromis nestebima, nuolat joje gyvenančių ar mačiusių tokį įvykį asmenų nėra. Kadangi D. S. ir L. G. dokumentų, liudijančių šio statinio teisėtumą bei savo nuosavybės teises į jį pareiškimo tyrimo metu nepateikė, o VĮ Registrų centro duomenimis šiame sklype registruotų pastatų ir statinių nėra, todėl konstatuota, kad nenustatytas galimai sugadinto ir/ar pagrobto turto teisėto priklausymo L. G. faktas. Todėl skundžiamame nutarime padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad šioje situacijoje nėra Lietuvos Respublikos ANK 108 ir 115 straipsnių pažeidimų sudėties, nes vienas iš jos būtinųjų požymių – pažeidimo objektas – apima tik teisėtą fizinių ar juridinių asmenų nuosavybę. Be to, administracinio nusižengimo teisena pradedama ( protokolas surašomas) tik nustačius administracinį nusižengimą padariusį asmenį, o šiuo atveju, išnaudojus tam visas turėtas galimybes, šis asmuo (asmenys) nebuvo nustatyti, todėl administracinių nusižengimų teisena ir nepradėta, kol paaiškės naujos aplinkybės ar bus nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo; tokiu atveju ši byla būtų atnaujinta. Nustačius, kad pati L. G. galimai padarė kitą administracinį nusižengimą – neteisėtai naudojosi valstybine žeme – surinkta informacija buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl galimo administracinės atsakomybės taikymo; policijos komisariatas privalėjo tai padaryti, tinkamai vykdydamas savo pareigas išaiškinat administracinius nusižengimus, ir tai nerodo jokio skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo.

Teismo posėdžio metu L. G. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pripažino pareiškimų rašymų metu nenurodžiusi pagrobto ir sugadinto turto vertės, ji ir nebuvo didelė, bet pagrobti daiktai buvo jos nuosavybė, jos naudojami ir žala jai buvo padaryta. Mano, kad policijos pareigūnai nepakankamai ieškojo galimų kaltininkų, kurie tose apylinkėse siautėja ir toliau. Ji tą valstybinės žemės plotelį, ant kurio stovi jos faktiškai paveldėta daržinė, tikisi išsinuomoti, 2020 m. vasario mėn. dėl to yra parašiusi prašymą nacionalinei žemės tarnybai, ir tikisi daržinę įsiteisinti.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime buvo išreiškęs prašymą nagrinėti šią bylą jam nedalyvaujant, todėl byla taip ir išnagrinėta.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas skundžiamą nutarimą priėmęs Gintautas Kundrotas parodė, kad jis kaip Klaipėdos r. PK pareigūnas tyrė du 2019 m. gruodžio mėn. L. G. pareiškimus dėl jos sandėliuko (duomenys neskelbtini), durų išlaužimo ir daiktų iš jo pavogimo. Su L. G. susitikti ir patikslinti visas aplinkybes nepavyko, nes ji buvo išvykusi, tik telefonu jie pabendravo ir pagrobtų daiktų vertės ji net prašoma nepatikslino. Pažeidimų padarymo ir tyrimo metu dokumentų, įrodančių teisėtą naudojimąsi šiuo statiniu ir /ar nuosavybės teisę į jį nei L. G., nei D. S. nepateikė ir pripažino, kad tokių neturi, o kiti ten stovėję nelegalūs ūkiniai pastatai yra nugriauti, teritorija likusi atvira ir mažai kieno lankoma. Tirdamas pareiškimus, jis bendravo su arčiausiai jos gyvenančiu L. bei Vėžaičių seniūnu, tikrino duomenis apie galimus linkusių bastytis po Vėžaičius asmenų apsilankymus, bet jokių duomenų, kas įsibrovė į šį sandėliuką, nebuvo gauta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Generalinio policijos komisaro nurodymu, tokiems pareiškimams tirti yra nustatytas iki 20 dienų laikotarpis, todėl per protingą laikotarpį nesurinkus pakankamai informacijos, buvo priimtas L. G. skundžiamas nutarimas. Jeigu ateityje paaiškės naujos informacijos (pati pareiškėja jos nurodys, kiti tų apylinkių gyventojai, kažkas paaiškės iš kitų bylų), procesas bus atnaujintas, o šiuo metu jį tęsti nėra nei tikslo, nei pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos ANK 641 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe ar, konkrečiai šiuo atveju, sprendimo administracinėje teisenoje priėmimu. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK specialistas Gintautas Kundrotas 2019-12-31 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pranešimą ROIK Nr. 19109356519, kadangi nors L. G. 2019-12-24 pateikė pareiškimą ROIK Nr. 0119000693172 apie tai, kad ji 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje pastebėjo, kad sugadinus medinių durų pakabinamos spynos sklendės laikiklį, buvo patekta į sandėliuko patalpą, iš kurios dingo medinės lentos, maišas trąšų, metalinės kėdės, kirvis, pjūklas ir metalinė talpa, aplinkybių tikslinimo metu pati nurodė, kad šiuo jos dukrai D. S. priklausančiu sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), ji naudojasi pagal žodinį susitarimą, sandėliukas registrų centre kaip statinys nėra įregistruotas, pastatytas be statybą leidžiančių dokumentų, o jame buvo laikomi pareiškėjos iš tetos paveldėti daiktai, dėl kurių dingimo pareiškėjai padaryta mažareikšmė žala; ji dėl to pretenzijų niekam neturi ir tyrimo nepageidauja. Nustačius, kad nėra jokių duomenų apie pareiškime minimo sandėliuko (daržinės) teisėtą priklausymą L. G. ar D. S., o taip pat nenustačius asmens, galimai į jį įsilaužusio ir pagrobusio iš jo pareiškime nurodytus daiktus, administracinio nusižengimo teisenos nutarta nepradėti, iki paaiškės naujos aplinkybės ar bus nustatytas asmuo, padaręs šį administracinį nusižengimą. Tuo pačiu nutarimu, šių aplinkybių tyrimo metu nustačius, kad pati L. G. galimai padarė kitą administracinį nusižengimą – neteisėtai naudojosi valstybine žeme, surinkta informacija buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl galimo administracinės atsakomybės taikymo.

Pažeidimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal ANK 591 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo požymių. ANK 108 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už smulkią svetimo turto vagystę, o ANK 115 straipsnyje – už tyčinį svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą. Abiejų šių nusižengimų objektas – svetimas pažeidėjui turtas. Turtas kaip teisės ginama vertybė – tai teisėtai kokiam nors fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantys kilnojami ar nekilnojami daiktai. Šioje byloje nustatyta, jog pastatas, į kurį pareiškėja nurodė buvus įsibrauta, sugadinant jo spyną ir pagrobiant iš jo įvairius buities daiktus, yra pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančių dokumentų ir oficialiai niekam nepriklauso, todėl negali būti pripažintas svetimu turtu, kuris yra būtinas šių pažeidimų sudėties elementas.

Daiktai, kuriuos pareiškėja nurodė buvus pagrobtus iš šio sandėliuko (medinės lentos, maišas trąšų, metalinės kėdės, kirvis, pjūklas ir metalinė talpa) nėra registruojamas turtas, jie galėjo priklausyti pareiškėjai ir, nustačius asmenį, kuris juos pagrobė, tam būtų privalu surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Šioje vietoje problema buvo ta, kad toks asmuo nebuvo nustatytas – pati pareiškėja jo nenurodė, įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ten žmonės lankosi retai, neapšviesta, nefilmuojama, todėl nustatyti tokį asmenį, kaip nurodyta nutarime, nepavyko. Nenustačius administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, teisenos tęsimas yra beprasmis, nes esminis jos dokumentas – administracinio nusižengimo protokolas – surašomas tik nustačius konkretų asmenį, padariusį pažeidimą; taigi administracinio nusižengimo sudėties vienas iš privalomųjų elementų – subjektas, padaręs konkretų pažeidimą – turi būti ne abstraktus, o konkretus fizinis ar juridinis asmuo. Dėl šios priežasties skundžiamame nutarime visiškai teisėtai ir pagrįstai nutarta nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo teisenos tol, kol paaiškės naujos aplinkybės ar bus nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo; tokiu atveju ši byla būtų atnaujinta ir tai yra nurodyta šiame nutarime.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji yra nepatenkinta ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pareigūno sprendimu pranešti nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl galimo administracinės atsakomybės taikymo jai ar jos dukrai už neteisėtą valstybinės žemės naudojimą. Pažymėtina, kad šis policijos pareigūno veiksmas negali būti atskiru skundimo objektu, sprendimą dėl pažeidimo padarymo ar nepadarymo ir nuobaudos paskyrimo ar nepaskyrimo turi priimti institucija, kuriai tai yra pavesta ANK normomis; policijos pareigūnas, savo kompetencijos ribose tirdamas pareiškėjos nurodytų įvykių aplinkybes ir nustatęs, kad galimai yra padaryti kiti teisės pažeidimai, turėjo ir turi ne tik teisę, bet ir pareigą pranešti apie tai tokius pažeidimus tirti įgalintai valstybės institucijai ir ši jo nutarimo dalis yra visiškai teisėta.

Tokiu būdu, išsamiai patikrinus bylos medžiagą ir policijos tyrėjo priimtą procesinį sprendimą, konstatuotina, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti ar naikinti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti L. G. skundą ir palikti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK dėl 2020-01-03 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK Nr. 19109356519) nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.