Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-917-872/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: eI3-917-872/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02324-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinei muitinei

Kategorijos

13.7.2Skolos muitinei atsiradimas

Administracinė byla Nr. eI3-917-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02324-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2.; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui E. V.,atsakovo atstovui L. R.,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. S- (7-53/2021) (toliau – ir 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 1A-41 „Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ (toliau – ir 2021 m. kovo 19 d. sprendimas); 3) panaikinti 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190485S (toliau – ir Ataskaita); 4) pasinaudoti iniciatyva kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šio skundo 74 punkte nurodytais klausimais; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, jog mokestinis ginčas vyksta dėl amonio nitrato kiekio granuliuotose sausose trąšose NPK 30-4-4 (trąšų sudėtiniai elementai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) (toliau – Ginčo trąšos), kurios yra pagamintos maišymo būdu, sumaišius du komponentus: apie 75 proc. amonio nitrato (salietros) su apie 25 proc. kompleksinių trąšų NPK 16-16-16. Amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra svarbus dėl to, kad antidempingo muitas tokio pobūdžio trąšoms, kurių kilmė Rusijos Federacija taikomas tuo atveju, jei jose esantis amonio nitrato kiekis viršija 80 procentų bendros trąšų masės.

Paaiškina, jog 2018 m. kovo mėn. importavo Ginčo trąšas, kurias deklaravo elektroninėse importo deklaracijose TARIC 3105 20 10 90 kodu, kadangi Ginčo trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudaro mažiau kaip 80 % bendros Ginčo trąšų masės. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir VTM) nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą. Atitinkamai pareiškėjai buvo perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai ir įregistruota skola muitinei: 106 560 Eur galutinis antidempingo muitas, 22 378 Eur importo PVM, 2 213 Eur muito delspinigiai ir 12 894 Eur bauda.

Muitinės departamentas ir MGK taip pat patvirtino VTM poziciją, kad amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80% Ginčo trąšų masės. Iš esmės Muitinės departamentas, VTM bei MGK vadovavosi 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.945/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB)132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau - Reglamentas Nr. 945/2005) nustatyta prezumpcija, kad tuo atveju, jei trąšose esantis azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada yra didesnis kaip 80 proc. masės (toliau – Prezumpcija). MGK sutiko su Muitinės departamento ir VTM pozicija, kad vadovaujantis Prezumpcija, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas Ginčo trąšose nagrinėjamuoju atveju nėra nei teisiškai reikšmingas klasifikavimo prasme, nei įmanomas dėl patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti nebuvimo. Todėl MGK atmetė Pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl amonio nitrato kiekio Ginčo trąšose ir vadovavosi išimtinai Prezumpcija.

MGK taip pat nurodė, kad UAB „Inspectorate Klaipėda“ (nepriklausoma laboratorija, kurios atliktais tyrimais ir skaičiavimais pareiškėja rėmėsi šiame mokestiniame ginče) tyrimų protokolai neįrodo pareiškėjos pozicijos šiame ginče, kadangi: (1) UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos nurodyto tyrimo metodo (rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizės – RSDA) tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra (2) toks trąšų tyrimo metodas nėra įvardytas 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų (toliau – Trąšų reglamente), (3) UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorijos išvada dėl amonio nitrato nebuvimo vienoje iš Ginčo trąšų sudėtinių dalių (Nitroamofoskoje NPK 16-16-16) prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su šiomis MGK išvadomis, kadangi jos, pareiškėjos teigimu, yra prieštaringos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir esančių dokumentų bei dokumentuose esančių duomenų, todėl yra nepagrįstos bei neteisėtos.

Nesutinka su MGK pozicija, kad patikimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti nėra ir tai padaryti neįmanoma. Tokia išvada, jos teigimu, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams – specialisto Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus dr. K. B. išvadoms bei nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimams.

Teigia, jog MGK 2022 m. gegužės 9 d. sprendime palaikė Muitinės departamento poziciją, jog nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ taikytas tyrimo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu metodas netinkamas pagrįsti trąšų sudėtį, kadangi laboratorijos naudotas metodas nėra įtrauktas į Trąšų reglamento IV priedą „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“. Su tokia pozicija pareiškėja nesutinka. Trąšų reglamento nustatytos priemonės yra skirtos užtikrinti į bendrą rinką patenkančių trąšų saugumą, bet neturėtų būti naudojamos nustatant trąšų sudėtį muitų apskaičiavimo tikslais. Trąšų reglamento IV priede nėra numatyta tyrimo metodų, kurie galėtų būti naudojami amonio nitratui aptariamose ginčo trąšose nustatyti ir (ar) apskaičiuoti, tačiau pažymėtina, kad Trąšų reglamentas nedraudžia taikyti kitų trąšų sudėties analizės metodų. Tokio draudimo nėra darant tyrimus bet kokiais tikslais, tačiau ypatingai Trąšų reglamentas negali būti aiškinamas, kaip draudžiantis trąšų sudėties analizės metodus, nenurodytus šiame reglamente, kai analizė atliekama kitu nei Trąšų reglamente nurodytas tikslas. Be to, UAB „Inspectorate Klaipėda“ yra nepriklausoma laboratorija yra akredituota tiek paruošti mėginius šiems tyrimams, tiek taikyti šiuos tyrimo metodus.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia išsiaiškinusi, jog Muitinės departamentas, vadovaudamasis savo duomenimis, nežinojo arba sąmoningai nuslėpė faktą, kad rentgeno difrakcijos metodas yra standartizuotas. Vadinasi, toks metodas yra ne tik tinkamas nustatyti trąšų sudėtį, tame tarpe ir amonio nitrato kiekį, bet neabejotinai gali būti ir akredituotas. Bendrovė ieškodama akredituotų laboratijų, atliekančių tyrimus naudojantis minėtu metodu nustatė, kad ne viena laboratorija Europos Sąjungoje (pvz. Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje) yra akredituota atlikti trąšų (arba polikristalinių medžiagų) tyrimus rentgeno spinduliuotės difrakcijos analizės metodu. Pareiškėja yra pateikusi Lukasiewicz tyrimų tinklo – keramikos ir statybinių medžiagų instituto (toliau – ir Institutas) dokumentus, patvirtinančius kompetenciją atlikti atitinkamus tyrimus, o taip pat Instituto patvirtinimą, kad jis gali nustatyti amonio nitrato kiekį. Taip pat Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiančios laboratorijos Terrachem GmbH duomenis, kad Vokietijos laboratorija yra akredituota atlikti neardomuosius bandymus – Rentgeno spindulių difrakcijos analizė polikristalinėse ir amorfinėse kietosiose medžiagose. Ginčo trąšos yra polikristalinė medžiaga dėl to Vokietijos laboratorija yra akredituota rentgeno difrakcijos metodu nustatyti ginčo trąšų sudėtį, įskaitant amonio nitrato kiekį ginčo trąšose. Pareiškėja pateikė Vokietijos laboratorijai ginčo trąšų mėginį, kurį 2018 m. kovo 18 d. paėmė nepriklausoma laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ kartu su Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnu, kuri 2022 m. balandžio 13 d. priėmė tyrimo ataskaitą 31025-22329, kurioje nurodyta, kad ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato, t. y. amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra mažesnis nei 80 procentų bendros Ginčo trąšų masės.

Pastebi, kad ESTT, išnagrinėjęs MGK 2019 m. vasario 8 d. sprendimu pateiktą prašymą dėl SESV 267 straipsnio taikymo, importuotoms AB „L. A.“ amonio nitrato trąšoms, byloje Nr. C-117/19, 2020 m. spalio 15 d. sprendimu, nusprendė, kad prezumpcija gali būti taikoma, jei ji nepaneigiama įrodymais. Pareiškėjos nuomone, šiame mokestiniame ginče pateikti įrodymai paneigia prezumpciją, be to, pateikti įrodymai yra tinkami prezumpcijos paneigimui.

Pažymi, jog vadovaujantis Gamintojo paaiškinimuose pateiktais duomenimis ir skaičiavimais amonio nitrato kiekis Ginčo trąšose NPK 30-4-4 yra 77,5 procentai, t. y. mažiau nei 80 procentų. Nei Muitinės departamentas, nei MGK nepaaiškino ir nepateikė jokių argumentų ar skaičiavimų, paneigiančių Gamintojo pateiktus skaičiavimus. Pareiškėja mano, kad Gamintojo pateikti duomenys ir skaičiavimai yra teisingi ir patvirtina, jog ginčo trąšose amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 procentų trąšų masės. Tai, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota tirti trąšas galėjo nulemti neteisingų metodų parinkimą ir klaidingus skaičiavimus. Joks trąšų tyrimo metodas nėra nurodytas ir Muitinės laboratorijos viešai paskelbtame Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų sąraše. Tuo pagrindu, Muitinės laboratorija nėra akredituota ir, atitinkamai negali kvalifikuotai savarankiškai atlikti trąšų tyrimų, kuriais būtų nustatomi į trąšų sudėtį įeinantys azoto junginiai.

Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus teritorinės muitinės ataskaita Nr. 9VM190485S, priimta 2019 m. kovo 27 d., neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (galiojusio iki 2020 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies keliamų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitoje nurodytas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi jos ataskaitoje vadovaujamasi neakredituotos tirti trąšas įstaigos (Muitinės laboratorijos) ginčo trąšų tyrimu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Vokietijos laboratorijos tyrimų išvados atitinka Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto reikalavimus ir jomis galima vadovautis, neigiant Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo objektyvumą ir teisingumą. Todėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Vokietijos laboratorijos tyrimai iš esmės paneigia Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir MGK išvadas dėl ginčo trąšų.

Teigia, jog prieštaravimo tarp Gamintojo pateikiamos informacijos apie trąšų NPK 16-16-16 gamybą ir nepriklausomų laboratorijų tyrimų nėra. Nepriklausomos laboratorijos tyrė galutinį produktą, kurio cheminė sudėtis (cheminiai junginiai esantys galutiniame produkte – ginčo trąšose NPK 30-4-4) dėl vykstančių cheminių reakcijų yra šiek tiek kitokia, nei pirminiai gamyboje naudojami cheminiai junginiai. Atkreipia dėmesį, jog MGK savo 2021 m. gegužės 9 d. sprendime teigia, jog antidempingo priemonės aptariamam (nagrinėjamam) produktui buvo paliktos, dėl to pareiškėjos argumentai, kad Ginčo trąšos nėra nagrinėjamu produktu (t.y. trąšomis, kurioms po tyrimo taikomas antidempingo muitas), nepagrįsti. Tokia MGK išvada nepagrįsta, kadangi antidempingo muitų palikimas trąšoms niekaip nepaneigia to, kad pagal Europos Komisijos tyrimo ataskaitą ginčo trąšos NPK 30-4-4 nelaikomos nagrinėjamu produktu, nes tik trąšos NPK 31-3-3 ir 33-1-1 buvo antidempingo tyrimo objektu, nors Europos Komisijos ataskaitos priede buvo nurodytos ir ginčo trąšos NPK 30-4-4.

Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju iškilo klausimas dėl Europos Sąjungos teisės, Trąšų reglamento aiškinimo ir galiojimo. Kadangi pagrindinės bylos tinkamas išsprendimas yra susijęs su taikytina Europos Sąjungos teise, be to, gali turėti įtakos ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kadangi poreikis mokestiniuose ginčuose tirti trąšas gali iškilti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, o šios valstybės, atitinkamai, gali vadovautis ne Muitinės departamento ir MGK pasiūlytu Trąšų reglamento interpretavimu. Atitinkamai yra tikslinga atsakyti į ginčo metu iškilusius klausimus dėl Trąšų reglamento taikymo, aiškinimo ir galiojimo.

Šalies argumentai

Departamentas nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl prekių klasifikavimo Departamentas pažymi, kad nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 % masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 % masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 % ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 % masės.

Dėl ESTT sprendimo taikymo Departamentas teigia, kad laikosi pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, darytina išvada, jog muitinė pagrįstai vadovavosi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

Pastebi, jog pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas – 4 %, kalis – 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuotina, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % m?sės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad jos importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Pareiškėja importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas. Be to, nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 % masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Muitinės departamentas taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjos pateikiamas Vokietijos laboratorijos „Terrachem GmbH“ tyrimo protokolas neturėtų būti priimamas kaip įrodymas. Priežastis, dėl ko minėtas protokolas buvo pateiktas tik apeliacinei teismo instancijai, pareiškėjos teigimu, yra tai, jog tiek muitinė, tiek ir Muitinės laboratorija tariamai slėpė faktą dėl rentgeno difrakcijos metodas standartizavimo. Toks pareiškėjos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes minėto metodo muitinė niekada nelaikė nestandartizuotu, o nuosekliai įrodinėjo, jog jis nėra įteisintas tirti trąšas. Departementas nurodo, kad nagrinėjamoje mokestinėje byloje esančių dokumentų, pareiškėja savo poziciją dėl ginčo trąšų sudėties bei klasifikavimo grindžia tiek UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadomis, tiek ir Kauno technologijos universiteto prof. K. B. parengta ataskaita. Muitinės departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis mokestinis ginčas prasidėjo dar 2019 metais, tais metais buvo paimti ir ginčo prekių mėginiai, todėl praėjus 3-iems metams galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar Vokietijos laboratorijoje tirtas mėginys atitiko ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.

Nurodo, jog sutinka ir pritaria skundžiamame MGK 2022 m. gegužės 9 d. sprendime išdėstytai išvadai, jog pareiškėjos importuota prekė (amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4), atsižvelgus į jose esantį maistinių medžiagų kiekį, klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P2O5 ir kalio kiekis, išreikštas K2O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas. Muitinės departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde išdėstomų argumentų bei skaičiavimų, jog faktinis amonio nitrato kiekis ginčo prekėse buvo mažesnis nei 80 %, pažymi, kad MGK pritarė muitinės pozicijai dėl aplinkybės, jog nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekio nustatymui, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl minėtos priežasties amonio nitrato kiekio nustatymui ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija.

Atsiliepimas

Atsakovo vertinimu, pareiškėja selektyviai vertina Trąšų reglamente nurodytą šio teisės akto paskirtį bei jo taikymo apimtį, nurodydama, jog jis gali būti taikomas išimtinai užtikrinant gyventojų saugą bei sveikatą. Iš šio teisės akto turinio akivaizdu, jog jo taikymo spektras kur kas platesnis ir gali būti taikomas įvairiais tikslais, taip pat ir užtikrinant muitinės priežiūrą. Be to, mokestinėje byloje esantys pareiškėjos pateikti dokumentai (eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai) ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi.

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė atlikusi tyrimą nustatė, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės – trąšos NPK 30:4:4 turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 3105 20 10 50, kurioms taikoma 6,5 proc. trečiųjų šalių importo muito norma. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.999/2014, Rusijos kilmės prekėms, klasifikuojamoms TARIC kodu 3105 20-10 50 yra pagrįstai nustatytas papildomas kodas A999 ir taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių dėl iš Rusijos importuotų trąšų NPK 30:4:4 sudėties, išskyrus joje esantį amonio nitrato kiekį, nekyla. Tačiau pareiškėja bando įrodyti, kad produkto sudėtyje amonio nitrato kiekis ginčo prekėje buvo mažesnis kaip 80 proc. produkto masės.

Pastebi, kad remiantis pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad duomenys apie NPK 16:16:16 trąšų sudėtį yra prieštaringi, t. y. įmonės „Dorogobuzh“ pateiktoje produkcijos charakteristikoje nurodyta, kad NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato ir kalio nitrato, tuo tarpu pagal UAB „Inspektorate Klaipėda“ atliktų tyrimų rezultatus amonio ir kalio nitratas šių trąšų sudėtyje nenustatyti. Taigi, tiriant paties pareiškėjos paimtą trąšų mėginį, UAB „Inspektorate Klaipėda“ padaryta išvada dėl amonio nitrato nebuvimo trąšose NPK 16-16-16, kuri yra sudėtinė ginčo prekės dalis, prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo Rusijos įmonės „Dorogobuzh“ bei pareiškėjos ginčo byloje pateiktiems dokumentams, kuriuose nurodyta prekių sudėtis.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad muitinės pareigūnai neva nežinojo kaip imti mėginius, o Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti trąšų tyrimus. Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnio d punkte yra numatyta, kad tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui. Aukščiau minėtų prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės detaliai reglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmus, administruojant prekių mėginius (pavyzdžius) Lietuvos Respublikos muitinėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad šių Taisyklių, imdami prekių mėginius, pareigūnai laikėsi. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjos teiginys, kad Muitinės laboratorija neturi įgalinimų tirti ginčo prekes. Muitinės laboratorijos tyrimai buvo atlikti, laikantis (EB) Komisijos reglamentų reikalavimų ir tyrimo metodikos, turinčių įtakos tyrimų rezultatams, jie nurodyti Muitinės laboratorijos Tyrimo protokoluose. Muitinės laboratorija atlieka tik tuos tyrimus, kurie būtini prekės KN ir TARIC kodui nustatyti. Tyrimo protokoluose pateikiami tik tie parametrai, kurie lemia prekės tarifinį klasifikavimą, t. y. kurie būtini pagrįsti priskiriamą KN ar TARIC kodą. Priešingai, UAB „Klaipėda Inspektorate“ tyrimo išvadose bei protokoluose nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti.

Mano, jog vertinant pareiškėjos teikiamų tyrimų, atliktų kitoje analogiškoje byloje, įrodomąją reikšmę, pažymėtina, jog KTU laboratorijos ataskaita yra mokslinis darbas – referatas, atliktas KTU laboratorijos, kuri nėra akredituota ir, kaip pati nurodo, jos gauti duomenys negali būti traktuojami kaip neginčijamas faktas. KTU prof. Dr. K. B. parengta ataskaita taip pat yra mokslinio tiriamojo pobūdžio studija. Tuo pačiu, pati KTU laboratorija savo ataskaitoje pateiktose išvadose aiškina neatitikimus tarp pareiškėjos pateiktuose dokumentuose deklaruotų trąšų ir jos tyrimo metu nustatytos cheminės sudėties, tikėtinas susidarymo priežastis (skirtinga duomenų pateikimo metodika, cheminių reakcijų gamybos metu pasekmė) ir kad laikymo metu dėl išorės veiksnių produkto sudėtis galimai keičiasi. Taigi pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai negali paneigti Vilniaus teritorinės muitinės atlikto tyrimo rezultatų.

Tvirtina, jog Muitinės departamentas 2021 m. kovo 19 d. sprendime pagrįstai vadovavosi Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Prezumpcijos taikymo tikslais visi reikšmingi duomenys yra tapatūs, todėl taikant prezumpciją tiek pagal kokybės sertifikatų duomenis, tiek pagal tyrimus, atliktus laboratorijose amonio nitrato kiekis trąšose NPK 30-4-4 laikytinas didesniu kaip 80 proc. ir šios trąšos pagrįstai priskirtos antidempingo muito objektui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti remdamiesi atsiliepimuose išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos importuotų trąšų NPK 30:4:4 klasifikavimo, t. y. ar ši prekė turi būti klasifikuojamas deklaruotu TARIC kodu 3105 20 10 90 ar muitinės nustatytu TARIC kodu 3105 20 10 50.

Nustatyta, jog pareiškėja importavo ginčo trąšas, kurias deklaravo elektroninėse importo deklaracijose Nr. 18LTVG2000IM074680 (2018 m. kovo 7 d.), Nr. 18LTVG2000IM079964 (2018 m. kovo 11 d.), Nr. 18LTVG2000IM079B29 (2018 m. kovo 11 d.), Nr. 18LTVG2000IM079DA2 (2018 m. kovo 12 d.), Nr. 18LTVG2000IM07CD17 (2018 m. kovo 12 d.), Nr. 18LTVG2000IM07F543 (2018 m. kovo 13 d.), Nr. 18LTVG2000IM083B45 (2018 m. kovo 15 d.), Nr. 18LTVC2000IM000246 (2018 m. kovo 17 d.), Nr. 18LTVC2000IM0003B0 (2018 m. kovo 17 d.) ir Nr. 18LTVC2000IM000560 (2018 m. kovo 19 d.) TARIC 3105 20 10 90 kodu.

Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. sausio 4 d. gavo iš Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus (2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 18MLT1942 - Nr. 18MLT1959 ir 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 18MLT1960 - 18MLT1963), kuriais buvo pakeisti anksčiau surašyti Tyrimo protokolai ir juose importuotoms trąšoms NPK 30:4:4 nurodytas kitas rekomenduojamas TARIC kodas 3105 20 10 50. Remiantis naujai gauta informacija, Vilniaus teritorinė panaikino 2018 m. gruodžio 28 d. PKA Nr. 18V0309 - 18V0330 ir įformino 2019-02-01 PKA Nr.l9V033 - 19V0054 (Komisijos byla Nr. 7-53/2021, t. 1, b. l. 177- 198).

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 48 ir 188 straipsniais, Vilniaus teritorinė muitinė atliko minėtose importo deklaracijose deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš Rusijos importuotos trąšos NPK 30:4:4 buvo deklaruotos, taikant neteisingą TARIC kodą, ko pasėkoje minėtoms prekėms nebuvo taikomas galutinis antidempingo muitas ir neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalimi, tikrinamajam asmeniui pareiškėjai išsiuntė 2019 m. vasario 7 d. pranešimą Nr. (9.2/32) - 2V-2421 apie galimą nepalankų sprendimą (Komisijos bylos t. 1, b. l. 25-26).

Pareiškėja nesutiko su minėtame pranešime mokesčių administratoriaus nurodytais argumentais ir 2019 m. kovo 14 d. raštu išdėstė savo nuomonę bei paaiškinimus.

Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, 2019 m. kovo 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190485S nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą. Atitinkamai pareiškėjai buvo perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai ir įregistruota skola muitinei: 106 560 Eur galutinis antidempingo muitas, 22 378 Eur importo PVM, 2 213 Eur muito delspinigiai ir 12 894 Eur bauda (Komisijos bylos t. 1, b. l. 20-22).

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. kovo 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190485S ir ją įstatymų nustatyta tvarka apskundė Muitinės departamentui (Komisijos bylos 1 t., b. l. 11-19), kuris 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1A-120 sustabdė skundo nagrinėjimą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą mokestinio ginčo byloje Nr. 7-226/2018 ar procesas ESTT bus užbaigtas kitu sprendimu. ESTT 2020-10-15 priėmus prejudicinį sprendimą Nr. C-117/19 ir išnykus skundo nagrinėjimo sustabdymo pagrindui, buvo priimtas Muitinės departamento 2021 m. kovo 19 d. sprendimas Nr.1A-41, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas ir patvirtinta 2019 m. kovo 27 d. patikrinimo ataskaita (Komisijos bylos t. 1, b. l. 6-9).

Muitinės departamentas, remdamasis muitinio įforminimo pateiktais dokumentais ir prekės aprašymu muitinės deklaracijose, vertino, ar pareiškėjos importuota prekė (trąšos NPK 30:4:40 atitinka Reglamente 945/2005 aprašytą produktą, t. y. ar pagrįstai Vilniaus teritorinė muitinė importuotą prekę suklasifikavo TARIC 3105 20 10 50 kodu. Buvo nustatyta, jog skundo Muitinės departamente nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė technines sąlygas 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartus žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK- azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą buvo nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 % masės, fosforas – 4 %, kalis – 4 %. Taigi, esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 % masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 %, o fosforas ir kalis sudaro po 4 % masės, konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 % masės. Muitinės departamentas minimame Sprendime pažymėjo, jog tikslus amonio nitrato kiekio nustatytas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Darė išvadą, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jo importuota prekė yra naujas produktas palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Pareiškėja importavo būtent tokias trąšas, kurios Reglamentu Nr. 945/2005 buvo nustatytos kaip naujos produkto rūšys, kurioms taikomas antidempingo muitas. Be to, Muitinės departamentas nurodė, jog nevertinant UAB „Inspektorate Klaipėda“ importuotų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 % masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu (Komisijos bylos t. 1, b. l. 6-9).

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės departamento 2021 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 1A-41 „Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. kovo 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190485S, kreipėsi į MGK, kuri 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. S-(7-53/2021) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir patvirtino muitinės institucijų sprendimus.

Komisija 2022 m. gegužės 9 d. sprendime nurodė, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi produktų kokybės sertifikatais ir Reglamento 945/2005 preambulėje nustatyta prezumpcija.

Pareiškėja su minėtais sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti. Pareiškėja, ginčydama muitinės nustatytą TARIC kodą, remiasi nepriklausomų laboratorijų bei gamintojo paaiškinimais, jog grynasis amonio nitratas sudaro mažiau nei 80 % trąšų NPK 30:4:4 masės, todėl jose esantis 8,6 % fosforo junginių amoniakinio azoto bendroje trąšų NPK 30:4: masėje sudaro mažiau kaip 8,6 % ir tokiu būdu bendroje trąšų NPK 30:4:4 masėje amonio nitrato iš trąšų NPK 16:16:16 negali būti daugiau kaip 2 %. Pareiškėjos teigimu, visiškai neaišku, kuo remiantis Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad bendras amonio nitrato kiekis tirtose trąšose sudaro daugiau kaip 80 % masės, nes Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nenurodomas trąšose esantis bendras amonio nitrato kiekis. Pareiškėjos nuomone, tikslų amonio nitrato kiekį, skirtingai nei teigia muitinė, galima nustatyti laboratorinių tyrimų pagalba.

Taip pat pareiškėja remiasi ESTT 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje Nr. T-348/08 ir nurodo, kad importuota prekė yra naujas produktas, palyginus su tuo, kuriam taikomas antidempingo muitas. Trąšos NPK 30:4:4 gaminamos pagal technines sąlygas TU2189-104-00203815-2006 (amonio salietra gaminama pagal GOST 2-2013) ir nenustačius šios prekės cheminės sudėties, negalima vertinti, ar tai tas produktas, kuriam turi būti taikomas antidempingo muitas. Be to, pareiškėja tvirtina, jog Trąšų reglamentas nagrinėjamam ginčui netaikytinas, t. y. muito apskaičiavimo tikslais netaikytinas, nes jo paskirtis – visuomenės saugos, sveikatos ir darbuotojo apsaugos užtikrinimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, o taip pat 2014-09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

ESTT, išnagrinėjęs Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-02-08 sprendimu pateiktą prašymą dėl SESV 267 straipsnio taikymo, importuotoms AB „L. A.“ amonio nitrato trąšoms, byloje Nr. C-117/19, 2020-10-15 sprendimu, nusprendė, kad 2014-09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 % masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 % masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 %, ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 56 ir 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas vadovaujantis Bendruoju muitų tarifu, taikant Bendrąjį muitų tarifą, o prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymas. Kombinuotoji nomenklatūra (toliau – KN) buvo patvirtinta 1987-07-23 Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Kombinuotoji nomenklatūra kasmet atnaujinama, įtvirtinama minėto reglamento I priede ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Todėl prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės akto taikymas. Šiuo atveju pareiškėja 2017 metais importavo amonio-nitrato trąšas, todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau - Reglamentas Nr. 2016/1821), taip pat 2014 -09-23 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Todėl, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2016/1821, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių ir subpozicijų pastabomis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis bei kurių sudėtyje esantis azotas sudaro daugiau kaip 10 % sauso bevandenio produkto masės klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje, o kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 % masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 % masės klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas, klasifikuodami Bendrovės importuotas ir deklaruotas prekes, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. tyrimo protokolais (Komisijos bylos t. 1, b. l. 177-198). Šiuose muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose (2018-12-28 Nr. 18MLT1942 - Nr. 18MLT1959 ir 2018-12-31 Nr. 18MLT1960 - Nr. 18MLT1963), kuriais buvo pakeisti anksčiau surašyti Tyrimo protokolai, nurodyta, kad tyrimui pateiktuose mėginiuose – sumaišytos sausos trąšos NPK 30:4:4 (azoto, fosforo, kalio trąšos), gelsvos spalvos sferos formos dauguma apie 2-3,5 mm skersmens sausos birios granulės su dalimi pilkšvai rusvos šviesios spalvos, granulėmis. Prekės mėginys pateiktas specialiame saugiame vienkartiniame Lietuvos Respublikos muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete, užklijavimas nepažeistas.

Kaip matyti iš Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų, tyrimai buvo atlikti naudojant laboratorijos tyrimo metodus - SDP 4310:2016; SDP 5810:2016; SDP 1130:2016; SDP 5110:2016 (Komisijos bylos t. 1, b. l. 177-198).

Byloje nėra ginčo, jog NPK sudėtyje yra amonio nitrato, nėra. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta. Pareiškėja kvestionuoja Muitinės laboratorijos tyrimo metu nustatytą NPK sudėtyje amonio nitrato kiekį. Tačiau remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatų išvadomis bei muitinio įforminimo metu ir po muitinio įforminimo pareiškėjos papildomai pateiktais dokumentais, apibūdinančiais prekių kokybę ir sudėtį nustatyta, jog minėtose importo deklaracijose deklaruotos trąšos NPK 30:4:4, gabenamos pakuotėse, kurių bruto masė didesnė kaip 10 kg yra pagamintos sumaišius amonio nitrato (nuo 64 % iki 72 %) su kompleksinėmis NPK trąšomis (nuo 28 % iki 36 %). Muitinio įforminimo metu pateiktuose kokybės sertifikatuose, kuriuose nurodyta, kad importuojamos trąšos atitinka technines sąlygas TU 2189-104-00203815-2006, nurodyta, kad trąšų sudėtyje esantis azotas sudaro 30 % masės. Tyrimo metu nustatyta, kad nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis yra 1:1 ir tai atitinka bendrą azoto kiekį nurodytą kokybės sertifikatuose, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 8 % masės. Taigi, duomenys, gauti ištyrus prekes reprezentuojančios mėginius Muitinės laboratorijoje, atitinka ginčo prekių technines charakteristikas, užfiksuotas jas lydinčiuose dokumentuose, kurios yra aktualios jų tarifiniam klasifikavimui.

Iš patikrinimo metu atliktos prekę apibūdinančių dokumentų analizės ir Muitinės laboratorijos prekių tyrimo rezultatų galima spręsti, kad prekės NPK 30:4:4 atitinka 2005-06-21 Tarybos reglamente (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį aprašytą produktą (naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis yra 1:1, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų, produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybes, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amoniako nitrato kiekis yra didesnis kaip 80 % masės), kuris yra antidempingo objektas.

Teismas, įvertinęs ESTT priimtą prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19, ginčijamų sprendimų turinius, pareiškėjos pateiktus dokumentus, paaiškinimus, Muitinės laboratorijos ataskaitą, konstatuoja, kad iš surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos importuotos ir deklaruotos prekės – amonio-nitrato trąšos NPK 30:4:4, turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, joms turi būti taikoma 6,5 % trečiųjų šalių importo muito norma ir vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms klasifikuojamoms šiuo kodu, kurių gamintojas yra Rusijos įmonė „Dorogobuzh“, deklaruotinas papildomas kodas A999 bei taikytinas 42,83 Eur/1000 kg galutinis antidempingo muitas.

Pareiškėja, nesutikdama su Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodytomis išvadomis ir siekdama jas paneigti, pateikė UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus, Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo prof. K. B. 2018 m. ataskaitą „Laboratorinių tyrimo metodų ir rezultatų tiriant NPK 30:4:4 trąšas apžvalgos ir galimybių studiją“ ir Vokiečių laboratorijos Terrachem GmbH 2022-04-13 atliktą Tyrimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ginčo trąšose yra 75,1 procento amonio nitrato, t. y. amonio nitrato kiekis yra mažesnis nei 80 procentų bendros ginčo trąšų masės.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 15 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/ 92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau –Taisyklės) 6 punkte, kuris Vyriausybės 2016-12-07 nutarimu Nr. 1224 nuo 2016-12-10 neteko galios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, kuri yra suformuota dėl Taisyklių 6 punkte įtvirtintos nuostatos yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal LVAT jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, kuris galioja ir aiškinant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktą, pareiškėjos pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

Beje, analogiškas vertinimas taikytinas ir Vokietijos laboratorijai. Į bylą pateiktoje Vokietijos laboratorijos ataskaitoje nurodyta, jog tyrimas atliktas naudojant pusiaukiekybinį tyrimo metodą, todėl pritartina atsakovo pozicijai, jog remiantis pusiaukiekybiniu tyrimo metodu, bandant paneigti Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, kuri taikoma pagal pilnai kiekybiniais metodais atliktų tyrimų rezultatus, nėra jokio pagrindo. Taip pat paminėtina, jog šis mokestinis ginčas prasidėjo dar 2019 metais, tais metais buvo paimti ir ginčo prekių mėginiai, todėl praėjus trejiems metams galimai pakito ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar Vokietijos laboratorijoje tirtas mėginys atitiko ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.

Papildomai paminėtina, jog nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, jos atlikto tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 % masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 % masės, t. y. pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu (Komisijos bylos t. 1, b. l. 32-35). Beje, Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodė, jog Muitinės laboratorijos ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ nitratinio ir amoniakinio azoto tyrimo rezultatai iš esmės atitinka, o skirtumai yra neesminiai.

Teismo vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjos pateikta Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto Silikatų technologijos katedros darbuotojo K. B. ataskaita. Paminėtina, jog pačioje ataskaitoje nurodyta, jog tyrimai atlikti KTU laboratorijoje, kuri nėra akredituota ir gauti duomenys negali būti traktuojami kaip neginčytinas faktas (Komisijos bylos t. 1, b. l. 38).

Naujausioje LVAT teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023, nagrinėjant analogiško pobūdžio ginčą, teismas vertindamas, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės, nurodė, jog nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai, nei KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio.

Taip pat paminėtina, jog MGK posėdyje dalyvavę Muitinės laboratorijos direktorė R. N. bei UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinis direktorius A. K. patvirtino, jog oficialiai įteisinto laboratorinio tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti nėra.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog Muitinės laboratorija iš viso nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau ir paruošti jų mėginius.

Pagal galiojančius teisės aktus Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys (Muitinės laboratorijos nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. 1B-668 (toliau – Nuostatai) 1 punktas).

Pagal Nuostatų 5 punktą, Muitinės laboratorija vykdo savo veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), kitais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, sprendimais ir nuomonėmis dėl klasifikavimo, jos Suderintos sistemos komiteto ir Mokslo pakomitečio rekomendacijomis, Europos Komisijos patvirtintais Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais ir šiais nuostatais.

Nuostatų 9.1. papunktyje nustatyta, kad Muitinės laboratorija atlieka prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikia tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros).

Pagal Nuostatų 10.1. papunktį, Muitinės laboratorija tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus.

Pagal Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punktą ištyręs ir suklasifikavęs mėginį, Muitinės laboratorijos pareigūnas užpildo Tyrimo protokolą, vadovaudamasis Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatais, patvirtintais Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-08-25 įsakymu Nr. 1B-664 „Dėl Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų patvirtinimo“.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais ir jų rezultatais. Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolai (2018-12-28 Nr. 18MLT1942 - Nr. 18MLT1959 ir 2018-12-31 Nr. 18MLT1960 - Nr. 18MLT1963) yra pakankamai išsamūs ir motyvuoti, atitinka Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir laikomi dokumentais, pagrindžiančiais trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50.

Dėl pareiškėjos skunde Gamintojo pateiktų duomenų interpretavimo pritartina trečiojo asmens teiginiui, jog remiantis pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad duomenys apie NPK 16:16:16 trąšų sudėtį yra prieštaringi, t. y. įmonės „Dorogobuzh“ pateiktoje produkcijos charakteristikoje nurodyta, kad NPK 16:16:16 trąšų sudėtyje yra amonio nitrato ir kalio nitrato, tuo tarpu pagal UAB „Inspektorate Klaipėda“ atliktų tyrimų rezultatus amonio ir kalio nitratas šių trąšų sudėtyje nenustatyti. Taigi, tiriant paties pareiškėjos paimtą trąšų mėginį, UAB „Inspektorate Klaipėda“ padaryta išvada dėl amonio nitrato nebuvimo trąšose NPK 16-16-16, kuri yra sudėtinė ginčo prekės dalis, prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo Rusijos įmonės „Dorogobuzh“ bei pareiškėjos ginčo byloje pateiktiems dokumentams, kuriuose nurodyta prekių sudėtis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, reglamentuojančius amonio nitrato trąšų tarifinio klasifikavimo nuostatas, proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuota prekė turi būti klasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu, jai turi būti taikytas galutinis antidempingo muitas ir pagrįstai pakeitė pareiškėjos muitinės deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodus; perskaičiavo pareiškėjos importuotų deklaruotų prekių antidempingo muitą, importo PVM, delspinigius ir baudą.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į ESTT.

Pareiškėja nurodo, jog nagrinėjamu atveju iškilo klausimas dėl Europos Sąjungos teisės, Trąšų reglamento aiškinimo ir galiojimo. Kadangi pagrindinės bylos tinkamas išsprendimas yra susijęs su taikytina Europos Sąjungos teise, be to gali turėti įtakos ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kadangi poreikis mokestiniuose ginčuose tirti trąšas gali iškilti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, o šios valstybės, atitinkamai, gali vadovautis ne Muitinės departamento ir MGK pasiūlytu Trąšų reglamento interpretavimu, jog mokestiniuose ginčuose galimi tik Trąšų reglamente nurodyti trąšų tyrimų ir analizės metodai, be to, Trąšų reglamente nėra nurodytas amonio nitrato kiekio ištyrimo metodas, dėl to amonio nitrato kiekis trąšose netirtinas net ir tuo atveju, kai konkretus mokestis (kaip šiuo atveju Rusijoje pagaminto amonio nitrato antidempingo mokestis) siejamas su amonio nitrato kiekiu trąšose. Todėl toks MGK sprendimas sukurtų klaidingą Trąšų reglamento taikymo praktiką.

Pareiškėjos nuomone, yra tikslinga atsakyti į ginčo metu iškilusius klausimus dėl Trąšų reglamento taikymo, aiškinimo ir galiojimo:

1) Ar mokestiniame ginče dėl trąšų galima naudoti trąšų tyrimo ir analizės metodą, nenurodytą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų IV priede „Ėminių ėmimo ir analizės metodai“?

2) Ar mokestiniame ginče dėl antidempingo muito mokesčio taikymo Rusijos kilmės amonio nitratui pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas 1 (1) straipsnį, ginčo trąšose amonio nitrato kiekį galima nustatinėti rentgeno spinduliuotės difrakcijos metodu, standartizuotu pagal Europos standartizacijos komiteto Europos standartą EN 13925-1:2003, nors Trąšų reglamento IV priede nėra nurodytas joks amonio nitrato kiekio trąšose ištyrimo metodas?

Kaip minėta, ESTT 2020-10-15 priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-117/19. ESTT šiame sprendime išaiškino, kad Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnis, siejamas su 2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat nurodė, jog Reglamento Nr. 945/2005 20-23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

Pažymėtina, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

ESTT savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai ESTT savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (ESTT 1963-03-27 sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (ESTT 1982-10-06 sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Šiame sprendime ESTT yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą, siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT išaiškinimo.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamam ginčui Reglamento normų, nustatančių trašų kvalifikavimą, dėl kurių aiškinimo pareiškėja prašo kreiptis į ESTT, taikymas yra akivaizdus ir dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstų abejonių, šių normų aiškinimas yra suformuluotas paminėtuose ESTT sprendimuose. Be to, dalis pareiškėjos prašyme kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo suformuluotų klausimų yra susiję ne su teisės aiškinimu, o su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Todėl darytina išvada, jog naikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. S- (7-53/2021), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 1A-41 „Dėl UAB „Agrokoncernas“ skundo“ ir 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM190485S, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Taip pat atmetamas pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrokoncernas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė