Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių 7 dienų laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2019 m. balandžio 22 d. apie 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. G., kuriai jis sudavė delnu vieną kartą į dešinį skruostą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. G. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, A. G. 2019 m. balandžio 23 d. apklausoje paaiškino, kad D. G. yra jo sutuoktinė, santuokoje jie gyvena jau 22 metus. Jie gyvena jiems abiems priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 22 d. apie 15.00 val. jis sugrįžo į namus iš draugo. Namuose tuo metu buvo jau neblaivi jo sutuoktinė D. G. Jam grįžus į namus, D. G. pradėjo kibti prie jo, provokavo konfliktą. Jis, norėdamas išvengti didesnio konflikto, nuėjo į kambarį miegoti. Pamiegojęs, maždaug apie 16 val. 50 min. jis atsikėlė ir išėjo į kiemą. Tuo metu kieme buvo ir jo sutuoktinė D. G., kuri sėdėjo prie staliuko. Besėdėdama, D. G. vėl pradėjo prie jo kibti ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis liepė D. G. nusiraminti, tačiau ši jam pasakė, kad „jis gali čiuožti iš čia“. Tuomet jis susinervino dėl tokio D. G. atsakymo ir sėdinčiai jai sudavė delnu į veido sritį, tiksliau – į dešinę veido pusę. Sudavęs tą smūgį, jis apsisuko ir nuėjo į kambarį miegoti. Gulėdamas kambaryje jis išgirdo, kad į jų kiemą atvažiavo automobilis, todėl jis išėjo į kiemą ir pamatė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Kada D. G. iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino, kadangi to negirdėjo, o ji pati jam ir nesakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Kai vyko šis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės D. G., tai namuose jie buvo tik dviese, pašalinių žmonių jų namuose tuo metu nebuvo. Jis savo sutuoktinei D. G. sudavė delnu tik vieną kartą į veido sritį, į šoną jai nespyrė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis prieš sutuoktinę naudojo fizinį smurtą, tačiau tai buvo seniai ir to gerai jau nepamena. Dėl tokio savo poelgio, kad smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, jis nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Jis supranta, kad suduodamas D. G. smūgį į veido sritį, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Jeigu jie abu būtų buvę blaivūs, taip tikrai nebūtų atsitikę. 2019 m. gegužės 6 d. apklausos metu A. G. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis tvirtina 2019 m. balandžio 23 d. duotus savo parodymus. 2019 m. balandžio 22 d. apie 16 val. 50 min., kieme įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir sutuoktinės D. G., iš pykčio jis sudavė sutuoktinei vieną kartą delnu į dešinės veido pusės skruostą. Jis supranta, kad suduodamas D. G. į skruostą, dėl to jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje daugiau tai nepasikartos. Jeigu įvykio metu jis būtų buvęs blaivus, tai tikrai taip nebūtų atsitikę (bylos lapai (toliau – b. l.) 44 – 45, 48 – 49).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. balandžio 22 d. apie 15 val. 30 min. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu į namus sugrįžo ir jos sutuoktinis A. G., kuris užsirakino savo kambaryje, nes sakė, kad eis miegoti. Ji pati buvo kieme. Apie 16 val. 50 min. jos sutuoktinis A. G. išėjo į kiemą ir, nieko nesakęs, be jokios priežasties, spyrė koja jai į dešinį šoną. Po tokių sutuoktinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, todėl pasiėmė mobilųjį telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai ji kalbėjo telefonu, tai matydamas, jos sutuoktinis sudavė ranka vieną kartą jai į dešinį skruostą. Po šio smūgio telefonas iškrito jai iš rankų. Po šių sutuoktinio veiksmų ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių A. G. jai pasakė „nebandyk, žiurke, niekam pranešti“ ir nuėjo į kambarį. Po visų minėtų sutuoktinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą, tačiau ji nepatyrė matomų žymių ar sužalojimų, todėl atsisakė priimti siuntimą ir vykti pas teismo medicinos ekspertus. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. G. parodė, jog tuo metu, kai 2019 m. balandžio 22 d. apie 16 val. 50 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis A. G., būdamas neblaivus, sodybos kieme įspyrė sėdinčiai jai vieną kartą į dešinę koją bei sudavė vieną kartą delnu į dešinį skruostą, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Nors akivaizdžių sužalojimų nebuvo ir ji nesikreipė į teismo medicinos ekspertus, tačiau ji jautė fizinį skausmą, nes sutuoktinis sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji nevartojo vaistų, nesikreipė į medikus (b. l. 1 – 6, 17 – 18).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, D. G. pareiškė, jog 2019 m. balandžio 22 d. apie 15 val. 30 min. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu į namus grįžo ir jos sutuoktinis A. G., kuris užsirakino savo kambaryje ir nuėjo miegoti. Toliau ji buvo kieme, vienu momentu jos sutuoktinis A. G. išėjo į kiemą ir spyrė jai į dešinį šoną, o vėliau dar sudavė ranka jai į dešinį skruostą. Iš šio protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kiemas. Apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos (b. l. 1 – 6).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. balandžio 22 d. jis dirbo policijos ekipaže Al702 kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. Apie 17 val. 14 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur smurtauja neblaivus pranešėjos sutuoktinis, kuris spyrė pranešėjai į šoną. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja D. G., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis A. G. jų sodybos kieme prieš ją smurtavo, tai yra jis vieną kartą spyrė jai į dešinį šoną. Po šio smūgio ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Visa tai išgirdęs jos sutuoktinis A. G. priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu sudavė smūgį jai į veidą. A. G. buvo namuose, todėl apie 17 val. 30 min. jis buvo sulaikytas. Sulaikomas A. G. nesipriešino, pripažino savo kaltę. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, ARJK-0061“ A. G. buvo nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, pranešėjai D. G. – nustatytas 3,13 promilės neblaivumas (b. l. 14).

Iš akistatos protokolo matyti, jog 2019 m. balandžio 24 d. buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios D. G. ir kaltinamojo A. G. Akistatos metu nukentėjusioji D. G. nurodė, jog 2019 m. balandžio 22 d. apie 16 val. 50 min. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo savo sodybos kieme, ant suoliuko, o A. G. tuo metu buvo namuose, kambaryje, ji manė, kad jis miega. Jai sėdint kieme, iš kambario išėjo A. G., kuris jos paklausė, kur mobilaus ryšio telefono įkroviklis. Ji atsakė A. G., kad to nežino, tuomet šis jai pasakė kažkokį necenzūrinį žodį. Tuomet tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kurio metu A. G., priėjęs prie jos, spyrė sėdinčiai jai į dešinį šoną. Įspyręs, A. G. nuėjo į kambarį, tuomet ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino į policiją. Jai skambinant į policiją, A. G. vėl išėjo į kiemą ir sėdinčiai jai sudavė delnu į dešinę veido pusę bei pasakė jai „žiurke, mažiau skambinėk“. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė ir išsivežė jos sutuoktinį A. G. Akistatos metu kaltinamasis A. G. iš dalies sutiko su nukentėjusiosios D. G. parodymais ir paaiškino, kad jis sudavė sutuoktinei D. G. delnu į veido sritį, tačiau nespyrė jai į jokį šoną. 2019 m. balandžio 22 d. apie 16 val. 50 min. jis buvo savo namuose ir miegojo. Vėliau jis išėjo į kiemą, kur tuo metu sėdėjo jo sutuoktinė D. G. Tarp jo ir D. G. įvyko žodinis konfliktas dėl šeimyninių priežasčių ir dėl užplūdusio pykčio jis sėdinčiai D. G. sudavė delnu vieną kartą į veido sritį. Sudavęs šį smūgį, jis vėl sugrįžo į namus ir nuėjo į savo kambarį. Būnant kambaryje, jis girdėjo, kaip į jų kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Jam išėjus į kiemą, jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis tikrai nespyrė D. G., tačiau sudavė delnu jai į veido sritį. Akistatos metu tiek nukentėjusioji D. G., tiek ir kaltinamasis A. G. laikėsi savo duotų parodymų ir jų nepakeitė, tačiau jie abu pripažino, kad įvykio dieną jie buvo neblaivūs, kadangi kartu vartojo alkoholį (b. l. 20 – 22).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. G. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 76 – 77).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. G. iki šiol teistas jau 3 kartus, paskirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 54 – 57; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi A. G., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. G. baustas ir administracine tvarka, tačiau jis yra pilnai įvykdęs visas jam paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 58 – 61). Kaltinamasis vedęs, turintis tris vaikus, iš kurių vienas dar yra nepilnametis (b. l. 53). A. G. dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 67, 72 – 73). Gyvenamosios vietos seniūnija A. G. charakterizavo patenkinamai, pažymėjo, jog jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (b. l. 70). A. G. nėra įrašytas psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose (b. l. 64). Byloje nėra kitų A. G. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju A. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 44 – 45, 48 – 49). A. G. atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 14, 54 – 57).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis anksčiau jau buvo tris kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tai yra dėl smurtavimo prieš savo šeimos narius (b. l. 54 – 57). Tokia aplinkybė, jog kaltinamasis jau ketvirtą kartą padarė analogišką nusikaltimą, jį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį nuolat smurtauti prieš sau artimiausius žmones – šeimos narius, nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. G. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamojo A. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 22 d. 17 val. 35 min. iki 2019 m. balandžio 24 d. 8 val. 45 min. (b. l. 37, 38). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į A. G. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50 – 51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. G. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 22 d. 17 val. 35 min. iki 2019 m. balandžio 24 d. 8 val. 45 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą.

Bausmę A. G. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. G. sulaikymo vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. G., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. G.