Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. D. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo T. D. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 186 str., padarymą paskirta 92,00 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d., apie 16.36 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,42 prom., žinomai melagingai iškvietė policijos darbuotojus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad policijos iškvietimas buvo pagrįstas, nes jis siekė, jog būtų išvengta smurto dėl kilusio konflikto su motina.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. D. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 186 str. numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, kai įgauna pagalbos prašymo aplinkybes, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju, T. D. policijos pareigūnų iškvietimą grindė kilusiu konfliktu su motina dėl namuose esančio šaldiklio stalčių ištuštinimo tvirtindamas, kad policijos pareigūnai turi jam padėti ištuštinti šaldiklį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. D. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog reikia išimti iš šaldiklio jame esančią mėsą, T. D. motina ir jo patėvis atvykusiems policijos pareigūnams neigė, jog buvo konfliktas, tačiau patvirtino, kad T. D. visada taip elgiasi kai būna išgėręs (2 b. l.). Įvykio metu T. D. nustatytas 2,42 prom. girtumas (3 b. l.). Teismo posėdžio metu T. D. patvirtino, kad įvykio metu buvo išgėręs, kad pas jo motina yra jo daiktų, parėjęs iš kaimyno jis paprašė motinos atlaisvinti 2 šaldiklio lentynas, tačiau mama pasakė, kad neturi kur dėti mėsos, tada tarp jų kilo konfliktas ir jis nusprendė iškvieti policiją, kad apramintų mamą, patėvis į konfliktą nesikišo, manė, kad kilęs konfliktas galėjo išaugti į didesnį, todėl, to norėdamas išvengti, kvietė policijos pareigūnus (19 b. l.).

Apklausiamas teismo posėdyje policijos patrulis Tadas Klausa nurodė, kad į įvykio vietą vyko dėl iškvietimo dėl konflikto su patėviu, o nuvykus pas T. D., T. D. atidarė šaldiklį ir pasakė, kad policijos pareigūnai šaldiklį iškraustytų. Pareigūno nuomone, pagrindo kvieti policijos pareigūnus tikrai nebuvo, nes pagrindine problema, kurią nurodė T. D., buvo šaldiklis, į kurį kiti šeimos nariai buvo susidėję maistą (20 b. l.).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad jame nurodyta, jog pranėšėjęs, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pranešė, jog jis konfliktuoja su patėviu V. S., jog gali kilti muštynės, prašo atvykti (10 b. l.).

Pažymėtina, jog T. D. paaiškinimai teisme patvirtina institucijos pareigūno 2014 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo turinį. Administracinio pažeidimo bylos medžiagoje surinkta informacija leidžia daryti išvadą, jog apeliantas yra linkęs savo asmeninius konfliktus su motina, ypač jam būnant neblaiviam, spręsti pasitelkus policijos pagalbą, prieš tai nurodžius apie galimai kilsiantį smurtą artimoje aplinkoje.

Ir nors iš LITEKO duomenų matyti, kad T. D. anksčiau buvo teistas už smurtavimą prieš motina, ką jis taip pat nurodo ir savo apeliaciniame skunde, tačiau pažymėtina, kad specialiosios tarnybos, kaip šiuo atveju policijos pareigūnai, kviečiami kai yra realūs teisės pažeidimai, padarytos ar daromos nusikalstamos veikos ar kyla reali jų grėsmė. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog policijos pareigūnų pagalba nebuvo reikalinga, nes T. D. atvykusių policijos pareigūnų paprašė ištuštinti šaldiklį, o jo tėvas ir motina nurodė, jog konflikto su T. D. nebuvo.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad T. D. žinomai melagingai, t. y. tyčia, iškvietė policijos pareigūnus, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 186 str.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad T. D. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausi 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.