Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjoms advokatėms Ingai Abramavičiūtei, Jurgitai Lučinskaitei

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Ž. 2008 m. kovo 11 d. apie 16 val. Vilniuje, eidamas nuo Sereikiškių parko per Gedimino prospektą iki Tauro kalno, veikdamas su kitais nenustatytais asmenimis, viešais pareiškimais žodžiais, dainuodamas dainą „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų“ tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei dėl kitos tautybės, kalbos, kilmės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Ž. paaiškino, kad 2008 m. kovo 11 d. su draugu E., kurio pavardės nežino, nuėjo pasivaikščioti į Sereikiškių parką. Ten buvo daug žmonių, susibūrimas. Jie nusprendė prisijungti, tačiau prasidėjus eisenai tarpusavyje dėl didelio žmonių kiekio pasimetė. Eisena vyko iš Sereikiškių parko iki Tauro kalno. Visi dalyviai dainavo tautines dainas, jis taip pat prie to prisijungė. Neprisimena, ar eitynių metu dainavo dainas „Viens, du, trys su puse, graži Lietuva be rusų“, „lipo žydas kopėčiom“ ir ar skandavo šūkį „juden raus“. Jam atrodo, kad to nedarė. Teisminio nagrinėjimo metu paskyrus papildomą objektų tyrimą ir atlikus prie bylos pridėto vaizdo įrašo apžiūrą bei pakartotinai peržiūrėjus vaizdo įrašą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. Ž. parodė, kad save atpažino eisenoje ir tikrai dainavo dainą „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų“. Dainuodamas šią dainą jis turėjo omenyje rusų okupantus. Ši daina eisenos metu buvo dainuojama ne kartą ir jis ją tiesiog išmoko. Jis nemano, kad dainos žodžiai skatina neapykantą rusų tautybės žmonėms. Šiaip jis neturi neapykantos rusams, nėra nusistatęs prieš jokius žmones.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada, papildomos apžiūros protokolu, kitais rašytiniais įrodymais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad 2008 m. kovo 11 d. dirbo Vilniaus centre. Iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad reikia nuvažiuoti į Sereikiškių parką ir patikrinti, nes ten renkasi didelė žmonių grupė. Nuvykęs su kitais pareigūnais į iškvietimo vietą pamatė maždaug 200 gana iššaukiančiai apsirengusių vaikinų ir merginų. Vaikinai buvo apsirengę maždaug vienodai, t. y. juodomis striukėmis, džinsais, kareiviškais aukštais batais. Kai kurie jų ant rankų turėjo raiščius su pavaizduota svastika. Minioje buvo ir juodos spalvos vėliavų su kaukole ir taip pat su svastika. Ant kai kurių vaikinų striukių taip pat buvo pavaizduota svastika. Jie apie tai pranešė VPK OVS budėtojui ir gavo nurodymą lydėti jaunuolius, jei jie kur nors pajudės. Po to minia pajudėjo link išėjimo iš Sereikiškių parko, pasuko link Katedros aikštės, kirto kampą. Jis apvažiavo eiseną ir pasitiko jau Gedimino prospekto pradžioje. Eidama minia dainavo dainas, skandavo „juden raus“, lietuviškai dainavo, jog kitataučiai – rusai, lenkai ir kiti – „iš Lietuvos“. Prie jo ekipažo prisijungė dar keli policijos ekipažai, kurie lydėjo eiseną iki Gedimino pr. 40, kuomet visa minia pasuko į Vasario 16-osios gatvę ir pakilo laiptais į Tauro kalną. Jo ekipažas apvažiavo Tauro kalną ir pasitiko jaunuolius viršuje prie Profsąjungų rūmų automobilių stovėjimo aikštelėje ir, kaip buvo įsakyta, stebėjo, kad nebūtų pažeista viešoji tvarka. Paskui visi išsivaikščiojo. Tarp eisenos dalyvių buvo ir kaltinamasis S. Ž., kurį įsidėmėjo pagal ūgį. Anksčiau jis yra matęs kaltinamąjį futbolo rungtynėse kaip „Žalgirio“ klubo faną. Eisenos metu viešosios tvarkos pažeidimų nebuvo užfiksuota, neskaitant to, kad eisena buvo nesankcionuota.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. R. parodė, kad 2008 m. kovo 11 d. su porininku dirbo Tauro kalno prieigose. Per radijo stotį išgirdo pranešimą, kad link jų iš Gedimino prospekto eina grupė iššaukiančiai apsirengusių žmonių. Netrukus šią grupę pastebėjo nuo Vasario 16-osios gatvės lipančią į Tauro kalną. Iš viso buvo apie 200 žmonių. Jie buvo apsirengę juodomis odinėmis striukėmis, apsiavę kareiviškais batais, buvo iššaukiančiomis šukuosenomis ir nešėsi vėliavas su pavaizduotomis ant jų svastikomis. Minia dainavo dainas, kurių nepamena, tačiau pamena, kad skandavo „juden raus“. Eisena užlipo ant Tauro kalno, o jis su porininku pagal atvykusių pareigūnų nurodymus nuvažiavo apžiūrėti aplinkinių gatvių. Kaltinamojo S. Ž. eisenoje nematė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. K. parodė, kad jis kartu su kitais policijos pareigūnais 2008 m. kovo 11 d. budėjo prie Katedros. Gavo informaciją, kad nuo Sereikiškių parko link jų eina grupė jaunuolių, kuriuos reikia pasitikti ir palydėti. Policijos pareigūnai pasiskirstė, susėdo į automobilius ir lydėjo minėtą jaunuolių grupę, kuri ėjo Gedimino prospektu nuo Katedros į Tauro kalną iki Profsąjungų rūmų. Šiaip jaunuoliai ėjo tvarkingai, tik skandavo šūkius, dainavo dainas ir nešė vėliavas. Jis prisimena, kad jaunuoliai dainavo lietuviškas tautines dainas, kažką skandavo angliškai ar vokiškai. Vieną šūkį jo kolega išvertė – tai buvo „žydai, lauk“. Kaltinamojo S. Ž. jis nepažįsta, šiaip eisenoje buvo labai daug žmonių ir, kad joje dalyvavo būtent S. Ž., jis negalėtų pasakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities VPK 3 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas J. O. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė S. Ž., nieko neįprasto apklausos metu nebuvo, apklausoje dalyvavo advokatė. S. Ž. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš byloje esančio pranešimo matyti, kad 2008 m. kovo 12 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal 2008 m. kovo 12 d. dienraštyje „Sostinė“ straipsnyje „Patriotizmą demonstravo ir skustagalviai“ paskelbtą informaciją, jog jaunuoliai skustomis galvomis skanduodami nesantaiką kurstančius šūkius 2008 m. kovo 11 d. apie 16 val. ėjo nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu, Vasario 16-osios gatve link Tauro kalno (b. l. 2). Iš Vilniaus savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus rašto matyti, kad leidimas (pažymėjimas) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos paradui, kuris vyko 2008 m. kovo 11 d., nebuvo išduotas (b. l. 17). Skundą dėl neleistinų eitynių Vilniaus VPK viršininkui padavė jaunimo centras „In corpore“, elektroninį laišką, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas eitynėmis, Vilniaus merui atsiuntė pilietis A. H. (b. l. 11, 14).

Iš byloje esančio kompaktinėje plokštelėje saugomo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos nesankcionuotos eitynės Vilniuje 2008 m. kovo 11 d. papildomos apžiūros 2008 m. spalio 20 d. protokolo matyti, kad kompaktinėje plokštelėje esančio įrašo trukmė 10 minučių 6 sekundės. Įrašo pradžioje iš toli matyti gatvės važiuojamoje dalyje būrys asmenų ir girdima skanduotė, kurios tekstas „Lietuva, Lietuva lietuviams“ (...), įrašo 1 min. 26 sek. matoma, jog žmonių eisenos kairėje pusėje važiuoja policijos automobilis, girdimas šurmulys, eisenos priekyje už nešamos Lietuvos Respublikos vėliavos matyti nešama juoda vėliava, kurioje yra baltas užrašas „skinhead“, kaukolė ir svastikos ženklas (...), įrašo 2 min. 48 sek. girdimas vyriškas balsas, skanduojantis tekstą „Viens su puse, du su puse“, po ko choru skanduojama, girdimas tekstas „Graži Lietuva be rusų, kaip gėlėlė žydi visada (...)“, įrašo 3 min. 8 sek. matomi eisenos dalyviai bei choru skanduojama, girdimas tekstas „pagaliuką ir užmuškit tą žyduką juden raus raus raus šala la la la, juden raus raus raus šala la la la“. Kai kurie einantieji skanduotės ritmu ploja rankomis (...). Įrašo 6 min. 46 sek. matomas plikai nukirptas vyriškis, apsivilkęs juoda striuke, dėvi džinsinėmis kelnėmis, ant striukės, dešinėje pusėje, neaiškiai matosi emblema, kuri turi baltos spalvos atspalvį. Šis vyriškis yra panašus į S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) Girdimas choru dainavimas, tekstas – „Viens du trys graži Lietuva kaip gėlelė žydi visada hei“. Nurodytas vyriškis kartu su kitu, panašiai apsirengusiu vyriškiu, pakelia dešiniąsias rankas į viršų. Po ko einantieji choru skanduoja, girdimas tekstas „Viens su puse, du su puse graži Lietuva be rusų, kaip gėlelė žydi visada hei“, matomi kiti asmenys einantys už šių vyriškių (b. l. 116-119).

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvados Nr. 11-2072 (08), 11-2350 (08) matyti, kad tyrimui pateiktoje vaizdo byloje klastojimo požymių nėra (b. l. 149-151).

Šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. kovo 11 d. Vilniuje įvyko nesankcionuotos eitynės, kuriose dalyvavo apie 200 jaunuolių. Eitynių metu buvo nešama ne tik Lietuvos valstybės, bet ir kitokios vėliavos ir plakatai– juoda vėliava su kaukole, plakatas „Lietuva-lietuviams“, dalis aktyviausiųjų eisenos dalyvių buvo plikai nusiskutę galvas, turėjo svastikos formos ženklus. Byloje nustatyta ir tai, kad kai kurie eitynių dalyviai skandavo antisemitinius ir kitus nacionalinę nesantaiką kurstančius šūkius – „ juden, raus (žydai, lauk)“, „lipo žydas kopėčiom“ ir pan. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp eisenos dalyvių buvo ir kaltinamasis S. Ž., kuris mažiausiai vieną kartą kartu su kitais eisenos dalyviais choru dainavo tautinę nesantaiką skatinančią dainą „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų“ (tikslūs dainos žodžiai žinomi iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo ir minėto papildomos apžiūros protokolo, todėl teismas šiek tiek patikslina suformuluotą kaltinimą). Kaltinamasis teigia, kad taip jis pareiškė nepasitenkinimą okupacine valdžia. Su tokiu kaltinamojo aiškinimu negalima sutikti. Visų pirma, nėra pagrindo laikyti, kad nesankcionuotos eitynės buvo surengtos vien tam, kad būtų išreikštas nepasitenkinimas 1940-1990 metais vykusia Lietuvos okupacija. Tokį įspūdį gali sudaryti tik tai, kad eitynės vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tačiau eisenos dalyvių apranga, įvairios formos svastikų naudojimas, nešama vėliava su kaukole, skanduojami šūkiai, raginantys vyti lauk žydų ir rusų tautybės asmenis neleidžia eitynių vadinti teisėtu protestu prieš buvusias Lietuvos okupacijas ar patriotinio arba religinio pobūdžio (eisenoje buvo nešamos oficialios Lietuvos valstybės vėliavos ir kai kuriose religijose ir tikėjimuose naudojami svastikos formos ženklai) renginiu. Antra, visuotinai žinoma, kad Lietuvą buvo okupavę Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos režimai, tačiau jokios „žydų“ ar „rusų“ okupacijos niekada nėra buvę. Priešingai, nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje buvo vykdomas holokaustas, taigi žydų tautybės asmenys patys labai smarkiai nukentėjo nuo okupacinės valdžios organizuojamų represijų. Pažymėtina, kad ir oficialūs pokario partizanų dokumentai (pavyzdžiui, 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija) mini „bolševikinę“, o ne rusų okupaciją, taigi tapatinti okupacinio režimo su konkrečia tautybe, juolab fašistuojančio jaunimo mitingo kontekste, nėra jokio pagrindo. Šie argumentai teikia pagrindą laikyti, kad kaltinamojo veiksmais buvo tyčiojamasi ir skatinama neapykanta kitos tautybės asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reikškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus. Taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. ir 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Tokie kaltinamojo veiksmai yra BK 170 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymiu. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais skatina tautinę neapykantą, nes dalyvaudamas eitynėse girdėjo prieš tai skanduojamus antisemitinius ir prieš rusų tautybės asmenis nukreiptus šūkius bei dainas, tačiau iš eisenos nepasitraukė, mažiausiai vieną iš tokių dainų įsiminė ir kartu su kitais pats pradėjo dainuoti. Tai parodo, kad kaltinamasis S. Ž. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmuose yra visi būtini BK 170 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, todėl ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija yra teisinga.

S. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad skandavo bei dainavo ir daugiau nacionalinę nesantaiką kurstančių šūkių, dainų – „žydai, lauk“, „lipo žydas kopėčiom“, tačiau teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai šios kaltinimo dalies nepatvirtino. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neprisiminė, ar eitynių metu skandavo šūkį „žydai, lauk“, kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinimo poziciją nėra surinkta (apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti, kokius konkrečius šūkius skandavo S. Ž., vaizdo įraše jis taip pat neužfiksuotas skanduojant antisemitinius šūkius). Be to, teismas pažymi, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi tikslu patikrinti kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau patys savaime tokie parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme ir negali būti pagrindu paneigti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Kaltinamajam teisiamajame posėdyje pareiškus, kad jis neprisimena, ar skandavo minėtą šūkį ir dainą, nesant kitų neabejotinų kaltės įrodymų, teismas pašalina iš S. Ž. pareikšto kaltinimo, kad jis skandavo tautinę nesantaiką propaguojantį šūkį „žydai – lauk“ ir dainavo dainą „Lipo žydas kopėčiom“.

Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors anksčiau teistas nebuvo, tačiau 2006 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą S. Ž. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, šiuo metu kaltinamasis turi galiojančią administracinę nuobaudą už nedidelį chuliganizmą. Šios aplinkybės teikia pagrindą kaltinamajam S. Ž. skirti ne švelniausią BK 170 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę baudą, bet griežtesnę bausmę – laisvės apribojimą, nustatant teismo įpareigojimą.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 170 straipsnio 1 dalį ir nubausti nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.