Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., civiliniam ieškovui R. V. ir jų atstovui advokato padėjėjui Andžej Sinycin,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) - psichologu, administracinių nusižengimų tvarka nebaustam, neteistam, kaltinamojo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui, civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) „Compensa Viena Insurance Group“ atstovui K. G., laiduotojai A. G. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. G. kaltinamas padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje, kurioje S. V. ir R. V. pareiškę ieškinį atsakovams A. G. ir akcinei draudimo bendrovei (toliau ADB) „Compensa Viena Insurance Group“ dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad 2019 gruodžio 16 d. apie 17:43 val. Statybininkų gatvėje, priešais namą (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 30 straipsnį (patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-18 nutarimo Nr. 768 redakcija, suvestinė redakcija nuo 2019-11-01), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: važiuodamas Statybininkų gatve, Visagine, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, bei nesiėmęs papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, nesulėtino greičio ir nesustojo bei nepraleido į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengusios ir ėjusios ja pėsčiosios S. V. ir ją partrenkė, dėl ko nukentėjusiajai S. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu dešiniajame kelyje, kraujo susikaupimas dešinio kelio ertmėje, žaizda dešinės čiurnos vidinėje pusėje pereinanti į priekinę čiurnos-blauzdos dalį ( apie 15 cm dydžio), odos nubrozdinimas dešinės pėdos nugariniame paviršiuje ties I padikauliu, poodinė kraujosruva dešinės pėdos pado paviršiuje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, dešinės pėdos II padikaulio pamato lūžis, dešinio šoninio pleištuko kraštinis lūžis, dešinės mentės sąnarinės duobės intrasąnarinis lūžis, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, L1 slankstelio suspaustinis lūžis, diagnozuota dešinio kelio ir dešinės čiurnos kontraktūra, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. T.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismo posėdžio metu kaltinamasis dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 gruodžio 16 d. apie 17:43 val. važiavo savo automobiliu "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Statybininkų gatve. Priešais sankryžą su Taikos prospektu perėjoje, nepastebėjęs nukentėjusios ją partrenkė. Dėl eismo įvykio kaltas, nes pėsčiųjų perėjoje nepraleido nukentėjusios, kurios dėl tamsaus paros meto susidariusius matomumo situacijos nepastebėjo.

Po įvykio nukentėjusiajai teikė pagalbą vežė ją į ligoninę Vilniuje, rūpinosi jos gydymu tiek kiek nukentėjusioji leido bendravo su ja. Nors ir žino , kad žalą atlygina draudimo bendrovė tačiau pats savanoriškai nukentėjusiajai kaip kompensaciją sumokėjo 3000 Eurų. Gailisi kad taip atsitiko, ir nukentėjusių atsiprašo.

Mano, kad jam civilinis ieškinys pareikštas nepagrįstai nes jis eismo įvykio dienai buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę ir dėl to visą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2019-12-23 apie 17.40 val. jis važiavo jo žmonai A. G. priklausančiu automobiliu "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Statybininkų gatve, Visagino m. Jis išvažiavo iš savo namo (duomenys neskelbtini), kiemo ir važiavo link Taikos pr. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra ties namu Statybininkų g. 15, Visagine, jis važiavo maždaug apie 40 km/h. Alkoholinių gėrimų ir jokių vaistų jis tą dieną nebuvo vartojęs. Važiavo kelio antrąja eismo juosta, nes planavo sukti į kairę į Taikos pr.. Statybininkų g. prieš priešais esančia eismo juosta iš Taikos pr. važiavo kitas automobilis. Tas automobilis taip pat važiavo antra eismo juosta. Lauke jau buvo tamsu. Gatvė buvo apšviesta, tačiau ne pėsčiųjų perėjoje, o bendrai visas kelias, kelio danga buvo drėgna, tačiau nelijo, todėl pėsčiųjų perėja nebuvo gerai matoma. Pačioje pėsčiųjų perėjoje yra pakilimas, todėl tik įvažiavus į pėsčiųjų perėją jo automobilio priekinei daliai kažkaip pro automobilio priekinio lango kairį statramstį jis pastebėjo einančią pėsčiąją, kuri buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, ant galvos jai buvo striukės gaubtas ir jis pradėjo staigiai stabdyti. Moterį jis pamatė kai iki jos buvo likę apie 1 m. žiūrit pagal jos ėjimo kryptį ir maždaug 1 m. iki jo važiavimo trajektorijos kirtimo. Pėsčiąją partrenkė automobilio kairiu kampu ties priekiniu bamberiu ir sparnu. Pėsčioji nugriuvo ant dešinio šono į kairę pusę nuo jo automobilio. Moteris nugriuvo pėsčiųjų perėjos viduryje, toje vietoje kur yra kelio skiriamosios ištisinės juostos. Prie jos buvo tamsios spalvos automobilis ir "Maxima" baltas-mėlynas polietileninis paketas. Pėsčioji gulėjo ant pėsčiųjų perėjos. Jis iškart priėjo prie nukentėjusiosios ir klausė kaip ji jaučiasi. Ji pasakė, kad jai skauda koją. Tuomet bandė kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jam nesisekė. Todėl jam paprašius greitąją iškvietė kito automobilio vairuotojas. Kai jis partrenkė pėsčiąją sustojo ir tas automobilis, kuris važiavo Statybininkų gatve įsukęs iš Taikos pr. (b.l. 22-25, 31-33, 39-41, II tomas).

Kaltinamajam prisipažinus dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo davus paaiškinimus ir nusikaltimo padarymo aplinkybėms esant pakankamai aiškioms, neprieštaraujant prokurorui ir gynėjui, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Ikiteisminio bylos tyrimo metu surinkti A. G. kaltės įrodymai.

Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas N. A. tarnybiniame pranešime nurodė nurodoma, kad dirbant kartu su Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu Aleksandru Ševelinskij (Aleksandr Ševelinskij), apie 17 val. 43 min. gavo pranešimą, kad Visagine, Statybininkų g. prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), automobilis "Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiąją. Nuvykus į įvykio vietą ekipažas 5085, kurį sudarė Aivaras Lozda ir Svetlana Čaikinienė nustatė, kad "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam su alkoholio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARKB-0189, 17 val. 59 min. buvo nustatytas 0.00 prom. blaivumas. Nustatyta, kad A. G. vairuodamas minėtą transporto priemonę Statybininkų gatvėje važiuodamas link Taikos pr. sankryžos, pėsčiųjų perėjoje, prie namo esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), partrenkė per perėją einančią S. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai Visagino miesto ligoninės priėmimo skyriuje po medicininės apžiūros nustatytas dešinės kojos čiurnos lūžis ir bendras kūno sumušimas, po apžiūros moteris išvežta Santaros klinikas tolimesniam tyrimui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį (b.l.17-20, I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2019-12-16 nuvyko maršrutiniu autobusu į parduotuvę "Moki-veži", kurioje gatvėje tiksliai yra parduotuvė nurodyti negali, bet "Moki-veži" parduotuvė tik viena Visagine. Apie 18 val. pėsčiomis grįžinėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo Taikos gatve, priėjo sankryža Taikos ir Statybininkų gatvių, kurią jai reikėjo kirsti. Gatvė buvo apšviesta, matomumas buvo geras, oro sąlygos normalios, būtent dėl to ir nusprendė namo eiti pėsčiomis. Ar pėsčiųjų perėja buvo papildomai apšviesta negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Pėsčiųjų perėja nereguliuojama. Atėjusi prie pėsčiųjų perėjos stabtelėjo, apsidairė, pažiūrėjo į abi puses. Atvažiuojančių automobilių nepastebėjo, jokių automobilių nebuvo, jos niekas nebuvo sustojęs praleisti. Jokių atšvaitų neturėjo. Pradėjo judėjimą Taikos gatve, kirsdama Statybininkų gatvę. Statybininkų gatvės važiuojamoji dalis yra plati, todėl nėra tikra, bet mano, kad kirsti ją turėjo pereidama 4 eismo juostas, t.y, po dvi abiem kryptimis. Saugumo salelės viduryje gatvės nebuvo. Jai buvo likę eiti jau visai nedaug, daugiau nei pusę pėsčiųjų perėjos jau buvo perėjusi kai be jokio įspėjimo, nebuvo nei padangų stabdymo garso, nei automobilio garsinio signalo, tiesiog pajautė smūgį jai iš dešinės pusės. Automobilis, partrenkęs ją važiavo Statybininkų gatve, link Taikos gatvės. Kai pradėjo judėjimą pėsčiųjų perėja šio automobilio nematė. Automobilio įvykio metu neįsidėmėjo. Kadangi per pėsčiųjų perėją ėjo žingsniuodama didžiausią smūgį gavo į dešinę koją mano, kad automobilis į ją trenkėsi kairės pusės bamperiu, automobilio priekiniu sparnu, o labiausiai kairiu priekiniu ratu, kuriuo užvažiavo ant jos dešinės kojos pėdos. Po smūgio pargriuvo, ar buvo praradusi sąmonę negali pasakyti, bet jautė didelį skausmą dešinėje kojoje. Po smūgio pargriuvo arti pėsčiųjų perėjos vidurio, griuvo ant dešiniojo šono. Sekantis momentas kurį prisimina, kad po eismo įvykio prie jos buvo priėjusi policijos pareigūnė. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją pristatė į Visagino ligoninę. Daugiau nieko reikšmingo negali pasakyti, vis dar yra šoko būsenoje, dešinę koją stipriai skauda, padarytos jau dvi operacijos ir dar mažiausiai viena operacija laukia ateityje. Taip pat yra ir kiti kūno sužeidimai (b.l.75-77, I tomas). 2020-04-07 ir 2020-09-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai išvadose Nr. G 967/2020 (01), pG 2803/2020(01) nustatė, kad S. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu dešiniajame kelyje, kraujo susikaupimas dešinio kelio ertmėje, žaizda dešinės čiurnos vidinėje pusėje pereinanti į priekinę čiurnos-blauzdos dalį (apie 15 cm dydžio), odos nubrozdinimas dešinės pėdos nugariniame paviršiuje ties I padikauliu, poodinė kraujosruva dešinės pėdos pado paviršiuje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, dešinės pėdos IĮ padikaulio pamato lūžis, dešinio pleištuko kraštinis lūžis, dešinės menties sąnarinės duobės intrasąnarinis lūžis, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis, L1 slankstelio suspaustinis lūžis. Diagnozuota dešinio kelio ir dešinės čiurnos kontraktūra. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai padaromi visumoje vienu trauminiu poveikiu. S. V. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybės - partrenkiant automobiliui (b.l.127-130, 170-172, I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2019-12-16 apie 17:42 val. jis važiavo savo automobiliu "Toyota Corolla", valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Visagine, Taikos pr. ir pasuko į Statybininkų g. Sukdamas, jis matė, kad per pėsčiųjų perėją eina moteris, dėl to jis sulėtino greitį, kad ją praleisti. Moteris buvo be šviesą atspindinčių elementų, jam atrodė, kad buvo su gaubtu ant galvos, bet nėra tikras. Jis toliau lėtai važiavo, kai moteris perėjo į kitą kelio pusę. Tada jis pamatė, kad moteris atsitrenkė į automobilio šoną, kuris važiavo jam priešinga kryptimi link Taikos prospekto. Tai buvo "Opel" markės automobilis, visureigis. Nuo smūgio moteris nukrito atbula, prieš jo automobilį. Jis visiškai sustabdė automobilį ir išlipo iš jo. Pamatė, kad moteris guli labai arti jo automobilio. Tuo metu "Opel" vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie gulinčios moters ir su ja kalbėjo. Jis klausė kaip ji jaučiasi. Vyras paprašė iškvieti policiją. (b.l.37-40, I tomas). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad A. G. jis pažįsta iš matymo. 2019-10-16 apie 17:40 val. jis perėjo pėsčiųjų perėją, kuri yra Taikos pr. priešais jo namą Taikos pr. 58, Visagine. Perėjęs per šią pėsčiųjų perėją jis ėjo link savo namo (duomenys neskelbtini). Beeinant išgirdo tarytum duslų garsą ir moterišką šūktelėjimą "aaa". Tada jis pasuko galvą link pėsčiųjų perėjos, kuri yra Statybininkų gatvėje, ir eina nuo jų namo į kitą kelio pusę, kur yra namas Statybininkų g. 26. Pėsčiųjų perėjoje pamatė stovinčius du automobilius iš kurių vieno stovėjimo kryptis buvo iš Taikos pr. į Statybininkų gatvę, o kito iš Statybininkų į Taikos pr. Jis tuomet greitai priėjo prie šių automobilių, nes įtarė, kad gal partrenkė pėstįjį. Priėjęs prie šių automobilių tarp jų jis pamatė gulinčią pėsčiąją. Pėsčiosios galva buvo nukreipta link jų namo, o kojos link namo Statybininkų (duomenys neskelbtini), Visagine. Tuo metu vairuotojai dar sėdėjo automobilyje. Tuomet iš vieno automobilio išlipo A. G., kuris atsiprašinėjo šios moters, o moteris priekaištavo, kad jai turbūt lūžo koja. Moters galva gulėjo prie antro automobilio priekinio rato, ties priekiniu bamberiu. Moteriškė buvo apsirengusi šviesiai pilkos spalvos striukę, o jei ant galvos buvo šios striukės gaubtas. Gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis buvo apšviesta gatvės žibintų. Lauke nelijo. Paties užvažiavimo ant pėsčiojo nematė (b.l.43-46, I tomas).

2020-12-16 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti įvykio vietso duomenys. Protokole nurodoma , kad apžiūrėta pėsčiųjų perėja ir eismo įvykio vieta, esanti priešais namą Statybininkų g. (duomenys neskelbtini), Visagine. Atlikti matavimai, subraižyta eismo įvykio schema. Įvykio vieta nufotografuota. Įvykio vietoje yra automobilis "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad po eismo įvykio transporto priemonė "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo judinama. Automobilis stovi pėsčiųjų perėjoje, galinė ašis, nuo kelio ženklo Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja", yra nutolusi horizontaliai - 5,25 m. ir vertikaliai 2,60 m. Automobilio priekinė ašis nuo dešinės pusės bordiūro nutolusi 4, 05 m., galinė ašis - 4, 15m. iki kelio ženklų Nr.329 „Ribotas greitis“, Nr. 114 „Vingis į kairę“ sustojęs 198 metrų atstumų iki priekinės ašies. Automobilis sustojęs lygiagrečiai kelio važiuojamosios dalies kraštui. Užfiksuota vienguba dešinės pusės rato stabdymo žymė, automobilio judėjimo kryptimi. Stabdymo žymės ilgis 1, 52 m., plotis 0,18 cm. Atlikus apžiūrą automobilis "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paimtas (b.l.23-34, I tomas).

Apžiūrėjus transporto priemonę "Opel Antara" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta apgadinimai: variklio dangtis dešinėje pusėje 1,15 cm aukščio nuo žemės, įlenkimas 10x 10 cm. skersmens. Ant dangčio kairėje pusė 30 cm nuo viršutinės dalies, krašte yra apie 7 cm įlenkimas. Kairės pusės priekinio sparno įbrėžimas 0,80 cm aukščio nuo žemės 10 cm ilgio. Ant galinio dangčio, ties numerio apšvietimu matyti rūdys. Daugiau apgadinimų apžiūros metu nenustatyta (b.l.47-49, 50-66 I tomas). Peržiūrėjus Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistema, kuri filmuoja Visagino miesto gatves. nustatyta, kad viena iš vaizdo kamerų filmuoja Visagino miesto Statybininkų - Taikos pr. esančią sankryžą. Peržiūrėjus 2019-12-16 šios vaizdo kameros vaizdo įrašą nuo 17.40 iki 17.50 val. nustatyta, kad jame yra užfiksuotas vaizdo įrašas, kuomet pėsčiųjų perėjoje esančioje Statybininkų g., priešais namą Statybininkų g. (duomenys neskelbtini), yra partrenkiama per pėsčiųjų perėją ėjusi pėsčioji. Įraše matosi, kad Statybininkų gatve nuo namo Statybininkų g. eina pėsčiasis, kurį praleidžia iš Taikos pr. į Statybininkų gatvę įvažiavęs automobilis, o pėsčiajam įėjus į priešpriešinę eismo juostą jį partrenkia Statybininkų gatve, lik Taikos pr. važiuojantis pilkos spalvos automobilis. Vaizdo įrašo nėra galimybės įrašyti pačioje miesto vaizdo filmavimo sistemoje dėl techninių galimybių nebuvo, todėl jis buvo perfilmuotas vaizdo kamera "Sony" ir įrašytas į kompiuterinę laikmeną (CD-R), kuri pridėta atskirame voke prie bylos (b.l.112-115, I tomas). A. G. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės "Opel Antara", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įprastąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio "Opel Antara" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktas su signalizacijos pulteliu (b.l.93-106, I tomas ).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis pažeisdamas kelių eismo taisykles ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, padarė veiką už kurią numatyta atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis).

A. G. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ( b.l. 135, t. 2).

Posėdžio metu A. G. paaiškino, kad jos sutuoktinis A. G. dėl eismo įvykio smarkiai išgyvena dėl atsitikusio gailisi. Sutuoktinis yra ramaus būdo visada stengiasi laikytis visuomenėje nustatytų moralės normų, dirba psichologo darbą. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką ir prašo A. G. atleist nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamsis A. G. taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ( b.l. 140-141, t. 2)

Sprendžiant dėl kaltinamojo A. G. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ( b.l. 6, t. 1) ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto, administracine tvarka nebaustas. Nors ir apsidraudęs savo civilinę atsakomybę savanoriškai iki draudimo išmokos sumokėjo nukentėjusiajai 3000 Eurų, stengėsi padėti nukentėjusiajai ( b.l. 119, t. 2 ). Nei ikiteisminio bylos tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamas padarius nesunkų netyčinį baigtą nusikaltimą,. Kaltinamasis auštojo išsilavinimo, dirba psichologu, darbovietėse ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro skatintas ( b.l. 8-12, t. 2 ). Tai rodo, kad A. G. padarytas neatsargus nusikaltimas yra atsitiktinis jo gyvenime, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, socialiai teisingai gyventi. Kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja dirba, užima atsakingas pareigas, teigiamai charakterizuojama, neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Laiduotoją charakterizuojantys duomenys, jos pozicija dėl kaltinamojo padarytos veikos, šeimos ryšys leidžia manyti, kad ji vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kuris gali ir darys teigiamą įtaką kaltinamajam.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys prašant atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje.

Kaltinamasis visiškai nepripažįsta civilinio ieškinio, taigi susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios, civilinį ieškinį pareiškusių, dėl žalos atlyginimo nėra. Tačiau šios bylos specifika lemia tai, kad už žalą jos atlyginimą atsakingas trečias asmuo, t. y. draudimo bendrovė, kurioje kaltinamasis kaip transporto priemonės valdytojas privalomai buvo draudęs savo civilinę atsakomybę. Dėl to, šioje byloje sprendžiant dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas nėra aktualus.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Nustačius, kad A. G. veiksmai padarant veiką atsitinkančią nusikaltimo požymius, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje yra atsitiktinio pobūdžio, kad kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis ir manant kad ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirtinos.

Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (toliau TPVCAPD) tikslus pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš TPVCAPD ir draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPD 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui - trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. 2019-07-23 ADB „Compensa Viena Insurance Group“ su atsakovu A. G. sudarė TPVCAPD sutartį N r. 300 1056438, kuri buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019-07-23 iki 2020-07-22. Šia sutartimi buvo apdrausta automobilio Opel Antara v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eismo įvykis kilo 2019-12-16, taigi atsakovas šioje byloje yra tik A. G. civilinę atsakomybę draudęs juridinis asmuo ADB „Compensa Viena Insurance Group“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Šioje byloje pagrindinis kriterijus vertinant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusių patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl kaltininko veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600,00 Eur nesudėtingais atvejais iki 6.000,00 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunka labai ilgą laiką. Nustatyta, kad šioje byloje atsakovas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusios patirtus sužalojimus jai išmokėjo 5500 Eurų ( b. l. 158, t. 2), t. y. sumą, kuri teismų praktikoje paprastai priteisiama nukentėjusiajam patiriant didesnius kūno sužalojimus. Be to kaltinamasis nukentėjusiajai yra sumokėjęs 3000 Eurų, taigi viso nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo atlyginta 8500 Eurų žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas turi įvertinti ir nukentėjusiųjų elgesį prieš atsirandant žalai (nukentėjusių kaltės dydį).

Kelių eismo taisyklių 42 punkte numatyta (rekomenduojama), kad pėstieji, pereidami į kitą važiuojamosios dalies pusę tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui „..neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.“ 44 Kelių eismo taisyklių punkte numatyta , kad „ ... įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.“ Taisyklių 45 punkte skelbiama, kad „ Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.“

Taigi, akivaizdu, kad ne tik transporto priemonės vairuotojas turi tam tikras pareigas kelyje, pareigas turi ir pėstysis, kurių taip pat, kaip ir transporto priemonės vairuotojas, turi laikytis.

Iš liudytojų A. N., A. V. parodymų matyti, kad nukentėjusioji buvo be atšvaitų, su gobtuvu ant galvos kas galėjo trukdyti jos regėjimo kampui. Šios aplinkybės ir faktas, kad pėsčioji buvo partrenkta perėjos viduryje leidžia teigti, kad nukentėjusioji prieš kirsdama važiuojamąją kelio dalį su keturiomis eismo juostomis ( po dvi į abi puses ) ir eidama perėja buvo nepakankamai atidi, dėmesinga ir atsargi tamsiu paros metu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atvažiavo nukentėjusiajai iš dešinės, įvertinant tai, kad susidūrimas įvyko kelio viduryje, nukentėjusioji, būdama atsargi, turėjo galimybę laiku pamatyti atvažiuojančią transporto priemonę, sustoti, įsitikinti savo saugumu ir taip išvengti neigiamų sau pasekmių.

Konstatuotina, kad tiriamoje eismo situacijoje kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne tik A. G., bet ir pati nukentėjusioji, nes: 1- neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės jos greičio ir neįsitikino, kad tai saugu; 2- nespėjus pereiti važiuojamosios dalies nesustojo, neįvertinusi atstumo iki artėjančios transporto priemonės jos greičio, neįsitikino tęsiamo veiksmo saugumu; 3-neturėjo atšvaito matomo kitiems eismo dalyviams; 4-buvo apsigaubusi gobtuvu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad 5500 Eurų neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama satisfakcija ir pagrindų priteisti didesnę nėra.

Pažymėtina, kad ieškovai reikšdami ieškinį atskirai neturtinės žalos dydžio nevertino, o pareiškė bendrą abiem padarytos neturtinės žalos ieškinį. Toks ieškinio formulavimas suformuluotas pačių ieškovų, pasinaudojus kvalifikuoto, juos atstovaujančio advokato padėjėjo pagalba, du kartus tikslintas. Ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo nurodomos aplinkybės susijusios išimtinai su S. V., o įrodymų, kuriais grindžiamas R. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir kokia jo reikalavimo dalis, nėra. Dėl to R. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas.

Ieškovai vertina, kad dėl eismo įvykio jiems bendrai padaryta 5.509,12 Eur turtinė žala iš kurios A. G. atlygino 3000 Eur.

Ieškovas R. V. ieškinyje nurodo, kad dėl sutuoktinės sužalojimo du mėnesius negavo atlyginimo, nes turėjo prižiūrėti sužalotą sutuoktinę. Negautą atlyginimą R. V. vertina 4051,31 Eurus. Teismas pripažįsta, kad nors nukentėjusioji ir buvo gydoma stacionare, vienok jai buvo reikalinga ne tik medicininė pagalba, tačiau ir artimųjų palaikymas ir bendravimas, todėl suprantama ir gyvenimiška, kad sužalotą sutuoktinę ieškovas slaugė teikdamas jai ne medicininio pobūdžio pagalbą, o palaikydamas ją moraliai. Atsakovui dirbant užsienyje tokios pagalbos nukentėjusiajai teikti negalėjo, todėl logiška ir suprantama, kad laikinai ir ne dėl savo kaltės turėjo kurį laiką nedirbti ir taip prarado pajamas. Vadovaujantis Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 9 punktu asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis apskaičiuotas pagal 3 mėn. iki įvykio duomenis iš darbovietės (aktualus aprašo 5.1 p.). Negautos pajamos apskaičiuojamos paskutinių 3 mėnesių iki eismo įvykio vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius) padauginus iš darbo dienų nedarbingumo laikotarpiu skaičiaus ir atskaičius Sodros mokėtas ligos pašalpas. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįtraukiami dienpinigiai ir kitos ne kaip darbo užmokestis mokamos sumos, nes jie nenumatyti nurodyto Vyriausybės nutarimo 3.1-3.4 p. kaip pajamos vertinamos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavime. Ieškovas, apskaičiuodamas savo vidutinį darbo užmokestį į skaičiavimą įtraukia ir tas sumas, kurios nėra laikomos darbo užmokesčiu. Darbo užmokestis į rankas per mėnesį iš pateiktų dokumentų ( b. l. 106-117, t. 2) akivaizdu, kad 2019 m. birželio mėnesį 1294,23 Eurai, liepos -1294,23 Eurai, rugpjūčio 980,68 Eurai (už nepilną mėnesį). Taigi R. V. vidutinis darbo užmokestis yra 1294 Eurai, o už du mėnesius sudarytų 2588 Eurus. Būtent tokio dydžio suma ieškovui kompensuotina. Ieškovai prašo kompensuoti išlaidas vaistams, kurios sudaro 599,18 Eurus. Pagrindžiant reikalavimą ieškovai teismui pateikė vaistų pirkimo čekius, tačiau iš kai kurių matyti, kad buvo perkami ne tik vaistai, pvz. 2020-06-12 už 2,59 Eurus buvo pirktas parfumuotas vanduo ( b. l. 92, t. 2), arba pateikti čekiai, kuriuose nenurodyta kokie vaistai įsigyti sumokant 29,10 Eurus, 12,36 Eurus, 6,44 Eurus, 5,72 Eurus ( b. l. 92, 95 t. 2 ). Dėl to šios sumos, viso 56,21 Euras, negali būti pripažįstamos tinkamomis išlaidomis. Ieškovai prašo atlyginti ir 324,95 Eurų išlaidas už sugadintą durų staktą ir virtuvės durelių keitimą nurodant, kad šios išlaidos patirtos sudarant ieškovei galimybę judėti bute neįgaliojo vežimėlyje. Tačiau ieškovai nepateikė jokių duomenų kad šias išlaidas patyrė ir kad jos buvo būtinos todėl toks ieškovų reikalavimas nepagrįstas ir negali būti tenkintinas. Ieškovai taip pat prašo priteisti 533,18 Eurų, kompensuoti patirtoms kelionės išlaidoms, kurias pagrindžia pateiktas kuro, bilietų įsigijimo, mokėjimo už stovėjimą kvitais. Pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus ( b .l. 94 , t.2 ) matyti, kad vežėjų paslaugomis naudojosi nukentėjusioji ir dėl to turėjo 32 Eurus išlaidų. Iš keleivių vežimo traukiniu bilietų (b.l. 95-97, t.2 ) matyti, kad bilietai pirkti vykti maršrutu Visaginas Vilnius -Visaginas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 iki 2019 m. vasario 3 d. ir jų įsigijimo kaina sudaro 108,2 Eurai. Pripažinus, kad ieškovas R. V. slaugė savo sužalotą sutuoktinę, gydytą Vilniaus mieste esančiose gydymo įstaigose, šios išlaidos pripažintinos būtinomis. Pagrindžiant reikalavimą dėl transporto išlaidų ieškovai pateikė ir kuro įsigyto už 377 eurus ir mokesčio už transporto priemonės stovėjimą Vilniaus mieste Rodūnios kelio stovėjimo aikštelėse (b. l. 97-99, t. 2) Iš pateiktų dokumentų matyti, kad dyzelinis kuras buvo pirktas 2019-12-18 - 41 litras, 2019-12-24 -41 litras, 2019-01-09 - 46 litrai, 2020-01-13 - 43 litrai, 2020-07-17- 38 litrai, 2020-07-13 41 litras, ir nenustatytomis dienomis įsigyta 29 ir 61 litrai. Viso įsigyta 340 litrų kuro. Iš transporto priemonės stovėjimo aikštelėse apmokėjimo kvitų matyti, kad automobilis stovėjimo aikštelėje buvo 2019-12-21, 2019-12-24, 2020-01-09, 2020-01-12, viso už 13,40 Eurų, taigi galima manyti kad tomis dienomis ieškovas buvo Vilniuje ir lankė sužalotą sutuoktinę. Tačiau ieškovai nepateikė duomenų apie naudotą transporto priemonę dėl ko neįmanoma nustatyti kuro sąnaudų normos ir taip pagrįstai ir teisingai apskaičiuoti kelionių sąnaudas, dėl to reikalavimas atlyginti kuro sąnaudų išlaidas 377 Eurus atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Ieškovai prašo priteisti 600 Eurų patirtų proceso išlaidas dėl suteiktų teisinių paslaugų, ir prie bylos pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą iš kurių matyti, kad advokato padėjėjui Andžej Sinicyn sumokėta 600 Eurų.

Pagal BPK 103–106 straipsnius nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Teismui pripažinus A. G. veiksmus atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje sudėtį, ieškovų reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas ir iš A. G. ši suma priteistina nukentėjusių ir civilinių ieškovų naudai. 2019-12-17 A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. A. G. laiduotoju skirti A. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Viena Insurance Group“ atsakovų naudai 251,81 Eurą turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš A. G. S. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. V., gimusio (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 600 Eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti. Daiktinius įrodymus: kompiuterinę laikmeną CD-R laikmeną palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.