Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Gadiškienė, spręsdama pareiškėjo A. S. pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. S. 2015-11-02 pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, jog kreipiasi dėl neteisėtų AB banko ,,Snoras“ veiksmų. Taip pat, skunde prašoma išsiaiškinti dėl antstolės Svajonės Žukaitienės atliekamų veiksmų išieškant skolą, tai, jog esant daugiau pajamų pareiškėjas sutiktų mokėti daugiau. Prašo atblokuoti pareiškėjui priklausančią sąskaitą, nes kaip nurodoma abu antstoliai ją užblokavę. Prie skundo prideda pažymą apie darbo pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Sutinkamai su LR CPK 22 str., civilinio proceso tvarka teismams nagrinėti priskirtini ginčai kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas taip pat nagrinėja byla ypatingosios teisenos tvarka ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, jog Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (LR CPK 13 str.). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, asmuo manydamas, jog jo teisės galimai pažeistos turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Todėl besikreipiančio asmens pareiga procesiniame dokumente nurodyti jo dalyką bei faktinį pagrindą. Procesinio dokumento dalykas – tai asmeniui, kuris manoma yra pažeidęs kito asmens teises pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime turi būti nurodyta konkretus asmuo, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluojant ir patį reikalavimą, t.y. ko asmuo prašo teismo. Procesinio dokumento pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Šiuo atveju, iš pateikto skundo turinio negalima spręsti kieno atžvilgiu jis yra reiškiamas, t.y. kas pareiškėjo manymu pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, jame nėra nurodyta procesinio dokumento dalykas, tai asmeniui, kuris manoma yra pažeidęs kito asmens teises pareikštas materialusis teisinis reikalavimas bei faktinis pagrindas, tai faktinės aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia materialųjį teisinį reikalavimą. Iš nurodyto tik galima numanyti, jog neaiškumai kyla dėl vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškomų pinigų sumų iš pareiškėjo priverstinio proceso tvarka. Dėl ko pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, turėtų kreiptis antstolį atliekantį vykdymo veiksmus bei ginti savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka.

Sutinkamai su LR CPK 510 str. 2 d., skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Antstolis skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo dėl to priimant patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies tenkinti skundą, jis kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo dienos persiunčia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.). Tik tuo atveju, kai skundas antstoliui paduodamas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo grąžinant jį padavusiam asmeniui, asmuo manydamas, jog jo teisės yra pažeistos gali pateikti skundą dėl antstolio veiksmų teismui, kurio veikslo teritorijoje yra antstolio buveinė (CPK 510 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą pareiškėjo skundas, kuriuo galimai siekiama skųsti antstolio veiksmus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus išieškant įsiskolinimą, atsisakytinas priimti, šiuo atveju, pareiškėjui kreipusis į teismą prieš tai nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Taip pat išaiškintina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatas, advokato padėjėjas, turintis jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje ir kt. (CPK 56 str. 1 d.). Asmuo yra laisvas pasirinkti ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą), kuriam jis su advokatu sudaryta rašytine atstovavimo sutartimi, paves savo įgalinimus procesiniams veiksmams atlikti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neturėdamas pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turi teisę kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jos gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kurią esant nustatytoms sąlygoms pareiškėjui suteikus, bylinėjimosi išlaidos yra iš dalies arba visiškai (priklausomai nuo teikiamos pagalbos apimties) apmokamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Išaiškintina pareiškėjui, kad siekiant pasirūpinti teisine pagalba turi teisę kreiptis į bet kurį Lietuvoje dirbantį advokatą, o neesant pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jo gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti A. S. 2015-11-06 pateiktą skundą, pareiškėjui kreipusis į teismą prieš tai nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Išaiškinti, kad pareiškėjas siekdama pasirūpinti teisine pagalba turi teisę kreiptis į bet kurį Lietuvoje dirbantį advokatą, o neesant pakankamai lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turi teisę kreiptis į savivaldos instituciją (savivaldybę) pagal jo gyvenamąją vietą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.

Išaiškinti pareiškėjui, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio kreiptis į teismą su pareiškimu įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartį siųsti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.