Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-390-203/2010 V. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 300 Lt dydžio bauda.

Antstolio patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0171/10/12980 ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Nurodė, jog patikrinus registro duomenimis ir bylos medžiagą, nustatyta, kad nėra turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nutarimų skirti baudą vykdymo senatis ATPK nėra išsamiai aptarta. Nors ATPK 308 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nėra nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas nėra numatytas ir ATPK dvidešimt šeštojo skirsnio (ATPK 312-316 straipsniai) normose, reglamentuojančiose nutarimo skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.