- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- A-113-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04677-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos Notisa
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Notisa“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Notisa“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Notisa“ kreipėsi skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus (toliau – ir Departamentas) 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-3428.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu Departamento direktorius pripažino, kad pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Refila grupė” bankroto procedūras, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. UAB „Notisa” ĮBĮ 11-7 straipsnyje numatyta nuobauda nebuvo skirta, tačiau nurodyta ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų reikalavimus bei nuspręsta apie pažeidimą pažymėti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje, informuoti atitinkamus teismus. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. R. S. ir G. S. 2014 m. birželio 15 d. pareiškimo pagrindu atliktas neplaninis bankroto administratoriaus UAB „Notisa” veiklos patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, todėl jo pagrindu priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas turi būti naikinamas. Pareiškėjas, būdamas BUAB „Refila grupė” bankroto administratoriumi, priėmė sprendimą, kad buvęs UAB „Refila grupė” direktorius V. V. neperdavė UAB „Refila grupė” direktorei G. S. turto (dviejų nešiojamų kompiuterių) ir nutarė iš buvusio direktoriaus V. V. BUAB „Refila grupė” naudai išsiieškoti 1 966,95 Lt žalą – likutinę šio turto vertę. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo sprendimo išvada, kad jis, nesilaikydamas 2013 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio Įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos Įmonės turto pardavimo tvarkos, V. V. kompiuterius pardavė. Nurodė, kad šis turtas jam kaip administratoriui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotas, todėl pareiškėjas negalėjo jo parduoti. UAB „Notisa”, vykdydama BUAB „Refila grupė” bankroto procedūras, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nepažeidė ir tinkamai vykdė visus teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Pareiškėjas pažymi, kad dėl galimo turto (dviejų nešiojamų kompiuterių) pasisavinimo yra priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu pateiktame turto sąraše nebuvo įtraukti kompiuteriai dėl kurių kilo ginčas, todėl pareiškėjas mano, kad šis turtas galimai yra prarastas, ar sužalotas. Nurodytas turtas pareiškėjui nebuvo perduotas, todėl jis neturėjo galimybės šio turto parduoti. Pareiškėjas, administruodamas BUAB „Refila grupė” dėl lėšų trūkumo neturėjo galimybės ieškinio parengimui samdyti advokatą, kita vertus, byloje yra pareigūnų sprendimai dėl galimo šių kompiuterių pasisavinimo. Pažymėjo, kad bandymas teisinėmis priemonėmis išreikalauti kompiuterius iš V. V. galėjo kainuoti brangiau nei jų vertė, juo labiau, kad bankrutuojanti bendrovė neturėjo lėšų. Administratorius elgėsi racionaliai, o V. V. sumokėjo netgi 300 Lt daugiau žalos nei buvo susitarta. Žala bendrovei atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. teismo nutartimi BUAB „Refila grupė” administratoriumi buvo paskirta UAB „Notisa”. Akcininkų sprendimu atleidus buvusį BUAB „Refila grupė” direktorių V. V. iš pareigų, nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. įmonės direktorės pareigas užėmė G. S.. Departamentas, gavęs R. ir G. S. 2014 m. birželio 15 d. pareiškimą „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų”, atliko neplaninį pareiškėjo kaip bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Apie neplaninio patikrinimo atlikimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. birželio 25 d. raštu. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 21 d. Aleksandro Stulginsio universitetas ir V. V. pasirašė dviejų nešiojamų kompiuterių DELL Latitude E5520 su priedais priėmimo-perdavimo aktą Nr. 130/2011. V. V. iš BUAB „Refila grupė” direktoriaus pareigų buvo atleistas 2012 m. rugsėjo 6 d., duomenų, kad V. V. 2013 m. sausio 21 d. dirbo BUAB „Refila grupė” ir turėjo įgalinimus pasirašyti minėtą priėmimo-perdavimo aktą, Departamentui nebuvo pateikta. Iš pareiškėjo 2013 m. birželio 27 d. rašto Nr. 46 „Dėl nešiojamų kompiuterių su priedais grąžinimo” matyti, kad bankroto administratorius prašė V. V. grąžinti BUAB „Refila grupė” priklausantį turtą, nurodė, kad jo negrąžinus, kreipsis į teismą dėl 7 199,50 Lt žalos atlyginimo. V. V. 2013 m. liepos 15 d. raštu administratorių informavo, kad kompiuteriai buvo pirkti 2011 m. balandžio arba gegužės mėn. ir pagal įsigijimo vertę laikytini ilgalaikiu turtu, kuriam įstatymai numato 36 mėn. nusidėvėjimo terminą. V. V. sutiko apmokėti likutinę kompiuterių vertę. Bankroto administratorius 2014 m. liepos 1 d. raštu V. V. pasiūlė BUAB „Refila grupė” sumokėti 1 966,95 Lt žalą, atitinkančią nešiojamų kompiuterių likutinę vertę. Departamentas neturėjo pagrindo išvadai, kad įmonei priklausantys kompiuteriai yra prarasti ar sužaloti, kadangi dar 2013 m. sausio 21 d. priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyta, jog pretenzijų dėl daiktų kokybės nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo 1 966,95 Lt sumos sumokėjimą laikyti žalos atlyginimu. Susitardamas su V. V. dėl 1 966,95 Lt žalos už kompiuterius sumokėjimo, pareiškėjas faktiškai juos pardavė ir nesilaikė BUAB „Refila grupė” kreditorių 2013 m. rugpjūčio 19 d. susirinkimo nutarimo visą bendrovės turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Pareiškėjui už padarytą pažeidimą nuobauda kaip ultima ratio priemonė neskirta, tačiau nurodymai ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų reikalavimus ir apie nustatytą pažeidimą pažymėti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje yra pagrįsti.
Administratoriui turtas nebuvo perduotas, tačiau, žinodamas, kur turtas yra, administratorius nepagrįstai nesiėmė veiksmų jį išsireikalauti. Bendrovei priklausančio turto perdavimas V. V. už sutartą kainą gali būti laikomas tik turto pardavimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Notisa“ skundą tenkino. Panaikino Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-3428.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: BUAB „Refila grupė“ 2011 m. gegužės 23 d. įsigijo 2 vnt. nešiojamų kompiuterių DELL Latitude E5520 ir jų priedus: nešiojamuosius kietuosius diskus, kompiuterių krepšius ir kompiuterines peles. 2011m. gegužės 9 d. nuomos sutartimi Nr. 130/2011 BUAB „Refila grupė“ už 7 199,50 Lt iki 2013 m. kovo 31 d. išnuomojo Aleksandro Stulginsio universitetui (Lietuvos žemės ūkio universitetas) 2 vnt. nešiojamuosius kompiuterius DELL Latitude E5520. Nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtina 2011 m. gegužės 20 d. sąskaitos išrašas. Pagal 2013 m. sausio 21 d. priėmimo-perdavimo aktą 130/2011 Aleksandro Stulginskio Universitetas UAB „Refila grupė“ perdavė (grąžino) 2 vnt. nešiojamus kompiuterius DELL Latitude E5520 su papildomais nešiojamais kietaisiais diskais, kompiuterių krepšiais ir kompiuterinėm pelėm. Pretenzijų dėl daiktų būklės nepareikšta. BUAB „Refila grupė“ vardu priėmimo-perdavimo aktą pasirašė V. V., aktas patvirtintas UAB „Refila grupė“ antspaudu. Iškėlus UAB „Refila grupė“ bankroto bylą, paskirto bankroto administratoriaus UAB „Notisa“ 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 4, nuo BUAB „Refila grupė“ bankroto bylos įsiteisėjimo dienos UAB „Notisa“ įgaliotu asmeniu buvo paskirtas administratorius D. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Refila grupė“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo 12 punktu buvo svarstoma BUAB „Refila grupė“ turto pardavimo tvarka. Nutarta visą įmonės turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2013 m. rugsėjo 9 d., 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 14 d., 2013 m. lapkričio 19 d., 2014 m. kovo 25 d. raštais kreipėsi į R. S. ir G. S. dėl įmonės dokumentų ir visiško įmonės turto perdavimo. D. B. 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. 46 kreipėsi į V. V., prašydamas iki 2013 m. liepos 15 d. grąžinti BUAB „Refila grupė“ priklausantį turtą – 2 vnt. nešiojamus kompiuterius DELL Latitude E5520 su priedais. V. V. 2013 m. liepos 15 d. raštu informavo, kad siekdamas išvengti teisminių ginčų, sutinka sumokėti kompiuterių likutinę vertę. 2014 m. sausio 14 d. paaiškinime V. V. nurodė, kad nešiojamieji kompiuteriai yra nepataisomai nusidėvėję ir nebetinkami tolesniam naudojimui. V. V. 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. 6 informavo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. sutinka sumokėti likutinę dviejų nešiojamųjų kompiuterių vertę – 1 966,95 Lt. BUAB „Refila grupė“ bankroto administratorius įmonės anspaudu ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su V. V. nurodytu mokėjimo grafiku. BUAB „Refila grupė“ kreditoriai R. ir G. S. 2014 m. birželio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Departamentą, prašydami įvertinti bankroto administratoriaus įgalioto asmens D. B. veiklą, nesiimant veiksmų dėl bankrutuojančiai bendrovei priklausančių 2-jų nešiojamų kompiuterių išreikalavimo iš buvusio įmonės direktoriaus V. V. ir šio turto nepardavimo už didžiausią kainą. Departamentas 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. (6.16)A2-2383 informavo UAB „Notisa“ apie priimtą sprendimą atlikti neplaninį UAB „Notisa“ veiklos patikrinimą dėl BUAB „Refila grupė“ kreditorių R. ir G. S. 2014 m. birželio 15 d. pareiškime keliamų klausimų. UAB „Notisa“ įmonių bankroto valdymo departamentui pateikė 2014 m. liepos 1 d. paaiškinimą dėl UAB „Notisa“ veiksmų, administruojant BUAB „Refila grupė“ bankroto procesą. Įmonių bankroto valdymo departamentas 2014 m. rugsėjo 5 d. surašė išvadą dėl bankroto administratoriaus UAB „Notisa“ veiksmų, administruojant BUAB „Refila grupė“ bankroto procesą, kurioje bankroto administratoriui už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 ir 23 punktų pažeidimus pasiūlyta skirti nuobaudą – įspėjimą, rekomenduoti ateityje užtikrinti, kad Departamentui teikiama informacija būtų tinkama ir tiksli. 2014 m. rugsėjo 17 d. teikimu Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriui pasiūlyta nuobaudos UAB „Notisa“ neskirti, tačiau pasiūlyta ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų nuostatas. Įmonių bankroto valdymo departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-3428 konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Refila grupė“ bankroto procedūras, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, nuobauda pareiškėjui neskirta, tačiau pareiškėjui nurodyta ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų reikalavimus, apie nustatytą pažeidimą nuspręsta pažymėti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje taip pat apie administratoriaus padarytus pažeidimus, derinant administratoriaus kandidatūrą, informuoti atitinkamus teismus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto procesą reguliuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 1 straipsnis). Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalimi, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos įmonių bankroto administratoriaus teisės ir pareigos atliekant savo funkcijas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą (2014 m. liepos 1 d. redakcija) bankroto administratorius, atlikdamas savo funkcijas vykdo teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.
Įmonių bankroto valdymo departamento atliekamą asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą reguliuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės, Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 23.2 punkte nustatyta, kad gavus informaciją dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, Departamentas gali priimti sprendimą dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo. Baigus patikrinimą, yra surašoma išvada dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų, kuri perduodama Departamento direktoriui (Taisyklių 42 punktas). Departamento direktorius, įvertinęs nurodytą išvadą, priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų, t. y. įspėjimas arba viešas įspėjimas (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, skundžiamame Departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas, susitardamas su V. V. dėl 1 966,95 Lt sumokėjimo už kompiuterius kaip žalą, faktiškai juos pardavė ir taip nesilaikė 2013 m. rugpjūčio 19 d. Įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos BUAB „Refila grupė“ turto pardavimo tvarkos. Tokiais veiksmais įmonės administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, jog su tokia Departamento išvada sutikti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui ) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą sumą. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti yra būtinas paties pardavimo objekto egzistavimo faktas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad BUAB „Refida grupė“ įsigyti 2 nešiojamieji kompiuteriai egzistavo susitarimo dėl žalos atlyginimo surašymo metu ir šiuo metu nėra sunaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas vadovavosi 2013 m. sausio 21 d. priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodyta, kad Aleksandro Stulginskio universitetui perduodant nešiojamuosius kompiuterius V. V. pretenzijų dėl daiktų būklės nebuvo, tačiau, teismo vertinimu, nurodytas priėmimo-perdavimo aktas tik patvirtina faktą, kad nešiojamieji kompiuteriai buvo perduoti V. V., tačiau ne jų egzistavimo faktą, kuomet bankroto administratorius 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. 46 kreipėsi į V. V. dėl nurodytų kompiuterių grąžinimo. Juo labiau, kad V. V. pareiškėjui adresuotame 2014 m. sausio 14 d. paaiškinime nurodė, jog nešiojamieji kompiuteriai yra nepataisomai nusidėvėję ir nebetinkami tolesniam naudojimui.
Iš byloje pateiktų BUAB „Refida grupė“ bankroto administratoriui 2013 m. balandžio 20 d. perduoto turto perdavimo aktų matyti, kad bankrutuojanti bendrovė neperdavė administratoriui 2 nešiojamųjų kompiuterių, tai patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas tarp BUAB „Refida grupė“ akcininkų G. ir R. S. bei UAB „Notisa“ atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai. Taigi, byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad 2 nešiojamieji kompiuteriai vis dar egzistuoja ar buvo perduoti bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paties pardavimo objekto egzistavimo faktą patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjas, susitardamas su V. V. dėl įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo – 1 966,95 Lt kompiuterių likutinės vertės sumokėjimo, juos V. V. pardavė ir nesilaikė kreditorių sprendimo įmonei priklausantį turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nedėjo pastangų išreikalauti iš V. V. kompiuterius. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius 2013 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į V. V. dėl nešiojamųjų kompiuterių su priedais grąžinimo, tačiau 2014 m. sausio 14 d. pranešimu V. V. informavo, jog nešiojamieji kompiuteriai yra nusidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui. Be to, byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 50-At-00021-14 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Refida grupė“ kreditoriaus R. S. pareiškimą dėl buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmų, neperduodant BUAB „Refida grupė“ ilgalaikio turto (2 nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520), nenustačius BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog tokiu atveju analogiškų priemonių ėmimasis būtų buvęs perteklinis, o žalos išieškojimas pareikalautų papildomų finansinių sąnaudų. Vadinasi, pareiškėjo sprendimas sutikti su V. V. savanorišku pasiūlymu apmokėti įmonei padarytą žalą buvo logiškas, racionalus ir priimtas bankrutuojančios įmonės interesais.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. (6.16)A2-3428 padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Refida grupė“ bankroto procedūras pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą, todėl šis sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.
III.
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo argumentas, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad du nešiojami kompiuteriai vis dar egzistuoja ar buvo perduoti bankroto administratoriui, nėra paties pardavimo objekto egzistavimo faktų patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas susitardamas su V. V. dėl įmonei padarytos turtines žalos atlyginimo – 1966,95 Lt kompiuterių likutinės vertės sumokėjimo, juos V. V. pardavė ir nesilaikė kreditorių sprendimo įmonei priklausantį turtą parduoti už didžiausių pasiūlytų kainą, yra nepagrįstas. Departamentui atliekant patikrinimą, pareiškėjas pateikė Departamentui 2013 m. birželio 17 d. rašto Aleksandro Stulginskio universitetui kopiją, 2013 m. sausio 21 d. priėmimo- perdavimo akto Nr. 130/201 kopiją, 2013 m. birželio 27 d. rašto Nr. 46 „Dėl nešiojamų kompiuterių su priedais grąžinimo“ V. V. kopiją bei 2013 m. liepos 15 d. V. V. atsakymo pareiškėjui į raštą dėl nešiojamųjų kompiuterių grąžinimo kopiją, iš kurių neginčijamai nustatyta, kad du nešiojami kompiuteriai su priedais egzistavo, pareiškėjui buvo tiksliai žinoma jų buvimo vieta ir jis vienasmeniškai susitarė su V. V. dėl jų pardavimo kainos, priedų nurašymo bei mokėjimų grafiko.
Teismo argumentas, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2013 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į V. V. dėl nešiojamų kompiuterių grąžinimo, tačiau 2014 m. sausio 14 d. pranešimu V. V. informavo, jog nešiojami kompiuteriai yra nusidėvėję ir netinkami tolimesniam naudojimui yra teisiškai nereikšmingas. Pareiškėjo 2013 m. birželio 27 d. raštą V. V. laikyti pakankamomis bankroto administratoriaus pastangomis išreikalauti įmonės turtą iš svetimo valdymo nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad informaciją apie turto susidėvėjimą teikė asmuo, neteisėtai užvaldęs ir nenorintis turto grąžinti.
Teismo argumentas, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. kovo 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal bankrutuojančios įmonės kreditoriaus pareiškimą dėl buvusio įmonės vadovo veiksmų, todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog tokiu atveju analogiškų priemonių ėmimasis būtų perteklinis yra teisiškai nereikšmingas. Departamento patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne pareiškėjas, nors turėjo tokią pareigą, o kreditoriai, neapsikentę pareiškėjo neveikimo, kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo sąlygotas paties pareiškėjo veiksmų.
Teismo argumentas, kad žalos išieškojimas teisminiu būdu pareikalautų papildomų finansinių sąnaudų, vadinasi pareiškėjo sprendimas sutikti su V. V. savanorišku pasiūlymu apmokėti įmonei padarytą žalą buvo logiškas, racionalus ir priimtas bankrutuojančios įmonės interesais yra nepagrįstas. Departamento atliekamo patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas vienasmeniškai sumažino įmonės turto – kompiuterių kainą nuo 7 199,50 Lt iki 1 966,95 Lt, leido šią sumą mokėti dalimis, be to nurašė jų priedus, taigi tokius pareiškėjo veiksmus vertinti kaip atitinkančius bankrutuojančios įmonės interesams nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB ,,Notisa“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad nešiojamieji kompiuteriai (DELL Latitude E5520) BUAB „Refila grupė“ bankroto administratoriui UAB „Notisa“ niekada nebuvo perduoti. Tokių įrodymų byloje nėra ir negali būti. Pastebėtina, kad į įmonės turto sąrašus, minimi kompiuteriai su priedais, kurie buvo pardavinėjami 2013 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinio B UAB „Refila grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimu, nėra įtraukti. Atkreipia dėmesį, kad neatsižvelgiant į susirašinėjimą (su V. V., Aleksandro Stulginskio universitetu ir kt.), situacijos aiškinimąsi, raginimus, reikalavimus, įtikinėjimus bei kitas dedamas pastangas vykusių susitikimų metu, buvęs BUAB „Refila grupė“ direktorius V. V. neperdavė bankroto administratoriaus UAB „Notisa” įgaliotam asmeniui D. B. BUAB „Refila grupė“ turto – dviejų nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520. Pažymėtina, kad dėl galimo minėto turto (dviejų nešiojamų kompiuterių) pasisavinimo yra priimtas ir procesinis sprendimas. Panevėžio AVPK 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 50-At-00021-14 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Refila grupė“ kreditoriaus pareiškimą dėl buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmų, neperduodant BUAB „Refila grupė“ ilgalaikio turto (2 nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520), nenustačius BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad du nešiojamieji kompiuteriai vis dar egzistuoja ar buvo perduoti bankroto administratoriui, nėra. Jeigu V. V. būtų juos turėjęs, tai būtų perdavęs bankroto administratoriui. Kitu atveju, Panevėžio AVPK būtų pradėję ikiteisminį tyrimą pagal BUAB „Refila grupė“ kreditoriaus pareiškimą dėl buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmų, neperduodant BUAB „Refila grupė“ ilgalaikio turto (2 nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520), ir minėti kompiuteriai iš jo įstatymų nustatyta tvarka būtų paimti.
Pažymi, kad minėtas 2013 m. birželio 27 d. raštas V. V. nėra vienintelis bankroto administratoriaus UAB „Notisa” veiksmas. Susirašinėjimas šiuo klausimu vyko ne tik su V. V., tačiau ir su Aleksandro Stulginskio universitetu, G. S., R. S. ir kt. Be to, bankroto administratoriaus UAB „Notisa” įgaliotas asmuo D. B. daug kartų buvo susitikęs su buvusiu BUAB „Refila grupė” direktoriumi V. V., aiškinosi BUAB „Refila grupė“ turto, tame tarpe ir dviejų nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520, buvimo vietą, kėlė turto perdavimo klausimą, ragino, reikalavo surasti ir perduoti turtą. Bankroto administratorius UAB „Notisa” tik įsitikinęs, kad V. V. minėto turto neturi ir gavęs informaciją, kad Panevėžio AVPK 2014-03-12 priimtas nutarimas Nr. 50-At-00021-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BUAB „Refila grupė“ kreditoriaus pareiškimą dėl buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmų, neperduodant BUAB „Refila grupė“ ilgalaikio turto (2 nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520), nenustačius BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, bei V. V. ar kam kitam neperdavus minėto turto bankroto administratoriui, ėmėsi kitų veiksmų, tai yra reikalavo V. V., kad jis atlygintų BUAB „Refilo grupė“ padaryta žalą.
Bankroto administratorius UAB „Notisa” tik įsitikinęs, kad V. V. minėto turto neturi ir gavęs informaciją, kad Panevėžio AVPK 2014 m. kovo 12 d. priimtas nutarimas Nr. 50-At-00021-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BUAB „Refila grupė“ kreditoriaus pareiškimą dėl buvusio įmonės direktoriaus V. V. veiksmų, neperduodant BUAB „Refila grupė“ ilgalaikio turto (2 nešiojamųjų kompiuterių DELL Latitude E5520), nenustačius BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, bei V. V. neperdavus minėto turto bankroto administratoriui, ėmėsi kitų veiksmų, tai yra reikalavo V. V., kad jis atlygintų BUAB „Refilo grupė“ padaryta žalą.
BUAB „Refila grupė“ bankroto administratorius UAB „Notisa“ veikė išimtinai bankrutuojančios įmonės interesais, priimdamas sprendimą, kad buvęs UAB „Refila grupė“ direktorius V. V., neperdavęs UAB „Refila grupė“ turto (dviejų nešiojamų kompiuterių), atlygintų bendrovei 1 966,95 Lt žalą, tai yra likutinę šio turto vertę, elgėsi teisėtai, objektyviai, racionaliai, adekvačiai susiklosčiusiai situacijai ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas klaidina teismą, nes minėto įmonės turto įsigijimo kaina buvo ne 7 199,50 Lt, o 5 711,92 Lt. Likutinė vertė, įvertinus nusidėvėjimą, paskaičiuota 1 966,95 Lt. Tokią turtinę žalą įmonei ir atlygino V. V. Iš įmonėje perduotų dokumentų buvo išsiaiškinta, jog BUAB „Refila grupė“ 2011 m. gegužės 23 d. iš UAB „IT NOW“ už 5 711,92 Lt įsigijo du nešiojamus kompiuterius DELL su priedais. Tačiau dar neturėdama kompiuterių, 2011 m. gegužės 9 d. BUAB „Refila grupė“ su Aleksandro Stulginskio universitetu sudarė šių kompiuterių nuomos sutartį, ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiui. 2011 m. gegužės 20 d., tai yra net nenusipirkus šių kompiuterių iš UAB „IT NOW“ už kompiuterių nuomą Aleksandro Stulginskio universitetas sumokėjo 7 199,50 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Notisa“ veiksmų, administruojant BUAB „Refila grupė“ Nr. (6.16)A2-3428 teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu atsakovo sprendimu buvo konstatuotas pareiškėjo įvykdytas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto, kuriame nustatyta, kad administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, pažeidimas.
Departamentas nusprendė Administratoriui neskirti nuobaudos, nustatytos ĮBĮ 11⁷ straipsnyje, nurodyti Administratoriui ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų reikalavimus bei apie nustatytą pažeidimą pažymėti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje. Sprendime taip pat pažymėta, kad apie Administratoriaus padarytus pažeidimus, derinant Administratoriaus kandidatūrą, informuotini atitinkami teismai (I t., b. l. 58–67).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą.
Atsakovas su teismo sprendime atliktu aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis nesutinka.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatyme yra numatyta atitinkamų administratoriaus veiksmų ir sprendimų teisminė kontrolė, t. y. atitinkami įstatyme numatyti administratoriaus veiksmai bei sprendimai (pvz., kreditorių sąrašas, jų finansiniai reikalavimai ir kt.) turi būti patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo. Be to, Įmonių bankroto įstatymas numato administratoriaus veiksmų bei sprendimų, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų apskundimo teismui tvarką, kuriai taikomos Civilinio proceso kodekso normos. Administracinis teismas pagal jam paskirtą kompetenciją gali nagrinėti tik tuos ginčus, susijusius su Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymu, kurie kilę dėl administratoriaus veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos veiksmų (neveikimo) bei sprendimų (žr. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1135-146/2015).
Pažymėtina, kad ĮBĮ (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216) 11⁷ straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta Vyriausybės įgaliotos institucijos – atsakovo teisė už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, nustatyta tvarka administratoriui paskirti nuobaudą – įspėjimą arba viešą įspėjimą, kuris skelbiamas atsakovo interneto svetainėje. Administratoriui paskirta nuobauda galioja vienus metus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Bankroto administratorių veiklos priežiūros procedūras ir pagrindines taisykles, susijusias su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir 11⁷ straipsnio nuostatų taikymu, reglamentuoja Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau – ir BAVP taisyklės). Šių Taisyklių 1 punkte pabrėžta, kad Departamentas administratorių veiklos priežiūrą atlieka vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais.
BAVP taisyklių VI skyriuje „Poveikio priemonių administratoriams taikymas“ nustatyta, kad už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš Įmonių bankroto įstatyme nurodytų nuobaudų (46 p.). Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu administratoriui ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims (50 p.).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustačius pažeidimą nuobauda pareiškėjui nepaskirta. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad už Įmonei priklausančius 2 kompiuterius buvęs jos vadovas V. V., Administratoriaus teigimu, atsiskaito pagal grafiką, ir vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad poveikio priemonės ūkio subjektams turėtų būti taikomos tik kaip ultima ratio priemonė.
Pareiškėjas iš esmės iškėlė ginčą dėl faktinių aplinkybių (atsakovui pateiktos informacijos) vertinimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).
Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).
Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007).
Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.
Pažymėtina ir tai, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui nepaskirta. Tačiau teikdamas skundą pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas sprendime nurodė ateityje tiksliai vykdyti teisės aktų reikalavimus bei apie nustatytą pažeidimą pažymėti Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje. Taip pat, kad apie padarytus pažeidimus, derinant Administratoriaus kandidatūrą, informuotini atitinkami teismai.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčijamo sprendimo tiesioginių teisinių pasekmių atkreipia dėmesį į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Apygardos teismo nutartis dėl bankroto administratoriaus skyrimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismo skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūros derinimo ir bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 5 punktą jeigu asmuo, kurio kandidatūra siūloma, turi galiojančią nuobaudą, nurodytą Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje, Departamentas, teikdamas teismui Taisyklių 4 ir 7 punktuose nurodytą atsakymą, praneša apie šiam asmeniui skirtas galiojančias nuobaudas. Departamentas taip pat praneša teismui ir apie kitus šio asmens padarytus teisės aktų pažeidimus, nustatytus Departamentui tikrinant šio asmens veiklą.
Aiškindamas Taisyklių 5 punkto nuostatą Įmonių bankroto įstatymo reguliavimo kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs išvadą, kad Įmonių bankroto valdymo departamento funkcijos teikti teismui teisingus faktinius duomenis, susijusius su siūlomos administratoriaus kandidatūros atitiktimi teisės aktų reikalavimams, vykdymas nelemia pastarajam savarankiškų teisinių pasekmių atsiradimo, nes administratorių tvirtina teismas motyvuota nutartimi. Pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad konkrečiais Departamento veiksmais, atliktais Departamento kompetencijai priskirtoje viešojo administravimo srityje, buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, gali kreiptis į teismą. Taisyklių 5 punkto nuostata taip pat nevaržo bendrovės galimybių įstatymų nustatyta tvarka ginti dalykinę reputaciją (žr. 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-595/2014).
Šiuo atveju, nors ir negalima teigti, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui negalėtų turėti jokių teisinių pasekmių, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio ir nukreiptos į ateitį. Pripažintina, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui jokių teisių ir / ar pareigų nesukuria, kol nėra pradėta administratoriaus kandidatūros svarstymo procedūra. Ir net pradėjus tokią procedūrą, informacija apie pareiškėjo atliktą pažeidimą galėtų, bet nebūtinai nulemtų pareiškėjo kandidatūros skiriant administratorių atmetimą, tai reiškia, kad tam tikros procedūrinės sprendimo pasekmės yra nukreiptos į neapibrėžtą ateitį ir yra veikiau numanomos.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, akcentuodama tai, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiškėjo teisė skųsti atsakovo sprendimą skirti nuobaudą, bet ne sprendimą, kuriuo konstatuojamas tam tikras pažeidimas, bei atsižvelgusi į kitus šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo teisminė kontrolė nebūtų tikslinga ir atitinkanti teisės aktų nuostatas, nes ginčijamas Departamento sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Notisa“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.