Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minkora“ pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Penata“ iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minkora“ 2024 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Penata“. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 21 250,00 Eur. Ieškovė daug kartų ragino elektroniniais laiškais ir raštais atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau įsiskolinimas iki šiol nėra padengtas. Ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. raštu pranešė atsakovei apie nemokumo proceso inicijavimą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo registruotu paštu bendrovės buveinės adresu. Ieškovė minėtame rašte nurodė 20 dienų terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, bet atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Todėl, ieškovės įsitikinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis, laikytina, kad ji įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „Penata“.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Šią teisę kreditorius realizuoja JANĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (3 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

4. Nagrinėjamu atveju iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. registruotu paštu atsakovės buveinės adresu išsiuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Penata“ nemokumo bylos iškėlimo. Ir, nors pranešimo, siųsto registruotu paštu buveinės adresu, atsakovė neatsiėmė pašte, vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi laikytina, kad pranešimas UAB „Penata“ buvo įteiktas 2024 m. lapkričio 14 d. Tačiau pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės teisės kreiptis į teismą atsiradimo momentas turėtų būti skaičiuojamas pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

5. Ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. rašte atsakovei nurodė 20 dienų terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Taigi, kadangi raštas atsakovei buvo įteiktas 2024 m. lapkričio 14 d., teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, t. y. ne anksčiau nei 2024 m. gruodžio 5 d. (2024 m. lapkričio 14 d. + 20 dienų). Tuo tarpu ieškovės pareiškimas teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 25 d.

6. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė kreipėsi į teismą neįgijusi tokios teisės (nesuėjus terminui prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti), todėl ieškovės pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo atsisakytinas priimti (JANĮ 9 straipsnis, 16 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

7. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai pasinaudojus JANĮ 9 straipsnyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (įgijus teisę kreiptis į teismą pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas).

8. Nors šiuo atveju teismas atsisako priimti ieškovės pareiškimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, tikėtina, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kai tik įgis tokią teisę, išaiškintina, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktą, už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo mokamas 500 Eur dydžio žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Jei procesiniai dokumentai pateikiami teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai. Taip pat pažymėtina, kad žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minkora“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Penata“.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.