- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-824-929/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00119-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo byla Nr. A2.9.-824-929/2017
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2017 m. sausio 24 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. 2016 m. gruodžio 19 d., apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini), būdama blaivi, pastebėjusi, kad vaikas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), išėjęs iš tualeto neužrakino durų, pastvėrė jį už viršutinių rūbų (striukės) ir traukė link lauko tualeto naudodama fizinę jėgą ir garsiai rėkdama ant vaiko. Dėl šio įvykio J. L. buvo išsigandęs, drebėjo, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė vaiką į Santariškių ligoninę apžiūrai. Tokiais savo veiksmais L. S. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdyje apklausta L. S. pažeidimo nepripažino ir parodė, kad kaimynė gyvena pas juos pusę metų su vaikais. Nauji kaimynai palieka neuždarytą tualetą, jie jų vis prašo uždaryti duris, jie neklauso. Ji pasakė kaimynų berniukui, kad eitų kartu, parodys, kaip uždaryti duris, jie kartu nuėjo, vaiko ji net nepalietė. Vaikas ėjo link tualeto kartu su ja, ji jo nepalietė. Po poros minučių atvyko policija, vaiko mama iškvietė. Kaip vedėsi vaiką link tualeto matė jos draugas ir dar vienas kaimynas. Atvykusių patrulių ji nepažinojo. Kaimynė kvietinėja policiją, ji meluoja. Pareigūnai jos negirdėjo, ką jiems sakė. Kaimynės L. L. pranešimas yra melas.
ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Šalies argumentai
L. S. nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, nes L. S. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 1 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: L. L. 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2016-12-19, apie 7.30 val., jos sūnus J. L. išėjo į tualetą, prie tualeto pradėjo šaukti. Jos kaimynė L. S. pastvėrė jos sūnų už striukės, naudojo fizinę jėgą ir pradėjo traukti iki tualeto. Jos vaikas labai išsigando, pradėjo drebėti – kaimynė elgėsi agresyviai, reikalavo uždaryti tualetą, o jos sūnus negali to padaryti, kadangi neužtenka jėgų (b. l. 12). Tokias jos nurodomas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų 2016 m. gruodžio 19 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2016-12-19, apie 07.20 val, buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjai į duris laužiasi kaimynė, triukšmauja, puola pranešėjos vaiką. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja L. L., kuri paaiškino, kad kaimynė L. S. užpuolė jos vaiką J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris išėjo iš tualeto ir neužrakino tualeto durų, tuomet L. S. jį pastvėrė už viršutinių rūbų (striukės) ir pradėjo traukti link lauko tualeto naudodama fizinę jėgą ir garsiai rėkdama ant vaiko. Pranešėja paaiškino, kad jos sūnus negali fiziškai užrakinti lauko tualeto durų, kadangi jam neužtenka jėgos pasukti rakto, nes žiemą durų spyna būna užšalusi. Jiems bendraujant su pranešėja, prie jų pribėgo agresyviai nusiteikusi kaimynė L. S., kuri garsiai rėkavo, bandė pastverti pareigūnų akivaizdoje vaikui už striukės, vaikas išsigandęs atsitraukė, tuomet jie bandė sulaikyti L. S., nes jinai ėjo link vaiko garsiai rėkaudama, į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo. Sulaikinėjant L. S. aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, stumdėsi, stvėrė už jų uniformos, bandė ištrūkti. Vaikas buvo išsigandęs, drebėjo, jam buvo iškviesta GMP 0894, kuri jį išvežė į Santariškių ligoninę apžiūrai (b. l. 10-11).
Kadangi liudytoja L. L. yra J. L. motina, ji laikytina suinteresuotu asmeniu, kurio parodymai gali būti neobjektyvūs, todėl teismas L. L. parodymus vertina visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. Jos parodymus patvirtina Vilniaus apskrities VPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Šie duomenys laikytini objektyviais, kadangi nenustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi, o pati L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad į įvykio vietą atvykusių pareigūnų nepažinojo, su jais anksčiau jokių konliktų nėra turėjusi. Tokiu būdu teismas nenustatė priežasties abejoti liudytojos L. L. ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Šie įrodymai sutampa ir vienareikšmiškai patvirtina tai, kad L. S. 2016 m. gruodžio 19 d. panaudojo prieš vaiką fizinę jėgą ir psichologinį smurtą, o taip pat vaiko akivaizdoje priešinosi policijos pareigūnams, demonstruodama netinkamą elgesį. Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. ir 43 str. 1 ir 2 d. numatytus reikalavimus, todėl tokie L. S. veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 181³ str. 1 d. Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už analogišką veiką numatoma ANK 72 str. 1 d., tačiau šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda yra griežtesnė, tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str. 8 d. nuostatomis, L. S. veika neperkvalifikuojama.
L. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į L. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti L. S. paskyrus ATPK 181³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 str., 181³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
L. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.