Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas gavo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos Nr. e2A-1505-657/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1505-657/2022 pagal ieškovo V. N. ir atsakovo E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašė perduoti civilinę bylą Nr. e2A-1505-657/2022 nagrinėti kitam apygardos teismui, nurodydamas, kad ieškovo V. N. atstovė advokatė S. V. nuo 2010 m. iki 2017 m. dirbo Kauno apylinkės teismo teisėja, o Kauno apygardos teisme dirba daug šios advokatės buvusių kolegų; gali būti, jog su šiais asmenimis ieškovo atstovė palaiko draugiškus santykius; be to, ieškovo atstovė dirba advokatų profesinėje bendrijoje (duomenys neskelbtini), šios kontoros vadovaujantis partneris A. S. yra buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas ir ilgametis šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovas E. M. nušalinimą reiškia visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, grįsdamas aplinkybėmis, kad: 1) ieškovo atstovė advokatė S. V. nuo 2010 m. iki 2017 m. dirbo Kauno apylinkės teismo teisėja, o Kauno apygardos teisme dirba daug šios advokatės buvusių kolegų, todėl gali būti, jog su šiais asmenimis ieškovo atstovė palaiko draugiškus santykius; 2) ieškovo atstovė S. V. dirba advokatų profesinėje bendrijoje (duomenys neskelbtini), šios kontoros vadovaujantis partneris A. S. yra buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas ir ilgametis šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Nors atsakovas kelia abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones, nenurodė. Pažymėtina, kad nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tik subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone ar keliamomis prielaidomis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas, keldamas abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grindžia tik prielaidomis dėl ieškovės atstovės S. V. galimų ryšių su Kauno apygardos teismo teisėjais. Aplinkybė, kad S. V. praeityje dirbo Kauno apylinkės teisme teisėja niekaip nepagrindžia, kad šis asmuo asmeniniais ryšiais yra susijęs su Kauno apygardos teismo teisėjais, o pastarieji turėtų atitinkamą suinteresuotumą civilinės bylos Nr. e2A-1505-657/2022 baigtimi. Jokių konkrečių asmeninių ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl galimybės objektyviai išnagrinėti kilusį ginčą Kauno apygardos teisme atsakovas neįvardijo, pats pareiškime dėl nušalinimo nurodydamas tik tikimybę, kad ieškovės atstovė S. V. palaiko draugiškus santykius su Kauno apygardos teismo teisėjais. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog dalyvaujančio byloje asmens atstovė praeityje dirbo Kauno apylinkės teisme, savaime sudarytų pagrindą nušalinti visą Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

8. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo išreikštos abejonės dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo nėra objektyviai pagrįstos, E. M. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1505-657/2022 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo E. M. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos Nr. e2A-1505-657/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.