- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- eI3-14774-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04624-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ostkama“
- Advokatai
- Andžejus Seliava
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ atstovui advokatui Andžejui Seliavai,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Midai Savickaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ostkama“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus tranzitas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1AE-326 „Dėl UAB „Vilniaus tranzito“ skundo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 18KP-11-274 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“, kuriuo buvo pripažinta, kad: a) tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2024 m. gegužės 13 d.; b) už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30) atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 5 177 Eur PVM (įmokos kodas – B00). Skolos muitinei atsiradimo data laikyti 2023 m. gruodžio 9 d. Skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona. Skolininkas UAB „Vilniaus tranzitas“ (įmonės kodas LT222618510, adresas – (duomenys neskelbtini)); c) procedūros vykdytojui UAB „Vilniaus tranzitas“, skirta 2589,00 Eur bauda (įmokos kodas – 894); 2) Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 18KP-11-274 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės sprendimas); 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ prekėms (medikamentams), kurie skirti mažmeninei prekybai – Eraxis (Anidulafungin) 100 mg spo N1 serija: HA7056 – priešgrybelinis antibiotikas, kuris gydo candinda (mielių) infekcijas kraujyje arba skrandyje ar stemplėje (kombinuotos nomenklatūros (toliau – KN) kodas 30044200, svoris burto 2 kg) (toliau – ir Prekė) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 23LTVR300000023222. Tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėja. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą (LTVK1000). Tranzito procedūros terminas 2023 m. gruodžio 8 d. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2023 m. gruodžio 8 d. Per nustatytą laiką Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavo patvirtinimo, kad Prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl pradėjo tyrimą. 2023 m. gruodžio 22 d. Teritorinė muitinė apie nebaigtą tranzito procedūrą ir pradėtą tyrimą raštu Nr. (8.1/11)-2VE-14197 informavo pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447) 312 straipsnio 1, 2 dalyse.
Nurodo, kad tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Lavoriškių kelio posto pamainos viršininko atsakymas, kad nei Prekės, nei tranzito lydintis dokumentas T1 Nr. 23LTVR300000023222 muitinei pateikti nebuvo. Pareiškėja bendradarbiavo su Teritorine muitine aiškinantis šią situaciją. Pareiškėja atsakydama į Teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 22 raštą Nr. (8.1./11)-2VE- 14197, 2024 m. kovo 26 d. raštu Teritorinei muitinei pateikė Baltarusijos Respublikos Gardino regioninės muitinės deklaraciją Nr. 16463/071223/0015737, patvirtintą Gardino regioninės muitinės originaliais spaudais. Teritorinė muitinė siekdama nustatyti, ar procedūros vykdytojo (pareiškėjos) pateikti dokumentai patvirtinti originaliais Baltarusijos Respublikos muitinės spaudais, 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su prašymu nustatyti Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737, autentiškumą.
Nurodo, kad 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymas dėl Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 autentiškumo, kuriame pateikiama išvada, kad nustatyti, ar minėtoje deklaracijoje esantis antspaudas tikru (originaliu) Gardino regioninės muitinės antspaudu negalima, nes lyginamajam tyrimui tokio antspaudo pavyzdžių nepateikta. Nustatyti, ar tirti pateikta Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės prekių deklaracija Nr. 16463/071223/0015737 yra tikras dokumentas negalima, nes tokio dokumento pavyzdžio tyrimui nepateikta, o neturint Baltarusijos Respublikos Gardinio regioninės muitinės antspaudo klišės ar atspaudų pavyzdžių bei asmens parašo pavyzdžių negalima nustatyti, ar dokumentui pagaminti panaudotas tikras antspaudas ir ar parašas atliktas paties atsakingo asmens.
Pareiškėja pažymi, kad remiantis ekspertizės atsakymu Teritorinė muitinė 2024 m. gegužės 13 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad nesant galimybės patvirtinti dokumento autentiškumo Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės prekių deklaraciją Nr. 16463/071223/0015737 nelaiko priimtinu įrodymu, atitinkančiu Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems reikalavimams.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Teritorinės muitinės Sprendimu, nurodė, kad Sprendime nėra jokių faktinių ir teisinių argumentų, taip pat ir kombinuotosios nomenklatūros kodo nesutapimo dokumente T1 Nr. 23LTVR300000023222 ir Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės prekių deklaracijoje Nr. 16463/071223/0015737. Pasak pareiškėjos, Teritorinė muitinė Sprendimą grindė išimtinai ta aplinkybe, kad Teritorinė muitinė neturi galimybės patvirtinti pareiškėjos Teritorinei muitinei pateiktos Baltarusijos Respublikos Regioninės muitinės prekių deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737, autentiškumo. Pareiškėja, nesutikdamas su Teritorinės muitinės Sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2024 m. gegužės 13 d. Teritorinės muitinės sprendimu dėl nebaigtos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30), pripažino pareiškėją skolininke muitinei bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę, kurios dydis – 5 177 Eur PVM, 242 Eur PVM delspinigių, be to pareiškėjai skirta 2 589 Eur bauda.
Nurodo, kad pareiškėja, nesutikdama su 2024 m. gegužės 13 d. Teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris Sprendime konstatavęs, jog pareiškėjos pateikta Baltarusijos Respublikos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 kopija neatitinka Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnyje nustatytų kriterijų. Taip pat buvo nustatytas nesutapimas duomenų, pagal kuriuos identifikuojamos prekės. Muitinės departamentas patvirtino 2024 m. gegužės 13 d. Teritorinės muitinės sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog per nustatytą terminą Teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad Prekės iki 2023 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (8.1/11)-2VE-14197 informavo pareiškėją, prašydama pateikti alternatyvius dokumentus, nurodytus Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnio 1-2 dalyse. Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos ir Lavoriškių kelio posto pamainos viršininko 2023 m. gruodžio 30 d. atsakymas, kad nei tranzito deklaracija Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30), nei Prekės muitinei nebuvo pateiktos.
Pažymi, kad Teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30) nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos, t. y. Prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą, apie tai Teritorinė muitinė 2024 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (1.10Mr/1 1)-2VE-5127 informavo pareiškėją. Teritorinė muitinė už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Teritorinės muitinės sprendimu procedūros vykdytoją (pareiškėją) pripažino skolininku Teritorinei muitinei ir pareiškėjos vardu įregistravo 5 177 Eur PVM, 249 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 2 589 Eur baudą (iš viso 8 008 Eur).
Nurodo, kad Muitinės departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaraciją Nr. 16463/071223/0015737, kaip alternatyvų tranzito užbaigimo įrodymą, taip pat sutinka su Teritorinės muitinės išvada, kad ji neatitinka Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnyje nustatytų kriterijų, t. y. nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti pateikto dokumento autentiškumu. Pažymi, kad palyginus tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30) ir minėtą Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaraciją, akivaizdu, jog nesutampa deklaruojamos Prekės KN kodas, kuris yra pagrindinis prekę identifikuojantis elementas.
Nurodo, kad pareiškėja nesilaikė SMK 233 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta procedūros vykdytojo atsakomybė – pateikti visas ir nepakeisto pavidalo prekes ir būtiną informaciją paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Teigia, kad Prekės deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11- 30) nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir per nustatytą terminą šioms prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms, todėl laikytina, kad ne Sąjungos Prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a) punkte. Pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, kuri turėjo vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte. Todėl pareiškėja, būdama tranzito procedūros vykdytoja, yra laikytina skolininke muitinei.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Ostkama“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai teikia krovinių pervežimų paslaugas Lietuvos teritorijoje (iki Baltarusijos sienos), nuo sienos ir Baltarusijos teritorijoje šias paslaugas teikia kitas tiekėjas, įmonė „Vlalim“. Įmonė UAB „Ostkama“ yra trečioji šalis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad nėra įrodyta aplinkybė, kad dokumentas (muitinės importo deklaracija Nr. 16463/071223/0015737) yra suklastotas. Atsiliepimuose nėra argumentų ir paaiškinimų, kurie pagrįstų, kad dokumentas yra neteisėtas.
Muitinės departamento atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė kad pateikta Baltarusijos Respublikos importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 kopija neatitinka Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnyje nustatytų kriterijų, nes nėra galimybės įsitikinti pateiktos deklaracijos autentiškumo, antspaudas nėra ryškus, ant deklaracijos yra skylutės ir dėl šių dalykų kyla abejonės dėl deklaracijos autentiškumo. Prekės kodas vienas iš pagrindinių elementų, kuris padeda identifikuoti prekes, o šiuo atveju jis nesutampa. Nurodė, kad negalima laikyti tranzito procedūros užbaigta.
Teritorinės muitinės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė kad procedūra laikoma užbaigta tinkamai kai prekės būna pristatytos paskirtai muitinės įstaigai, o šiuo atveju, tai nebuvo atlikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1AE-326 „Dėl UAB „Vilniaus tranzito“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 18KP-11-274 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Teritorinė muitinė 2024 m. gegužės 13 d. Teritorinės muitinės Sprendimu procedūros vykdytoją – pareiškėją pripažino skolininke muitinei pagal vykdytą tranzito deklaraciją T1 Nr.23 LTVR300000023222 (2023-11-30), ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 5 177 Eur taip pat pareiškėjai paskyrė 2 589 Eur dydžio baudą.
Pareiškėja nesutikdama su minėtais sprendimais pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.
Vadovaujantis Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/2447 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui; b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Vietoje minėtų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taip pat Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis.
Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/2447 taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turėjo būti gautas Baltarusijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, jei jos tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, t. y. Baltarusijos muitinė.
SMK 233 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigas, 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Iš pacituotų SMK nuostatų yra akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta pareiškėja turėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų tranzito procedūros užbaigimą, tačiau iš bylos medžiagos ir jos priedų matyti, kad deklaracija nebuvo pateikta. Muitinė pagrįstai nusprendė pateiktos Baltarusijos Respublikos muitinės importo deklaracijos Nr. 16463/071223/0015737 kopijos nelaikyti alternatyviu tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančiu įrodymu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.
Dėl skolos atsiradimo
Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, prekių paėmimas iš muitinės priežiūros yra bet koks veiksmas ar neveikimas, kuris sutrukdo, kad ir trumpam, kompetentingai muitinei prieiti prie prekių, esančių muitinės priežiūroje, ir jas patikrinti, kaip nustatyta SMK 134 straipsnio 1 dalyje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo C-l40/04 28 punktas).
Ginčo atveju Teritorinė muitinė tyrimo metu nustatė, kad Prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją Nr. Nr.23LTVR300000023222 (2023-11-30), kartu su tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl konstatavo, kad prekių ir tranzito deklaracijos nepateikimas paskirties muitinės įstaigai laikomas prekių neišvežimu iš ES, todėl atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkai muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a punkte – tranzito procedūros vykdytojas (pareiškėja), kuri turėjo vykdyti pareigas, nustatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkte. Todėl, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punktu, minėtas tranzito procedūros vykdytoja (pareiškėja) laikoma skolininke.
Vadovaujantis SMK 87 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Vadinasi, skola muitinei atsirado Teritorinės muitinės veiklos zonoje.
Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktu, skola muitinei atsiranda, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas lemia skolos muitinei atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma tranzito procedūra, tranzitu gabenamos prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai iki 2022 m. sausio 18 d., taigi, skolos atsiradimo data laikyta kita dieną po tranzito termino pabaigos, t. y. 2022 m. sausio 19 d.
Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės, pagal PVM įstatymo nuostatas, laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punktu, prekių importas – ne Sąjungos prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai. Vadovaujantis PVM įstatymo 12-3 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad jeigu nustojus taikyti išorinio tranzito procedūrą (ar veiksmą), prekės tebėra šalies teritorijoje, jos laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, dėl paėmimo iš muitinės priežiūros nustojo galioti pagrindinis veiksmas (prekių gabenimas tranzitu), nustatytas SMK 226 straipsnio 1 dalyje, leidžiantis šias prekes neapmokestinti importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir netaikyti joms prekybos politikos priemonių.
Atsižvelgiant į atlikto tyrimo medžiagą sutiktina su atsakovų argumentais, jog, iš muitinės priežiūros paėmus muitinės prižiūrimas prekes, šioms prekėms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra taip, kaip jos taikymas apibrėžtas SMK 79 straipsnyje. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros – tai veiksmas, kuris yra pagrindas atsirasti importo skolai muitinei vadovaujantis SMK 79 straipsniu. Šis veiksmas sukėlė ne Sąjungos prekių įvežimą (importą) į Sąjungos muitų teritoriją (PVM įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punktas), todėl Teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, kad atsiranda prievolė mokėti (apskaičiuoti) importo PVM. Vadovaujantis PVM įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsiranda tuo metu, kai pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda prievolė už prekes apskaičiuoti importo muitus ar importo skolą muitinei. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsirado tuo momentu, kai atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 2 dalį, t. y. 2022 m. sausio 19 d.
Dėl baudos skyrimo
Pažymėtina, kad nepristačius per nustatytą terminą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR300000023222 (2023-11-30) gabentų prekių paskirties muitinės įstaigai, atsiradus skolai muitinei, vadovaujantis SMK 42 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (a) punktu, bei pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį skiriama nuo 20 iki 100 procentų mokesčių sumos dydžio bauda. Skiriant konkrečią baudą vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir baudos dydis skaičiuojamas nuo baudos vidurkio (Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnio 5 dalis). Kadangi, tyrimo metu pareiškėja bendradarbiavo su muitine, teikdama informaciją, ši aplinkybės švelnina mokesčių mokėtojo atsakomybę, todėl skirtina 50 proc. nuo apskaičiuotos mokesčių sumos (5 177 Eur) bauda, kurios dydis – 2 589 Eur.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1AE-326 „Dėl UAB „Vilniaus tranzito“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 18KP-11-274 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ remiantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, taigi pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi, pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus tranzitas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.