- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-357-252/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- V. M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities viršininko administracijai
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-124-921-2014 pagal pareiškėjos V. M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-164-356-2008 pagal pareiškėjos V. M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai (dabar – Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja V. M. B. prašė: atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008; atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti; panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2006 m. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas 2008-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008 pareiškimą atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2008-06-20 nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjos teigimu, liudytoja A. K. jai pateikė informaciją apie tėvo P. K. nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl paaiškėjo naujų aplinkybių, kurių ji nežinojo ankstesnio proceso metu. Be to, nurodė, kad buvo padaryta teisinė klaida, kurią padarė ją atstovaujantys teisininkai. Pateikti įstatymo nustatytu terminu prašymo dėl proceso atnaujinimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes tik 2013 m. sužinojo apie liudytojos A. K. turimą informaciją bei ją atstovavusių teisininkų klaidas. Nurodė, kad yra ligota, todėl jai ginti savo teises yra sunku.
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, jog V. M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė praleidusi naikinamąjį penkerių metų terminą ir jos nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti šį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Sprendė, jog šiuo atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008, jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kaip ir nepateikė jokių naujų įrodymų. Visos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr.2-164-356/2008 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Utenos rajono apylinkės teismas šioje byloje 2008-04-03 priėmė sprendimą įvertinęs ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe ir pareiškėjos kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktus vekselius, bet ir pareiškėjos paaiškinimus bei liudytojų, tame tarpe ir pakartotinai prašomos apklausti liudytojos V. J., parodymus. Konstatavo, jog pareiškėja nenurodė, kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė teismas, o ne ją atstovavę teisininkai, civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti arba panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui – prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti; panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus, apklausti liudytojas A. K., V. J.. Nurodo, kad ją netinkamai atstovavo teisininkai – nesuvokė ir nesuprato jos tėvo nuosavybės teise valdyto 18 ha žemės sklypo įgijimo, valdymo ir nacionalizavimo aplinkybių, pakankamai neįsigilino į tam tikrus duomenis, nesugebėjo tinkamai suformuoti reikalavimo pagrindo, dėl ko teismas padarė teisinę klaidą, netinkamai ir neteisingai vertindamas pateiktus įrodymus dėl nuosavybės teisės buvimo. Teigia, jog nustatytu įstatymo terminu negalėjo pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo esant objektyvioms priežastims, nes apie naujas aplinkybes sužinojo tik 2013 metais. Būtent liudytoja A. K. yra mačiusi pareiškėjos tėvo P. K. pastatytus pastatus, buvusius 13,34 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą P. K. buvo išnuomojęs S. šeimai, kuri nuo nuomos pradžios ir gyveno pareiškėjos tėvo statytuose namuose. Minėta šeima žemės sklypą dirbo iki tol, kol jis buvo parduotas iš varžytynių. Po to šiai šeimai tėvas išnuomojo tokio pat ploto žemės sklypą, kurį jis gavo kaip kompensaciją iš S. P., (duomenys neskelbtini). S. šį žemės sklypą dirbo iki pat 1940 m. okupacijos. Be to, A. K. pasakė, jog ji žino, kad P. K. nuosavybės teise valdė ir 18 ha žemės sklypą, ką patvirtintų teismo posėdžio metu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėja nepateikia jokių motyvų, nenurodo imperatyvių teisės normų, kurias pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, būtų pažeidęs. Priešingai, teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylų faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius ir žodinius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir jų imperatyvius reikalavimus. Civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl atnaujinti procesą dėl teisinės klaidos nėra jokio pagrindo.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantė V. M. B. atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kartu su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėja papildomai pateikė vekselių kopijas, kurias prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos. Be to, 2014-06-03 teisme gautas pareiškėjos patikslintas atskirasis skundas, kartu su eile papildomų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato tokio procesinio dokumento kaip patikslintas atskirasis skundas, be to, byla paskirta nagrinėti 2014-06-03 16 val. 00 min., kai patikslintas atskirasis skundas su visais priedais gautas tą pačią dieną (nurodytas laikas – 14 val. 49 min.), patikslintą atskirąjį skundą atsisako priimti. Taip pat CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog proceso koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai įpareigoja šalis savo teisėmis naudotis sąžiningai, proceso įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti įrodinėjimo naštą (CPK 7 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, konstatavo, jog tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Kaip minėta, naujus įrodymus leidžiama pateikti tik jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir kai bylos šalis įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas laiko, jog teisingam bylos išsprendimui jie teisinės reikšmės neturi.
CPK 365 str. nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 str. nustatytu terminu, ir patikrinti, ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 str. 1 d. Šioje byloje pareiškėja V. M. B. 2013-11-11 padavė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydama, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kad nagrinėjant bylą padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti, t. y. prašė procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 bei 9 punktais. Pažymėtina, jog pagal CPK 370 str. 2 d. priėmęs prašymą atnaujinti procesą teismas turi teisę iš prašymą padavusio asmens pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio kodekso 368 str. nustatytas terminas arba kad yra šio kodekso 366 str. 1 d. numatyti pagrindai. Išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, jog prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, teismas atsisako atnaujinti terminą (CPK 370 str. 3 d.). CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo penkerių metų laikotarpiu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Įtvirtinto termino paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui priėmus 2008-06-20 nutartį. Taigi, nuo šio procesinio dokumento iki pareiškimo atnaujinti procesą teismui padavimo, yra praėję daugiau kaip 5 metai. Akivaizdu, jog įstatymo nustatytas naikinamasis 5 metų nuo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo terminas yra pasibaigęs (CPK 368 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 str. nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 str. 2 d. nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. M. B. nurodytas aplinkybes, sąlygojusias įstatymo nustatyto naikinamojo 5 metų termino praleidimą, konstatuoja, jog apeliantės nurodytų naujų aplinkybių sužinojimas 2013 metų pabaigoje, apeliantės suvokimas apie ją atstovavusių teisininkų padarytas klaidas bei jos sveikatos būklė nesudaro išskirtinės, neįtikėtinos teisinės situacijos, dėl ko turėtų būti atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas naikinamasis terminas. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų neduoda pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog 2008-20013 m. laikotarpiu (t. y. ilgiau nei 5 metus) dėl sveikatos būklės pareiškėja negalėjo ginti savo interesų. Dėl paminėtų motyvų atnaujinti praleisto naikinamojo termino prašymui atnaujinti procesą pateikti nėra pagrindo. Be to, teismų praktikoje yra suformuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-57/2008; Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-164-356/2008, jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, o visos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirajame skunde apeliantė vėlgi aiškina apie iš liudytojos A. K. sužinotas aplinkybes dėl 13,34 ha žemės sklypo, tuo tarpu dėl ginčijamo byloje 18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apsiriboja A. K. pasakymu apie tai, jog ji žino, kad P. K. nuosavybės teise valdė ir 18 ha žemės sklypą. Iš esmės kitokių neginčijamų įrodymų nepateikia.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu galima atnaujinti procesą, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip minėta aukščiau, Utenos rajono apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimas buvo peržiūrėtas ir apeliacine tvarka, todėl, prašant atnaujinti procesą, remtis aukščiau paminėtu įstatymo punktu nėra jokio pagrindo, nes jokių CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo išimčių nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė jokios teisės normos, kuri teismo, o ne jos atstovų, buvo aiškiai klaidingai pritaikyta 2008-04-03 sprendime (CPK 178 str.). Nurodytos aplinkybės dėl atstovų padarytų klaidų nepatenka į CPK 366 str. 1 d. 9 p. reguliavimo sritį. Pažymėtina, jog pareiškėja bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose 2007-2008 dalyvavo pati, teikė dokumentus bei paaiškinimus, todėl teiginiai, jog ją atstovavę advokatai teismui nurodė neteisingas aplinkybes, vertintini kritiškai.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.