Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-03 · Administracinė byla Nr. eI2-6539-809/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-03
Bylos Nr.
eI2-6539-809/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07440-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6539-809/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07440-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 3 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2024-12-03 sprendimą Nr. 24S280514 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjas 2024-11-19 teismui pateikė skundą dėl 2024-08-21 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo Nr. 24S192481, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Administracinei bylai buvo suteiktas Nr. eI2-19133-621/2024, tačiau šiuo metu skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas, kadangi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams atsisakius skundą priimti, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris yra persiųstas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) ir iki šiol nėra išnagrinėtas (administracinės bylos Nr. eAS-979-815/2024). Taigi, kol nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas, atsakovė neturėjo teisės priimti Sprendimą, t. y. grąžinti pareiškėją ar įpareigoti išvykti jį į Azerbaidžaną. Be to, pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jis yra grąžintas, t. y. įpareigotas išvykti į Azerbaidžaną. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Vidaus reikalų ministro 2019-06-27 įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktą, užsienietis įpareigojamas išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi. Užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę – kilmės valstybę arba tranzito valstybę pagal Europos Sąjungos sudarytas sutartis dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos), arba kitą užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti ir kuri sutinka jį priimti, – kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovei nėra suteikta teisė įpareigoti pareiškėją vykti į Azerbaidžaną. Atsakovė, jeigu pareiškėjas nebūtų apskundęs sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, turėtų teisę grąžinti pareiškėją, tačiau nebūtinai į Azerbaidžaną – tai galėtų būti kita šalis, į kurią pareiškėjas turi teisę vykti (pavyzdžiui, Turkija). Taigi šiuo konkrečiu atveju net jeigu teismas spręstų, kad atsakovė turėjo teisę priimti Sprendimą, tačiau grąžinant, t. y. įpareigojant pareiškėją vykti į Azerbaidžaną, nepagrįstai ribojama jo teisė vykti į kitą valstybę, į kurią jis turi teisę vykti.

Pareiškėjo manymu, atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovė nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Sprendimas priimtas tam nesant pagrindo, nevertinant to, kad iki šiol nėra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, taip pat Sprendimu nepagrįstai ribojama pareiškėjo teisė vykti į kitą valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, todėl Sprendimas yra naikintinas.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad 2024-12-03 atlikus užsieniečio patikrinimą duomenų bazėje MIGRIS buvo nustatyta, kad 2024-08-21 Azerbaidžano Respublikos piliečiui Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S192481 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760239317 (duomenų registro duomenimis negalioja nuo 2024-09-05), nes su asmeniu 2024-05-31 buvo nutraukta darbo sutartis įmonėje UAB „BALTIC CO“. Šiuo metu asmuo niekur nėra įdarbintas ir nuo 2023-05-09 vykdo individualią veiklą, kurios vykdyti teisėtai asmuo negali. Duomenų ir dokumentų, patvirtinančių teisėtą buvimą šalyje, užsienietis nepateikė. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu pateiktus paaiškinimus bei dokumentus ir pagal kompetenciją atlikus patikrinimus MIGRIS ir policijos informacinių sistemų duomenų registruose buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 2 ir/ar 3 punktą laikomas neteisėtu. Nenustačius priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Azerbaidžano Respubliką, Migracijos skyriuje buvo priimtas sprendimas Nr. 24S280514 dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę. Užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 10 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024-12-13. 2024-12-27 patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimų naršyklę duomenų apie užsieniečio išvykimą ir įvykdytą sprendimą, nėra. Nebuvo gauta teismo nutartis sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas minėtoje byloje. Remiantis šiais duomenimis asmuo Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra neteisėtai.

Argumentus dėl Turkijos vertina nepagrįstais ir sugalvotais bandant užvilkinti išvykimo iš Lietuvos Respublikos laiką, nes užsienietis priimant sprendimą dėl grąžinimo neužsiminė apie tai, kad jis negali vykti į Azerbaidžaną. Apklausos metu pareiškėjas į jam užduotą klausimą ar jis pageidauja sugrįžti į kilmės valstybę nurodė, kad sutinka grįžti į kilmės valstybę, kas yra patvirtinta jo pasirašytinai 2024-12-03 Užsieniečio apklausos lape, 25 punkte. Pažymi, kad Migracijos departamentas 2024-10-17 užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 24S232732 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

Nurodo, kad priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, nes buvo atsižvelgta į visas aplinkybes individualiai įvertinant situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-12-03 sprendimo Nr. 24S280514 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė nustačiusi, kad pareiškėjas nuo 2024-09-05 (90 d.) Lietuvoje buvo neteisėtai, nes 2024-08-21 Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S192481 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760293917, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Atsakovė nustatė, kad užsienietis pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 3 punkto ir 124 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tuo pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento Nr. 24S280514 dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę. Užsienietis minėtu sprendimu buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 10 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024-12-13. Tuo tarpu pareiškėjas iki 2024-12-27 (VSAT duomenų patikrinimo data), Lietuvoje gyveno neturėdamas vizos ar leidimo gyventi. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka Įstatymo 23 straipsnio 1, 9 punktuose ir 39 straipsnio 1 punkte įtvirtintus teisinius pagrindus, kuriuos nustačius užsienietis laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą. Minėta, jog pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl jo grąžinimo ir savanoriškai neišvyko į kilmės valstybę iki 2024-12-13, todėl, esant konstatuotai Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintai sąlygai, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą dėl jo išsiuntimo į Azerbaidžaną (Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad 2024-11-19 pateikė skundą dėl 2024-08-21 Departamento sprendimo Nr. 24S192481, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas, kadangi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams atsisakius skundą priimti, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris iki šiol nėra išnagrinėtas (administracinės bylos Nr. eAS-979-815/2024). Pareiškėjo nuomone, kol nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas, atsakovė neturėjo teisės priimti Sprendimą, t. y. grąžinti pareiškėją ar įpareigoti išvykti jį į Azerbaidžaną.

Pažymėtina, kad teisė pratęsti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo laiką reglamentuota Aprašo 47 punkte, kuriame nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priėmusi įstaiga, įvertinusi priežastis, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, atsižvelgusi į įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 127 straipsnio 3² dalimi, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo aprašo 46 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl savanoriško išvykimo termino pratęsimo (bendras terminas savanoriškai išvykti negali viršyti 60 dienų), nes jis neįvykdė priimto sprendimo dėl grąžinimo, pagal kuri užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 1 dieną. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad iki Sprendimo priėmimo jau buvo pateikęs teismui skundą dėl Departamento sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymą VSAT (su nurodytomis priežastimis), kaip numatyta Aprašo 47 punkte. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja atvejus, kada sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo gali būti nepriimtas (draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę; užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas). Minėtų aplinkybių Sprendimo priėmimo metu taip pat nebuvo nustatyta, todėl atsakovė įvertinusi, kad nėra pagrindų užsieniečiui pratęsti išsiuntimo laiką bei duomenų apie anksčiau pareiškėjo atžvilgiu priimtų Departamento sprendimų negaliojimą, turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės „Liteko“ matyti, jog pareiškėjas S. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Departamento 2024-08-21 sprendimą Nr. 24S192481 (toliau – ir 2024-08-21 sprendimas), kuriuo jam buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (administracinė byla Nr. eI2-19133-621/2024). Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024-11-27 nutartimi netenkino pareiškėjo S. R. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025-02-19 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2024-11-27 nutarties dalį dėl 2024-08-21 sprendimo paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-211-815/2025). Taigi, Departamento 2024-08-21 sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Departamentas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą Sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš į bylą pateikto 2024-12-03 užsieniečio apklausos lapo matyti, kad pareiškėjas yra pats nurodęs, kad jo išsiuntimo iš Lietuvos atveju jis pageidautų būti išsiųstas į kilmės valstybę – į Azerbaidžaną. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl galimybės jį išsiųsti, kaip teigia, pvz. į Turkiją, taip pat vertintini nepagrįstais.

VSAT kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, o turi būti pagrįsti teisės normomis. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus.

Taigi, atsakovė, priimdama Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jos kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ar iš esmės neturėjo būti priimtas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad VSAT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. (S. R.)skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė