- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- I-3026-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02003-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2015-02-26 Kauno tardymo izoliatoriuje negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir artimaisiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. Laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais pareiškėjas galėtų susirašinėti. Taigi, iš pareiškėjo buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius. Minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalis. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimu, kuriuo, kaip nurodo pareiškėjas, pripažinta, kad draudimas kardomojo kalinimo vietose laikomiems asmenims susirašinėti prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, Kauno tardymo izoliatorius, atsiliepime (b. l. 7-10) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, kadangi kreipiasi į teismą be rimto pagrindo. Akcentavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017-09-11, taigi laikotarpiui iki 2014-09-11 taikytinas ieškinio senaties terminas. Kadangi laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2015-02-26 pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo laikomas, jo skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno tardymo izoliatorius (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2015-02-26 draudžiant jam palaikyti ryšius (susirašinėti) su kitose įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis.
Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012-03-12 nutartis Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, į skunde nurodytus pareiškėjo patirtus draudžiamo susirašinėjimo sukeltus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę suvokti, jog jo teisė susirašinėti yra galimai neteisėtai ribojama jo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2017-09-11 (b. l. 5), todėl praleido senaties terminą daliai reikalavimo.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau, teismas pažymi, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011-06-10 iki 2014-09-11 taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014-09-11 iki 2015-02-26.
Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-09-11 iki 2015-02-26, Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas nebuvo. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo asmens įskaitos kortelės duomenys (b. l. 11-19). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo kalinamas, nėra pagrindo pripažinti, kad jo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.