Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Brigitai Trepšienei ir Mantui Sližauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - Vilniaus m. PGT) valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius, iš naujo išnagrinėjęs A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007-05-28 priėmė nutarimą Nr. 17-7-304 patraukti A. P. administracinėn atsakomybėn už 2006-12-19 priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo protokole Nr. 17-7-304 nurodyto pažeidimo padarymą ir už pažeidimą skirti A. P. 137,50 Lt baudą (b. l. 20). Vilniaus m. PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos inspektorius 2006 m. gruodžio 19 d. surašė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo protokolą A. P. už Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, lentelės 2, p. 624, Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedo reikalavimų pažeidimą. Protokole nurodyta, kad 2006-12-19 advokato A. P. administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvo), nebuvo įrengto užrašo (ženklo), nurodančio gesintuvo laikymo vietą, nebuvo įrengta automatinė gaisro aptikimo sistema. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta LR ATPK 192 str. 1 d. (b. l. 5).

A. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo Vilniaus m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-05-28 nutarimą Nr. 17-7-304 panaikinti. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla išnagrinėta jam nepranešus, dėl to iš jo buvo atimta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti į bylą įrodymus, reikšti prašymus, galimybė naudotis kitomis LR ATPK 272 str. numatytomis teisėmis (b. l. 41-42).

Teismo posėdyje A. P. skundą palaikė. Aiškino, kad nutarimas neteisėtas, nes priimtas išnagrinėjus bylą, kai jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Teismas, grąžindamas bylą Vilniaus m. PGT nagrinėti iš naujo, nurodė, kokių įrodymų trūksta, tačiau Vilniaus m. PGT tų įrodymų nerinko, prašymo iš Vilniaus m. PGT pateikti įrodymus jis negavo, ir vėl priėmė nutarimą traukti jį administracinėn atsakomybėn. Pripažino, kad patalpose nebuvo gesintuvo ir užrašo, nurodančio gesintuvo laikymo vietą, tačiau teigė, kad nėra teisės aktų, įpareigojančių įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą. Pastatas yra senos statybos. Patalpose atliktas tik kosmetinis remontas. (duomenys neskelbtini) yra trys patalpos. Jose dirba ne jis vienas. Patalpos lygiomis dalimis priklauso jam ir advokatei M. B..

Vilniaus m. PGT atstovas Mantas Sližauskas teismo posėdyje paaiškino, kad Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika RSN 138-92* nurodo bendrą reikalavimą administraciniams pastatams ir automatinė gaisro aptikimo sistema turi būti įrengta kiekvienoje patalpoje, nesvarbu kokios ji būtų statybos. Patikrinus patalpas buvo akivaizdu, kad patalpos po remonto, todėl įrengti automatinę sistemą privalėjo. Gesintuvą administracinėse patalpose turėti yra privaloma. Vykdydami teismo nutartį, prašė A. P. pateikti informaciją, tačiau atsakymo nesulaukė. Kvietimas į bylos nagrinėjimą buvo siųstas, negrįžo įrodymų apie neįteikimą. Prašė palikti galioti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

A. P. nutarimą prašo panaikinti dėl to, kad jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tuo iš jo atimant galimybę pasinaudoti LR ATPK 272 straipsnyje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamomis teisėmis. Aiškina, kad toks procesinis pažeidimas nutarimą daro niekiniu.

LR ATPK 272 str. 2 d. nustato atvejus kai asmens dalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucijoje yra privalomas. Kitais atvejais asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime neprivalomas. Nagrinėjamas atvejis į LR ATPK 272 str. 2 d. nustatytą sąrašą nepatenka. Byloje yra 2007-05-24 kvietimas Nr. 17-7-304, kuriuo A. P. kviečiamas atvykti į Vilniaus m. PGT į administracinės bylos nagrinėjimą (b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kad paštu siųstas kvietimas nebūtų pasiekęs adresato. Todėl Vilniaus m. PGT neturėjo pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimą nepranešta ir dėl to būtina atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, perkėlus ginčo nagrinėjimą į teismą, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta teismo pranešimu, į teismo posėdį A. P. atvyko, teismo posėdyje jam buvo užtikrintos visos LR ATPK 272 str. nustatytos teisės, todėl visi tariami institucijos padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti teisme, nes pareiškėjas į bylą galėjo teikti papildomus įrodymus ir duoti paaiškinimus, galėjo teismo prašyti išreikalauti įrodymus, kurių negali gauti, bei turėjo teisę per laikotarpį nuo 2007 09 19, kai pateikė skundą teismui, iki bylos nagrinėjimo teisme datos, susipažinti su visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą dėl to, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus bylą, kai A. P. apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta.

Nors A. P. skunde nutarimą prašo panaikinti tik dėl to, kad jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, tačiau teismas tikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą visumoje (ATPK 297 straipsnis).

A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 192 str. 1 d. padarymą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas projektuojant ir statant statinius, užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir pareigūnams (darbdaviams) - nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų. Norma yra blanketinė ir nukreipia į priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus priešgaisrinę saugą reglamentuojančius norminius teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra nustatyti, kad A. P. turėjo pareigą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėti gesintuvą, įrengti užrašą (ženklą), nurodantį gesintuvo laikymo vietą, įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą. Konstatuoti, kad asmuo padarė priešingą teisei veiką, galima tik tada, kai atitinkamoje teisės normoje yra nustatyta tam tikra pareiga, o asmuo tos pareigos nevykdo arba vykdo ją netinkamai. Ir protokole ir nutarime nurodoma, kad A. P. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (toliau – Taisyklės), lentelę 2, p. 624 ir Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedą. Taisyklių 624 p. nurodoma, kad objekte turi būti pakabinti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2-2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės paviršiaus. Taisyklių 2 lentelė reglamentuoja nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymą. Paminėtose normose, juo labiau Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* nėra nustatytos pareigos patalpoje turėti gesintuvą. Galima tik daryti prielaidą, kad A. P. pareigą patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėti gesintuvą įtvirtina Taisyklių 616 p., nes šioje teisės normoje nurodoma, kad įmonėse, įstaigose, organizacijose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų turi būti kompaktiškai sukabinti gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobinai, kirviai, kibirai, nedegus audeklo gabalas, dėžėje – supiltas smėlis arba sorbentas (5 priedas). Dėl to, kad A. P. nebuvo nurodyta teisės norma, įtvirtinanti pareigą patalpose turėti gesintuvą, buvo pažeista A. P. teisė į gynybą. Atitinkamai teismas negali spręsti, ar A. P. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, kad patalpoje neturėjo gesintuvo. Tačiau trūkumas yra ne vien teisės normos nenurodymas protokole ir nutarime, bet ir kitos aplinkybės, dėl kurių bus pasisakyta atskirai. Teismas galėtų papildomai kvalifikuoti asmens veiką pagal minėtą Taisyklių punktą, nes iš esmės ši veika yra aprašyta protokole ir nutarime. Svarbu tai, kad aprašant A. P. pažeidimo esmę nurodyta, kad tikrintos patalpos yra administracinės, tačiau šis teiginys įrodymais nepagrįstas, dėl to negalima spręsti, ar patalpos, kuriose dirba A. P., atitinka įmonės, įstaigos ar organizacijos kategoriją. Patalpų tinkamas įvardijimas turi reikšmės ir nustatant tinkamą pažeidimo subjektą, nes pilietis negali atsakyti už pažeidimus, padarytus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tuo tarpu institucijos atstovai žodžiu teisme paaiškino, kad A. P. baustas kaip pilietis.

A. P. kaltinamas ir tuo, kad administracinėse patalpose neįrengė automatinės gaisro aptikimo sistemos. Vilniaus m. PGT nurodo, kad pareigą įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą nustato Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedas (aplinkos ministro 2006-12-20 įsakymu Nr. D1-603 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-326 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos normų galiojimas pratęstas iki 2007-03-01). Pažymėtina, kad Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedas reglamentuoja gaisro aptikimo sistemos tipo parinkimo taisykles ir nenustato pareigos advokato kontoroje įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą. Be to, vadovaudamasi Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedu Vilniaus m. PGT nenurodė konkretaus jo punkto, nerinko įrodymų dėl patalpų paskirties, ploto ir kitų sąlygų, turinčių reikšmės signalizacijos sistemos tipui parinkti, nors taikė normas, nustatančias būtent sistemos parinkimo tvarką. Taigi A. P. nebuvo tinkamai nurodytas teisės aktas, įtvirtinantis jo pareigą patalpose įrengti automatinę gaisro aptikimo sistemą. Tai, kad nenurodyta teisės norma, nustatanti pareigą įrengti priešgaisrinę automatinę sistemą, apsunkina A. P. gynybos teises, taip pat ir teismo, nagrinėjančio A. P. skundą, galimybę spręsti, ar A. P., kaip piliečiui ar kaip pareigūnui, teisės aktai tokią pareigą nustatė.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir administracinė nuobauda jam gali būti skiriama tik nustačius asmens veikoje LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodyti pažeidimo sudėtį tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. LR ATPK 256 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Dėl to nepagrįsti Vilniaus m. PGT atstovų aiškinimai, kad jie neturi įgaliojimų įrodymams iš kitų institucijų surinkti. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų dėl A. P. veikos priešingumo teisei, nes institucija tinkamai nenurodė teisės normų, įtvirtinančių A. P. pareigą elgtis taip, kaip nurodė Vilniaus m. PGT administracinio teisės pažeidimo protokole, nesurinko įrodymų dėl patalpų teisinės prigimties, t. y. kad patalpos tikrai yra administracinės, nesurinko įrodymų, kad A. P. yra atsakingas už pirminių gaisro gesinimo priemonių įsigijimą ir automatinės gaisro aptikimo sistemos įrengimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. paaiškino, kad patalpų savininkai yra du. Remiantis įrodymais, kuriuos surinko Vilniaus m. PGT, negalima konstatuoti tokių administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių kaip veika, objektyvieji požymiai, subjektyvieji požymiai. Tačiau svarbiausiai tai, kad nuobaudą taikiusi institucija nenustatė pažeidimo subjekto.

Nors teismas turi teisę ir pareigą (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis) pats rinkti įrodymus ir ištaisyti institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padarytus procesinius pažeidimus, tačiau ne visi pažeidimai gali būti pašalinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi jokių galimybių surinkti įrodymus ir nuspręsti dėl esminio pažeidimo sudėties elemento – subjekto. Inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta galimybė bausti ir pilietį ir pareigūną. Nutarime dėl to nėra jokių motyvuojamųjų išvadų, iš kurių būtų galima spręsti apie pažeidimo subjektą, bei visiškai nepasisakyta, ar A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip pilietis ar kaip pareigūnas. Sankcijoje numatyta galimybė skirti baudą piliečiams nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir pareigūnams (darbdaviams) - nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų. Skundžiamu nutarimu A. P. paskirta 137,50 litų bauda ir tokios baudos parinkimas niekaip nemotyvuotas. Remiantis parinktos baudos dydžiu neįmanoma spręsti, ar A. P. nubaustas kaip pareigūnas, ar kaip pilietis, nes parinktas baudos dydis patenka į abi galimas sankcijas. Nutarime nurodoma, kad nustatyti pažeidimai administracinėse patalpose, o teismo posėdyje Vilniaus m. PGT atstovai aiškino, kad A. P. atsakomybėn patrauktas kaip pilietis, nes institucija neturėjo įrodymų, kad tikrintos patalpos yra administracinės. Šių prieštaravimų teismas negali pašalinti, nes teismas negali daryti prielaidų ir pats nuspręsti dėl pažeidimo subjekto, kadangi tokiu būdu gali būti pasunkinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis. Nustatyti tinkamą subjektą byloje yra ypač svarbu, nes subjektas yra pažeidimo sudėties elementas, kurio nesant, nėra ir pažeidimo sudėties. Pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalies dispoziciją subjektas turi būti atitinkamai kvalifikuotas. Tinkamas subjektas yra svarbus veikai tinkamai kvalifikuoti ir nuobaudai už pažeidimą individualizuoti. Nustatyti tinkamą administracinės atsakomybės subjektą privalėjo protokolą surašiusi institucija arba nuobaudą skirianti institucija. Tai nebuvo padaryta, nors pagal tą patį protokolą jau 2007 01 04 nutarimu A. P. buvo nubaustas, iš nuobaudos dydžio galima buvo spręsti, kad nubaustas kaip pareigūnas (darbdavys), jis šį nutarimą skundė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 04 16 nutartimi nutarimą panaikino bei šia nutartimi įpareigojo tinkamai nustatyti pažeidimo subjektą (b. l. 17-18, ATP bylos Nr. II-715-4/2007 b. l. 34-36). Iš naujo nagrinėjant bylą Vilniaus m. PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijoje šie teismo nurodymai nebuvo įvykdyti, o klausimas apeitas skiriant nuobaudą, kuri gali būti taikoma tiek piliečiui, tiek pareigūnui.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą nėra nustatyta pažeidimo sudėtis (subjektas), dėl to naikintinas. Bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti dėl pažeidimo subjekto, nes neturi duomenų, kaip pati institucija įvardina pažeidimo subjektą – pilietis ar pareigūnas (darbdavys). Institucijos atstovo paaiškinimai teisme negali prilygti tinkamam subjekto įvardijimui nutarime, nes pažeidimo sudėtis turi būti nurodyta nutarime. Taigi, nors teismas gali rinkti įrodymus dėl patalpų teisinės prigimties (gauti informaciją iš VĮ Registrų centras, Advokatų tarybos), tačiau skundžiamame nutarime neįvardijus pažeidimo subjekto, toks informacijos rinkimas neturi prasmės – pilietis negali būti baudžiamas už pažeidimus administracinėse patalpose, o pareigūnas (darbdavys) kaip toks turėjo būti įvardintas nutarime, tame tarpe ir motyvuojant baudos dydžio parinkimą.

Teismas įvertina ir tai, kad nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti LR ATPK 35 straipsnyje, yra jau pasibaigę ir jie nebuvo pratęsti LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl tolesnė administracinio teisės pažeidimo teisena nebegalima, o dėl to nėra teisinio pagrindo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Byla A. P. atžvilgiu nutrauktina LR ATPK 250 straipsnio 1 ir 7 punktų pagrindu.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 17-7-304, kuriuo A. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 192 str. 1 d., padarymą paskirta 137,50 litų bauda, panaikinti ir bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.