Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. D., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotiems asmenims – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui A. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajai specialistei J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053812762,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu P. D. skundą palaikė, teismui parodė, kad įvykio dieną patruliavo su R. K., važiavo į iškvietimus ir vykdė kelių eismo priežiūrą. Važiavo Linkuvos gatve nuo Šilainių kalno ir pastebėjo įtartiną automobilį, kurį galimai vairavo neblaivus asmuo, todėl su tarnybiniu automobiliu sustojo nuo kalno nusileidus, kairėje pusėje, kolega sustabdė ir patikrino įtarimą sukėlusį automobilį. Kol buvo tikrinamas minėtas automobilis, jis sustabdė ir patikrino dar vieną automobilį, o tuo metu D. D. vykdė neviešą patikrinimą ir užfiksavo pažeidimą. Pripažino, kad patruliams draudžiama statyti automobilius sankryžose, tačiau jis nematė kelio ženklinimo linijų (27-28 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad įvykio dieną pagal viršininko nustatytą grafiką darė su Ž. J. neviešą stebėjimą ir užfiksavo, kaip patruliai salelėje, atskirtoje ištisine linija, pasistatė tarnybinį automobilį ir tikrino pravažiuojančias mašinas. Tarnybinį automobilį vairavo skundą padavęs asmuo (29 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su P. D., pamatė įtarimų sukėlusį mašiną ir nusprendė jį patikrinti. Nusileido nuo Milikonių kalno ir pasistatė automobilį šalia „bordiūro“, tačiau kelio ženklinimo linijų nematė. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, geros oro sąlygos (29-30 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad surašė skundžiamą nutarimą šioje byloje bei administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kad buvo gauta bylos medžiaga iš Vidaus tarnybos skyriaus ir pradėtas patikrinimas P. D. atžvilgiu dėl galimai pažeistų KET. Byloje buvusiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu sustojo ten, kur stovėti draudžiama – sankryžoje, kirto ištisines kelio ženklinimo linijas. Iš visų byloje surinktų duomenų nustatė, kad nebuvo būtinybės sustoti draudžiamoje vietoje vykdant tarnybines pareigas, remiantis būtinuoju reikalingumu. Nuobauda P. D. individualizuota ir skirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių (35-36 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. J. parodė, kad P. D. yra jo bendradarbis, kolega. Įvykio dieną dirbo pagal atskirą planą ir pastebėjo, jog tarnybinis automobilis pažeidė KET. Pareigūnų P. D. ir R. K. tarnybinis automobilis stovėjo salelėje žiedinėje sankryžoje, o tuo metu minėti pareigūnai tikrino vairuotojus, nors būtinybės pažeisti KET nebuvo, nebuvo įjungti švyturėliai. Apvažiavo ratą, pakilo į Milikonių kalną, apsisuko, nusileido ir per kitą gatvę atvažiavo, o pareigūnų tarybinis automobilis vis dar stovėjo pažeisdamas KET, patruliai kitus automobilius tikrino, eismas buvo neintensyvus (36 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053812762 esančios medžiagos nustatyta, kad P. D. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 27 d., 01 val. 05 min, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirto kelio horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti. Įvažiavęs sustojo ir stovėjo. 2016 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo P. D. buvo pripažintas pažeidęs KET 8, 3 priedo 1 skyriaus 1.1. punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 dalyje, bei nubaustas 57 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053812762 - 1 b.l.).

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.“

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas P. D. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad jo nematė ištisinės kelio ženklinimo linijos (38 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. P. D. kaltę, visų pirma, įrodo tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojų D. D. ir Ž. J. parodymai. Policijos pareigūnas D. D. patvirtino, kad įvykio dieną matė, kaip P. D. vairuojamas tarnybinis automobilis stovėjo salelėje, atskirtoje ištisine linija, o patruliai tuo metu tikrino automobilius. Šią aplinkybę patvirtino kartu buvęs policijos pareigūnas Ž. J., kuris taip pat parodė, kad tuo metu, kai tarnybinis automobilis stovėjo salelėje žiedinėje sankryžoje, pareigūnas P. D. tikrino vairuotojus. Grįžus prie minėto tarnybinio automobilio po tam tikro laiko tarpo, pareigūnų tarnybinis vis dar stovėjo pažeisdamas KET, o patruliai tikrino kitus automobilius, todėl nebuvo jokio būtinumo laikyti automobilį toje vietoje, kur tai daryti draudžiama (36 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053812762 - 7 b.l.), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Kaip jau minėta, KET 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaurą ištisinę liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.15053812762 medžiagoje esančios fotonuotraukos (27 b.l.) bei kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. D. ir Ž. J., skundą padavusio asmens vairuojamas automobilis stovėjo salelėje žiedinėje sankryžoje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktą (toliau – SEAKĮ), sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Kaip numato KET 150.8. punkto nuostatos, sustoti ir stovėti draudžiama: sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, todėl skundą padavęs asmuo turėjo vadovautis KET 141 punktu, numatančiu, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje <...>. Byloje nustatyta, kad skundą padavęs asmuo kirto siaurą ištisinę liniją, ir savo tarnybinį automobilį pastatė sankryžoje, kurioje stovėti draudžiama, pažeisdamas KET nuostatas.

Pažymėtina, kad ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Nors skundą padavęs asmuo nurodė, kad jis įtarė, jog stabdomą priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, tačiau kaip parodė liudytojas Ž. J. (36 b.l.), užfiksavus P. D. daromą teisės pažeidimą, ir apvažiavus ratą bei grįžus prie KET taisykles pažeidžiančio tarnybinio automobilio, jis vis dar stovėjo toje pačioje vietoje, nors buvo sustabdyti jau kiti automobiliai. Tokiu atveju, pareigūnas turėjo pakankamai laiko perstatyti automobilį ten, kur jo stovėjimas nepažeistų KET.

Atmestinas skundą padavusio asmens argumentas, kad siauros ištisinės linijos jis nematė, kadangi, kaip jau minėta, sankryžoje stovėti draudžiama, o į ją į važiuoti, šiuo atveju, įmanoma tik kirtus siaurą ištisinę liniją. Kaip parodė kartu su skundą padavusiu asmeniu buvęs kolega R. K., nors pažeidimas užfiksuotas tamsiu paros metu, tačiau gatvė buvo apšviesta, geros oro sąlygos (29-30 b.l.). Teismas taip pat pažymi, kad skundą padavęs asmuo yra eismo priežiūrą atliekantis pareigūnas, kuriam KET nuostatos turėtų būti žinomos, jam taip pat turėtų būti žinoma ir Patrulių veiklos instrukcija, kurios 23 punktas numato, kad prieš stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį. Šiuo konkrečiu atveju, P. D., privalėjo įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris neprieštarautų teisės aktams – t. y. pasistatyti automobilį ten, kur sustoti ir stovėti leidžia kelio ženklai ar ženklinimas, taip pat, kadangi patruliai patruliavo dviese, automobilį pastatyti leidžiamoje vietoje galėjo vienas iš jų.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia P. D. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė pažeidėjo P. D. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog P. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. vasario 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053812762 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o P. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053812762 nepakeistą ir P. D. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15053812762, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.