- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- A11.-774-878/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00297-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., jo įgaliotam atstovui advokatui V. K.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį ir 290 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž., turintis teisę medžioti, 2019 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir medžiojo prie kelio S.as-Aleknonys, Ostampo k., Alytaus r. sav., medžioklės ploto vienete „Ž“, neturėdamas medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti šiame medžioklės ploto vienete, ir su graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), neturinčiu būtinosios šaudmens energijos šauti į stirninus, tai yra kurio kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1000 džaulių, šovė į stirniną, kurio nesumedžiojo. Tokiais veiksmais A. Ž. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 16.2 papunkčio reikalavimus, numatančius, kad medžioklės metu privaloma turėti, be kitų dokumentų, ir galiojantį medžioklės lapą; 58.2.1 papunkčio reikalavimus, draudžiančius būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; 58.22.1 papunkčio reikalavimus, draudžiančius medžioti stirnas graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1000 džaulių, ir taip padarė ANK 290 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. kaltės dėl nusižengimų nepripažino. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. liepos 10 d. R. Š. pakvietė jį į būrelį medžioti. Kartu su A. Ž. važiavo R. B.. R. Š., kaip medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą, tik suklydo, įrašydamas datą „liepos 9 d.“. Po to visi trys R. Š. automobiliu važiavo nuo Giluičių į Bambininkų kaimą, vairavo R. B., A. Ž. sėdėjo galinėje sėdynėje. Privažiavus Bambininkų kaimą, R. Š. per žiūronus pamatė prie krūmų stovintį stirniną, pasakė, kad jis – selekcinis, ir A. Ž. gali prisėlinti. Automobilis tuo metu buvo ant Bambininkų kelio. A. Ž. nuėjo nuo automobilio apie 70-100 metrų, priėjo prie stirnino iki 100 metrų, šovė, bet nepataikė, stirninas pabėgo į kitą griovio pusę. A. Ž. buvo pamiršęs šovinius namie, buvo tik vienas šovinys. Jis grįžo į automobilį, įdėjo šautuvą į dėklą ir, palikęs ginklą, ėjo paskui žvėries pėdsakus ten, kur bėgo stirninas, pažiūrėti, ar šis nesužeistas. Šautuvą atnešė į automobilį todėl, kad jam R. Š. buvo nurodęs jų medžioklės ploto ribas, kurias skyrė griovys, ir liepęs jų neperžengti. Š.as parodė, kad riba yra kelias ir elektros stulpai, o toliau yra „Ž“ medžiotojų būrelio plotai. B. su Š. nuvažiavo keliu ir apsisukę laukė jo, automobilį pastatę priekiu į Bambininkų kaimą. A. Ž. ėjo ta vieta, kur bėgo stirninas, jis turėjo pereiti griovį, nes stirninas bėgo palei jį, darė lanką ir bėgo į „Ž“ būrelio medžioklės plotus. Kai vėl grįžo prie automobilio, jau buvo atvažiavęs G. B., šis pasakė, kad A. Ž. yra ne „S.o“ medžiotojų būrelio plotuose. A. Ž. jam bandė aiškinti, kad šovė iš toliau, bet šis paėmė A. Ž. medžiotojo bilietą. G. B. matė, kad A. Ž. rankose šautuvo neturi. Jau temstant atvažiavo J. J., jis A. Ž. šautuvą rado dėkle automobilio bagažinėje ant grindų. A. Ž. su J. J. ėjo šiam parodyti, iš kur šovė, kur buvo žvėris. A. Ž., grįžęs namo, internete patikrino geoportalą ir suprato, kad jis medžiojo „S.o“ būrelio plotuose. Kai gamtosaugininkai nubraižė įvykio vietos schemą, jie nekvietė A. Ž. su ja susipažinti. Apie nubraižytą schemą sužinojo tik rugpjūčio 12 d., jam schemą rodė, bet A. Ž. su ja nesutiko. Po liudytojų apklausų pažeidėjas papildomai parodė, kad J. J. rodant medžioklės vietą, jie abu buvo nuėję į tą vietą, kur J. J. buvo pažymėjęs schemoje, kad iš tos vietos A. Ž. šovė, bet šis jam iš tos vietos tik rodė ranka, kurioje vietoje stovėjo šaudamas. Rodė, toje vietoje stovėdamas, į dešinę, į „S.o“ medžioklės plotus. J. J. atvyko apie 23 val. ir pirmiausiai ieškojo žvėries, po to A. Ž. jam viską rodė, todėl jie jau tamsiu metu ėjo per pievą palei griovį ir tada, griovio pasisukimo kampe stovėdamas, ranka rodė, kur šovė, sakė, kad stovėjo už elektros linijos. Kur eiti rodyti, pasirinko J. J.. A. Ž. perkant šautuvą, jam sakė, kad su tuo šautuvu jis gali medžioti stirninus. Jo šautuvas yra graižtvinis, tik jis turi per mažai džaulių.
Pažeidėjo atstovas advokatas V. K. nurodė, kad nei J. J., nei G. B. nematė A. Ž. su iš dėklo išimtu ginklu „Ž“ medžioklės plotuose, nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad jis medžiojo „Ž“ plotuose. A. Ž. po juos vaikščiojo be ginklo. Tik Š.as ir B.as matė, kur šūvio metu buvo A. Ž.. Todėl administracinio nusižengimo byla šioje dalyje turi būti nutraukta. A. Ž. į stirniną šovė graižtviniu šautuvu, dėl kurio šaunamosios galios specialistas nurodė, kad neturi galimybių nustatyti, kokia šaudmens kinetinė energija, šaunant 100 metrų atstumu, nes Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato šaudykla yra tik 50 m ilgio, ir savo išvadą davė tik remdamasis gamintojo informacija. Byloje nėra įrodymų, kad A. Ž. turėto šautuvo kulkos kinetinė energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1000 džaulių. A. Ž. neginčija, kad dėl stirnoms medžioti netinkamo galingumo šautuvo galėjo padaryti ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl neprieštarauja, kad jo veika iš ANK 290 straipsnio 5 dalies būtų perkvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad A. Ž. medžiojo stirniną Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių draudžiamu ginklu, nes jo graižtvinio šautuvo kulkos kinetinė energija buvo per silpna šių žvėrių medžiojimui, be to, jis medžiojo „Ž“ medžiotojų klubo medžioklės plote, neturėdamas tam teisės, nes medžioklės lapas, kuriame jis buvo įrašytas, leido medžioti tik medžiotojų klubo „S.as“ plotų vienete.
Liudytojas R. Š. parodė, kad jis pasiūlė A. Ž. atvažiuoti liepos 10 d. medžioti. A. Ž. su savo draugu R. B. atvažiavo pas R. Š. į Giluičių kaimą. R. Š. kaip medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą. Medžioti važiavo R. Š. automobiliu, vairavo tą dieną nemedžiojęs R. B.. R. Š. ir A. Ž. turėjo graižtvinius šautuvus. Iš Giluičių nuvažiavo į Bambininkų kaimą, važiuodamas R. Š. sėdėjo automobilio gale, dairėsi per žiūronus ir laukuose į S.o pusę, „S.o“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose pastebėjo apie 200 m nuo kelio, apie 100 metrų atstumu iki kaimyninių medžioklės plotų ribos esant stirniną. A. Ž. išlipo iš automobilio jo sėlinti. R. Š. pasakė A. Ž., kur yra „S.o“ būrelio medžioklės plotai, nurodė, kad keliuku eina plotų riba, sakė nešauti, jei stirninas bus kaimynų plote. A. Ž. nuėjo nuo automobilio apie 100 metrų ir šovė vieną kartą, bet nepataikė. Girdėjo, kaip A. Ž. šovė. Matė, kaip stirninas pabėgo nuo automobilio į kairę pusę, kelio S.-Verebiejai link, bėgo per melioracijos griovį. Gal ir nematė, kai stirninas perbėgo kelią. A. Ž. iš karto grįžo į automobilį, pasidėjo ginklą į dėklą automobilio gale ir nuėjo pažiūrėti, ar stirninas nesužeistas. A. Ž. išėjo į tą vietą, iš kur šovė, paskui išėjo į kelią S.as-Verebiejai ir ėjo ta trajektorija, kuria bėgo stirninas, įsitikinti, kad nepaliko kankintis žvėries. R. Š. su R. B. nuvažiavo į pagrindinį kelią, kad A. Ž. nereiktų grįžti, apsisuko sankryžoje ir laukė A. Ž. pareinant. Toliau jie būtų vykę į S.ą, Angininkus. Kai atvažiavo G. B., A. Ž. buvo netoli automobilio, apie 100 metrų. B. matė, kad Ž. ėjo be šautuvo. B. sakė, kad čia ne jų medžioklės plotai, o R. Š. jam sakė, kad jie čia nemedžioja. Atvažiavo J. J., paskui ir S. K.. Liudytojas ir A. Ž. surašė paaiškinimus. R. Š. parašė, kad negirdėjo šūvio, nes, jiems būnant Verebiejų plotuose, šūvio jis ir negirdėjo. Pirmą Ž. šūvį girdėjo. Ž. nuėjo su J. į tą vietą, kur buvo šauta, į laukus. Ž. „S.o“ plotuose rodė, kurioje vietoje šovė, jie ėjo į šūvio vietą. R. Š. vėliau buvo įspėjimu nubaustas už neteisingą medžioklės lapo užpildymą, nes medžioklės lape jis suklydo, įrašydamas medžioklės datą liepos 9 d., nors iš tikrųjų medžiojo liepos 10 d.
Liudytojas R. B. parodė, kad, sužinojęs, jog A. Ž. važiuos pamedžioti, pasisiūlė jį pavežti. Kitą dieną nuvažiavo pas R. Š., šio autobusiuku vežė į medžioklę R. Š. ir A. Ž.. A. Ž. sėdėjo priekyje šalia liudytojo, o R. Š. sėdėjo antroje sėdynių eilėje prie lango. R. Š. per žiūronus pamatė stirniną, nurodė A. Ž. neiti toliau kelio, nes ten jau ne jų medžioklės plotai, sakė, kad yra griovys, kelias, liepė neperžengti ribos. Stirninas stovėjo iki ribos apie 100 metrų. Matė, kad A. Ž. paėjo toliau, girdėjo šūvį. Paskui Ž. grįžo ir pasakė, kad šovė, bet stirninas nubėgo dešiniau. Ž. šautuvą sudėjo į dėklą, paliko mašinoje ir nuėjo į tą vietą dešiniau, kur šovė. Liudytojas pamatė, kad A. Ž. eina lanku. Tada jie išvažiavo į asfaltuotą kelią, sankryžoje apsisuko, ketindami grįžti atgal į S.o pusę, ir stabtelėjo, galvojo paimti A. Ž.. Privažiavo G. B., pasakė, kad jie medžioja jo plotuose. Nuo šūvio iki B. atvykimo galėjo praeiti apie 40 min. Tuo metu A. Ž. tuščiomis rankomis ėjo jų link. Vėliau atvyko J. J., po to dar vienas aplinkosaugininkas. J. J. patikrino automobilį, paprašė parodyti, kur šovė, ir jis su Ž. nuėjo link ežero. Jie vaikščiojo palei griovį, mano, kad griovio perėję nebuvo. A. Ž. parodė J. J., kur šovė. Iki tos vietos, kur Ž. pastebėjo stirniną, jie nėjo. Jie gal pasuko dešiniau link griovio, vaikščiojo kokia 10-15 min. Po šūvio stirninas nubėgo kairiau, kaip suprato, į „Ž“ plotus.
Liudytojas G. B. parodė, kad jam liepos 10 d. paskambino kolega A. Ž., sakė, kad jam kažkas paskambinęs pranešė, jog girdi šūvius jų medžioklės plotuose ir ant kelio matė automobilį. Liudytojas žinojo, kad jo medžiotojų klubo „Ž“ medžioklė tuo metu nevyksta, todėl nuvyko patikrinti. Rado ant kelio autobusiuką, jame buvo R. Š. ir kitas neprisistatęs asmuo. Liudytojui R. Š. pateikė medžioklės lapą ir medžioklės bilietą. Liudytojas pastebėjo, kad lape trūksta įrašų, bet svarbiausia buvo tai, kad jie medžiojo ne savo plotuose. R. Š. tai patvirtino, jis sakė, kad trečias medžiotojas nuėjęs ieško sužeisto stirnino. Liudytojas liepė jiems nutraukti paiešką. R. Š. paskambino A. Ž. ir liepė grįžti. Per tą laiką liudytojas paskambino J. J., kad šis atvažiuotų. Matė iš šiauriau esančio lauko pareinant A. Ž. tuščiomis rankomis, be ginklo. A. Ž. aiškino, kad vieną kartą šovė į stirniną, bet liudytojas buvo gavęs informaciją, kad šauta tris kartus. Liudytojas paimtus dokumentus perdavė atvykusiam J. J.. A. Ž. J. nusivedė parodyti į tą vietą, kur šovė, palei griovį jo vakarine puse, jie galėjo pagrioviu nueiti 100 ar 200 metrų, grįžo tuo pačiu pagrioviu. Po to J. vienas ėjo į kitą pusę, ieškojo stirnino ir šautuvo, bet nieko nerado. Medžiotojai pasakojo, kad jie atvažiavo nuo S.o pusės. Automobilis stovėjo atsisukęs į Verebiejų pusę. Jie turėjo du ginklus dėkluose mašinoje, Ž. ginklas buvo dėkle, pagal kvapą buvo aišku, kad iš jo buvo šauta. Negali pasakyti, ar dėtuvė buvo. Liudytojo medžiotojų klubas rytojaus dieną ieškojo, bet nerado nei stirnino, nei kraujo.
Liudytojas J. J. parodė, kad liepos 10 d. apie 22.30 val. G. B. paskambinęs pranešė, kad „Ž“ medžioklės plotuose galimai vykdoma neteisėta medžioklė. Nuvyko į vietą ir ant kelio S.as-Verebiejai rado G. B. automobilį, prie jo stovėjo priekiu į Verebiejus kitas automobilis „VW Transporter“ ir keturi žmonės: G. B., R. Š., A. Ž. ir R. B.. G. B. paaiškino, kad A. Ž. medžiojo „Ž“ būrelio medžioklės plotuose, bet jis neturi medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti tuose plotuose. A. Ž. sakė, kad medžiojo stirniną, šovė. J. J. paprašė nueiti į tą vietą ir parodyti, iš kur buvo šauta. Jiedu su A. Ž. nuėjo griovio vakarine puse, A. Ž. parodė, kad jis stovėjo vienoje pusėje griovio, o stirninas – kitoje griovio pusėje, iš ten A. Ž. ir šovė, tada stirninas nubėgo šiauriau, į kviečių lauką. Griovyje gal kažkiek buvo vandens. Tuo metu nebuvo labai tamsu, nereikėjo prožektorių, juos galėjo matyti G. B., R. Š.. J. J. paskambino kolegai S. K., kad šis atvažiuotų padėti viską įforminti. Pats dar nuėjo į tą lauką, kur nubėgo stirninas, bet nieko nerado. Atvažiavo S. K., paėmė asmenų paaiškinimus, surašė protokolą, patikrinimo aktą, apžiūrėjo A. Ž. ginklą - iš jo jautėsi parako kvapas, šovinio lizde nebuvo, tai buvo mažo kalibro šautuvas. Medžioklės vadovas buvo R. Š., jis medžioklės lapą jau buvo padavęs G. B.. Lape nebuvo įrašyta medžioklės data. G. B. iš kažkur buvo gavęs informaciją, jog šauta tris kartus. A. Ž. pripažino, kad šovė. Tada medžiotojai sakė, jog buvo įsitikinę, kad ten buvo „S.“ būrelio plotai. Įvykio schemą braižė rytojaus dieną, su ja supažindino atvykusį A. Ž.. Šis lyg iš pradžių su ja sutiko, paskui gal nesutiko, atsisakė ją pasirašyti. S. K. surašė R. Š. administracinio nusižengimo protokolą, kad jis netinkamai vykdė medžioklės vadovo pareigas, nes turėjo nurodyti medžioklės sėlinimo ribas, medžiojimo vietą.
Liudytojas S. K. parodė, kad jam liepos 10 d. vėlai vakare paskambino J. J. ir pranešė apie neteisėtą medžioklę. Atvykęs į įvykio vietą, rado G. B., J. J., du „S.o“ medžiotojus ir vairuotoją. Buvo apklausti medžiotojai, paimti paaiškinimai, buvo nustatyta, kad A. Ž. medžiojo „Ž“ būrelio plotuose, neturėdamas medžioklės lapo. A. Ž. sakė, kad nežinojo, kad tai „Ž“ medžioklės plotai. Jis sakė, kad šovė stirniną, sakė, kokiu ginklu, ginklas jau buvo sulaikytas pas B.. Ž. buvo parodęs J., iš kur šovė. Buvo gauta išvada iš policijos, kad ginklo šaunamoji energija iš 100 metrų atstumu nėra 1000 džaulių, todėl dėl medžiojimo per silpnu ginklu, neturint medžioklės lapo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Medžioklės lapas buvo išduotas „S.o“ klubo medžiotojams, bet tos dienos medžioklės įrašo nebuvo. R. Š. teigė, kad suklydo pildydamas, jis vėliau buvo nubaustas, kad neteisingai užpildė medžioklės lapą ir netinkamai informavo medžiotoją apie medžioklės ribas. Stirninus leidžiama medžioti ginklu, kurio šaudmens energija didesnė nei 1000 džaulių. Rytojaus dieną liudytojas kartu su J. J. braižė įvykio schemą, J. J. rodė, kur ir kas jam buvo parodyta vietoje. Schema buvo pateikta A. Ž. susipažinti, šis su schema nesutiko, parašė paaiškinimą.
Tai, kad A. Ž. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 4 dalyse, be institucijos atstovo paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų patvirtina ir byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.
Administracinio nusižengimo protokole, surašytame pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį ir 290 straipsnio 5 dalį, nurodyta, kad A. Ž. 2019 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir medžiojo prie kelio S.as-Aleknonys, Ostampo k., Alytaus r. sav., medžioklės ploto vienete „Ž“, neturėdamas medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti šiame medžioklės ploto vienete. Neturėdamas teisės medžioti „Ž“ medžioklės ploto vienete, tris kartus su graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), neturinčiu būtinosios šaudmens energijos šauti į stirninus, šovė į stirniną, gyvūno nesumedžiojo. Nurodyta, kad draudžiama medžioti neturint medžioklės lapo, išduoto tam medžioklės ploto vienetui (neturint teisės medžioti), ir šauti į stirniną graižtviniu ginklu, neturinčiu būtinosios šaudmens energijos, t. y. kurio kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė nei 1000 džaulių. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Ž. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 16.2, 58.2.1, 58.22 ir 58.22.1 papunkčių reikalavimus (b. l. 16).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikrinimo akte Nr. PA17-101 2019 m. liepos 10 d. užfiksuota, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 23.30 val. gautas pranešimas, kad MK ,,S.as“ medžiotojai galimai medžioja svetimuose medžioklės plotuose. Atvykus į įvykio vietą ant kelio S.as-Verebiejai, MB ,,Ž“ medžioklės ploto vienete sutiko MK ,,S.as“ medžiotojus R. Š. ir A. Ž., taip pat su jais buvusį vairuotoją ir medžiotoją G. B.. G. B. teigė, kad MK ,,S.as“ medžiotojai medžiojo stirniną MB ,,Ž“ medžioklės ploto vienete. Medžioklės metu tris kartus buvo šautas stirninas. Neleistina medžioklė vyko Gluosninkų kaime, Alytaus rajone. MK ,,S.as“ medžiotojai neturėjo išduoto galiojančio lapo, suteikiančio teisę medžioti MB ,,Ž“ medžioklės ploto vienete. Stirniną šovė medžiotojas A. Ž.. MK ,,S.as“ medžiotojai turėjo išduotą medžioklės lapą, suteikiantį teisę medžioti MK ,,S.as“ medžioklės ploto vienete (vadovas R. Š.). Medžioklės lape nebuvo įrašo apie 2019 m. liepos 10 d. medžioklę. Paskutinis įrašas padarytas 2019 m. liepos 9 d. Žvėrių sumedžiota nebuvo. Patikrinimo akte yra R. Š. įrašas, jog jis nesutinka su visais G. B. parodymais (b. l. 1).
Medžiotojų klubo ,,S.as“ 2019 m. liepos 2 d. medžioklės lape Nr. 36, galiojančiame nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 31 d., medžioklės ataskaitoje yra 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 9 d. įrašai su medžiotojų R. Š. ir A. Ž. pavardėmis, medžiotojų bilietų numeriais bei medžiotojų parašais (b. l. 2).
Šalies argumentai
R. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad medžiojo su A. Ž. ,,S.o“ klubo plotuose, buvo medžioklės vadovas. A. Ž. išlipo iš mašinos Bambininkų kaime sėlinti stirnino ir, gerai nežinodamas ribų, nieko blogo negalvodamas, įžengė į kaimyninį medžioklės plotą ir atvažiavo gamtos apsauga, įspėjo, kad medžiotojas A. Ž. peržengė ,,S.o“ klubo ribas. Šūvio R. Š. negirdėjo (b. l. 3).
A. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 22 val. medžiojo ,,S.o“ būrelyje. Medžioklės vadovas jį paleido ,,S.o“ būrelio plotuose, eidamas palei krūmus ir nežinodamas, kad yra kituose plotuose, pamatė stirniną, įvertinęs, kad jis yra selekcinis, į jį šovė, tačiau mano, kad nepataikė, nes jis nubėgo į rugių laukus, A. Ž. sekė iš paskos. Priėjo kelią, ten jo laukė medžioklės vadovas. Sudėjo jam priklausantį karabiną į dėklą ir ėjo toliau ieškoti priekin apie 100 m ir grįžo atgal, ten pamatė G. B., kuris pasakė, kad čia jo plotai. Stirniną medžiodamas šovė vieną kartą. Medžiodamas buvo įsitikinęs, kad yra „S.o“ medžioklės plotuose, nes juose ir pradėjo (b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių 2019 m. liepos 10 d. paėmimo protokolu iš A. Ž. paimtas ginklas - graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu ir medžiaginis dėklas (b. l. 5).
Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu iš A. Ž. 2019 m. liepos 10 d. paimtas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis, šautuvo dėklas (b. l. 6). A. Ž. išduotas laikinas medžiotojo bilietas (b. l. 7).
G. B. rašytiniame 2019 m. liepos 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 23 val. gavo pranešimą, kad MK „Ž“ plotuose ties Ostampo k., prie kelio S.as – Aleknonys medžiojama. Pranešėjas girdėjo 3 šūvius, ant kelio matė mikroautobusą ir 3 žmones. Kadangi yra MK „Ž“ medžiotojas, žinojo, kad šiuo metu jų klube medžioklė nebuvo organizuota. Nusprendė gautą pranešimą patikrinti. Atvykęs į nurodytą vietą, šalikelėje rado stovintį mikroautobusą. Jame sėdėjo 2 asmenys. Vienas jų - R. Š. - prisistatė kaip medžioklės vadovas, pateikė savo medžiotojo bilietą ir medžioklės lapą. Paaiškino, kad šiuo metu trečiasis medžiotojas nuėjęs į kviečių lauką, ieško šauto stirnino. Besiaiškinant aplinkybes, iš lauko parėjo trečiasis medžiotojas ir patikino, kad laimikio nerado. Įžvelgęs akivaizdų Medžioklės taisyklių pažeidimą - be leidimo medžiojama svetimuose medžioklės plotuose, apie įvykį pranešė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, į įvykio vietą operatyviai atvykęs inspekcijos viršininkas J. J. pradėjo tyrimą (b. l. 8).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. J. 2019 m. liepos 12 d. tarnybiniu pranešimu informavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos viršininką apie tai, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. jis gavo pranešimą, kad Alytaus rajone, S.o seniūnijoje, medžioklės ploto vienete „Ž“ galimai vykdoma neteisėta medžioklė. Nedelsiant nuvyko į nurodytą vietą, kur ant kelio S.-Verebiejai, ties Ostampo kaimu, rado stovintį mikroautobusą, prie kurio buvo „Ž“ medžiotojų būrelio medžiotojas G. B., „S.o“ medžiotojų būrelio medžiotojai R. Š., A. Ž. ir mikroautobuso vairuotojas. G. B. paaiškino, kad medžiotojas A. Ž., neturėdamas medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti „Ž“ medžioklės ploto vienete, neteisėtai medžiojo stirniną medžiotojų būrelio „Ž“ ploto vienete. Medžiotojas A. Ž. pripažino, kad medžiojo stirniną ir kad į žvėrį šovė iš jam priklausančio šautuvo. Po šūvių stirninas nubėgo į kitą kelio pusę, todėl A. Ž. sužeisto žvėries ieškojo kviečių lauke. J. J. kartu su A. Ž. nuėjo pagrioviu per lauką į vietą, iš kurios A. Ž. šovė į stirniną. Matydamas, kad „S.o“ medžiotojų būrelio medžiotojas A. Ž. stirniną neteisėtai medžiojo medžiotojų būrelio „Ž“ medžioklės plotuose (maždaug 300 metrų nuo ribos, skiriančios „S.o“ ir „Ž“ medžioklės ploto vienetus), iškvietė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. inspektorių S. K.. Įvykio vietoje tolimesniam tyrimui surašė patikrinimo aktą, paėmė paaiškinimus iš A. Ž. ir R. Š., surašė daiktų paėmimo protokolą, sulaikė A. Ž. priklausantį medžioklinį ginklą, su kuriuo buvo medžiojama, sulaikė R. Š. ir A. Ž. medžiotojų bilietus, paėmė medžioklės lapą Nr. 36, išduotą medžiotojų klubo „S.“ pirmininko G. R., suteikiantį teisę medžioklės vadovui R. Š. organizuoti medžioklę „S.“ medžioklės ploto vienete (b. l. 9).
Institucijos sudarytoje įvykio vietos schemoje mėlyna linija pažymėta riba tarp medžioklės ploto vienetų „S.“ ir „Ž“. Schemoje pažymėta A. Ž. stovėjimo vieta šūvio metu griovio, einančio statmenai iš šiaurės į pietus ir stačiu kampu pasisukančio į vakarus ribos tarp medžioklės ploto vienetų link, pasisukimo kampe, stirnino buvimo vieta šūvio metu pažymėta kitoje šio griovio pusėje nuo A. Ž. stovėjimo vietos į pietryčius, jo ieškojimo vieta po šūvio pažymėta tarp Ostampo ir Kolonistų kaimų šiauriau S.-Verebiejų kelio, ant kurio netoli šios ieškojimo vietos pažymėta mikroautobuso stovėjimo vieta įvykio metu, visos pažymėtos vietos yra MB „Ž“ medžioklės ploto vienete (b. l. 10).
Foto lentelėje užfiksuotas A. Ž. medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymos Nr. 52-IL-5236 išvadoje nurodoma, kad ,,sprendžiant klausimą, kokia yra A.Ž. priklausančio graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini) kulkos energija džauliais 100 metrų atstumu, techniškai pamatuoti kulkos kinetinę energiją 100 metrų atstumu nuo vamzdžio laibgalio nėra galimybių. Pagal žiedinio skėlimo šovinių .17 HMR (H. M. Rimfire), skirtų .17 (4.37 mm) kalibro šautuvams (duomenys neskelbtini), gamintojo informaciją, pradinis kulkos greitis yra 720 - 780 m/s, o iššautos kulkos kinetinė energija - 330 - 340 J. K., išlėkdama iš vamzdžio 720 - 780 m/s greičiu, užtikrina tiesiaeigę kulkos trajektoriją iki 150 metrų atstumu, po to trajektorija žemėja dėl kulkos greičio ir energijos mažėjimo“ (b. l. 14-15).
A. Ž. rašytiniame 2019 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinime nurodė, kad š. m. liepos 10 d., medžiodamas su ,,S.o“ būrelio medžiotoju R. Š., medžiojo su 17 kalibro karabinu, nežinodamas, kad jis yra per silpnas medžioti stirninus, medžiojo „S.o“ būrelio plotuose, į Ž būrelio plotus ėjo jau be šautuvo, kurį buvo įdėjęs į dėklą. Iš kur šovė, parodė J. J., kuris gal ne taip suprato vietą, kur A. Ž. rodė (b. l. 17).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. pateiktoje įvykio vietos schemoje raudona linija pažymėta riba tarp medžioklės ploto vienetų ,,S.“ ir ,,Ž“. Schemoje Nr. 1 pažymėta A. Ž. stovėjimo vieta šūvio metu, esanti lauke į pietus nuo Bambininkų g., vakarinėje nuo Bambininkų g. į pietus einančio griovio pusėje, Nr. 2 pažymėta stirnino buvimo vieta į pietryčius nuo A. Ž. stovėjimo vietos toje pačioje vakarinėje minėto griovio pusėje, „S.as“ medžioklės ploto vienete, Nr. 3 pažymėta gyvūno (stirnino) bėgimo kryptis dideliu lanku į pietus nuo jo stovėjimo vietos, sukant į rytus kitoje griovio pusėje ir per „Ž“ medžioklės plotus į šiaurę, kertant kelią S.-Verebiejai tarp Ostampo ir Kolonistų kaimų, ir Nr. 4 pažymėta automobilio stovėjimo vieta įvykio metu ant kelio tarp Ostampo ir Kolonistų kaimų, ,,Ž“ medžioklės ploto vienete, šiauriau griovio, einančio kertančio šį kelią ir einančio į pietus, paskui stačiu kampu pasisukančio į vakarus (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 290 straipsnio 4 dalis numato, kad turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
A. Ž. administracinio nusižengimo protokole inkriminuota ANK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
ANK 290 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, kurių, kaip yra nurodoma administracinio nusižengimo protokole, 16.2, 58.2.1, 58.22.1 papunkčių reikalavimus pažeidė A. Ž..
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 papunktyje numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti, be kitų dokumentų, ir galiojantį medžioklės lapą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 papunktyje įtvirtintas draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22.1 papunktis draudžia medžioti stirnas graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė nei 1000 džaulių. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22 papunktis yra išskaidytas į smulkesnius struktūrinius vienetus, todėl jis, kaip savarankiškai nenustatantis jokios teisės normos, šalintinas iš kaltinimo A. Ž..
Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. Ž. 2019 m. liepos 10 d. apie 23.00 val. medžioklės ploto vienete „Ž“ buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir medžiojo prie kelio S.-Aleknonys, Ostampo k., Alytaus r. sav., neturėdamas medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti šiame medžioklės ploto vienete, ir, neturėdamas teisės medžioti „Ž“ medžioklės ploto vienete, vieną kartą graižtviniu šautuvu šoviniu, kurio kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1000 džaulių, šovė į stirniną, kurio nesumedžiojo.
Nors A. Ž. tvirtino, kad jis stirniną šovė, ir pats būdamas „S.“ medžioklės plotuose, ir stirniną nurodė šūvio metu buvus tame pačiame plote, schemoje pažymėjo savo stovėjimo vietą ir stirnino stovėjimo vietą, teismas jo paaiškinimais netiki. Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio metu A. Ž., paprašytas parodyti vietą, kur stovėjo, kai šovė į stirniną, parodė vietą „Ž“ medžioklės klubo plote, griovio, einančio nuo kelio tarp Ostampo ir Kolonistų kaimo į pietus ir paskui stačiu kampu pasisukančio į vakarus „S.“ medžioklės klubo plotų pusėn, pačiame kampe, o stirnino stovėjimo vietą nurodė buvus į pietryčius nuo jo paties stovėjimo vietos, taigi, taip pat „Ž“ medžioklės klubo plote. Nors A. Ž. po liudytojų apklausų teigė, kad jis iš tos vietos griovio kampe rodė J. J. vietą „S.“ medžiotojų klubo plote, teismas šiuos aiškinimus vertina kaip visiškai nelogiškus – tikint A. Ž. pateiktoje schemoje nurodytais duomenimis ir jo aiškinimais, jo stovėjimo vieta šūvio metu buvo arti Bambininkų gatvės, be to, žymiai šiauriau nuo tos vietos, iš kurios jis teigia J. J. rodęs savo stovėjimo vietą. J. J. teigė, kad vieta, kur A. Ž. parodė stovėjęs šūvio metu, buvo apie 300 m nuo medžioklės plotus skiriančios ribos, o A. Ž. ir liudytojų R. Š. bei R. B. teigimu, stirninas stovėjo 100 m atstumu iki šios ribos, taigi, tokiu atveju A. Ž. būtų rodęs J. J. vietą, esančią net už 400 m. Akivaizdu, kad jokio tikslumo tokiu atveju nebūtų. Visiškai nelogiška būtų ir eiti į pietus per pievą pagrioviu nuo mikroautobuso stovėjimo vietos rodyti vietą, iš kurios šovė, jei ši vieta iš tiesų būtų buvusi kiek į pietus nuo Bambininkų gatvės, tačiau žymiau šiauriau nuo tos vietos, iš kurios A. Ž. ją rodė J. J.. Be to, iki A. Ž. nurodomos jo stovėjimo vietos „S.“ medžioklės plotuose nueiti būtų buvę kur kas paprasčiau ir patogiau, einant tiesiai į vakarus tiesiog nuo mikroautobuso asfaltuotu keliu. Be to, vieta, iš kurios A. Ž. teigia rodęs savo ir stirnino stovėjimo vietas, yra netgi piečiau nei ta, kurioje jis teigė stovėjus stirniną. Visiškai nelogiška, kad norėdamas parodyti vietą, kurioje esą A. Ž. stovėjo šūvio metu ir kurioje tuo metu buvo stirninas, šias vietas A. Ž. nurodant į vakarus nuo ribos, skiriančios „S.“ ir „Ž“ medžioklės klubų plotus, A. Ž. būtų vedęsis J. J. į pietus nuo mikroautobuso stovėjimo vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo J. J. parodymais, kad A. Ž. jam parodė būtent tą vietą, kurioje stovėjo, šaudamas į stirniną, ir kurioje stovėjo stirninas šūvio metu, joks šio liudytojo suinteresuotumas melagingai apkaltinti A. Ž. nenustatytas. Liudytojas G. B. taip pat parodė, kad A. Ž. nusivedė J. J. parodyti į tą vietą, kur jis šovė, palei griovį. Tai paneigia A. Ž. aiškinimus, kad vietą, iš kur rodyti šūvio vietą ir A. Ž. stovėjimo vietą šūvio metu, pasirinko J. J.. A. Ž. teigė, kad šią vietą jis ėjo rodyti jau sutemus, nes prieš tai J. J. ėjo ieškoti stirnino, todėl J. J. galėjo neteisingai suprasti, kur A. Ž. jam rodo. Tačiau J. J. parodė, kad jis stirnino ėjo ieškoti jau po to, kai A. Ž. parodė, iš kur šovė. Tą patį parodė ir liudytojas G. B., parodęs, kad A. Ž. nusivedė J. J. palei griovį jo vakarine puse parodyti į tą vietą, kur šovė. Duomenų, kad A. Ž. su liudytojais J. J. ir G. B. būtų pažįstamas, turėjo kokių nors tarpusavio asmeninių pobūdžio sąsajų, nėra, taigi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šie liudytojai melagingai siekia nurodyti nesamus A. Ž. administracinius teisės pažeidimus ir tokiu būdu nepagrįstai jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito, jų nurodomos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo nuomone, pažeidėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti į įvykio vietą pagal pranešimą apie neteisėtą medžioklę atvykusio G. B. ir jo iškviesto aplinkos apsaugos pareigūno J. J. objektyvumu. Pastebėtina, kad liudytojas R. Š. teisme taip pat parodė, jog A. Ž. nuėjo su J. į tą vietą, kur buvo šauta, į laukus, teigė, kad A. Ž. „S.“ plotuose rodė, kurioje vietoje šovė, jie ėjo į šūvio vietą. Tačiau pagal paties A. Ž. ir J. J. parodymus bei Institucijos pateiktą schemą matyti, kad A. Ž. su J. J. ėjo tik „Ž“ medžioklės plotuose pamatyti vietos, iš kur A. Ž. šovė ir kur stovėjo stirninas. Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad J. J. patikrino automobilį, paprašė parodyti, kur šovė, ir jis su Ž. nuėjo link ežero, taigi, į pietus nuo kelio, jie vaikščiojo palei griovį, mano, kad griovio perėję nebuvo, A. Ž. parodė J. J., kur šovė. Iki tos vietos, kur Ž. pastebėjo stirniną, jie nėjo. Todėl nėra pagrindo netikėti J. J. parodymais, kad A. Ž. parodė būtent tą savo stovėjimo vietą, iš kur šovė, ir tą vietą, kur stovėjo stirninas, kaip vėliau pažymėjo Institucijos sudarytoje schemoje.
Liudytojas R. Š. teisme teigė, kad A. Ž. į stirniną šovė, būdamas „S.“ medžioklės plotuose, tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus – iš karto po įvykio R. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad A. Ž. išlipo sėlinti stirnino ir, gerai nežinodamas ribų, nieko blogo negalvodamas, įžengė į kaimyninį plotą, o šūvio jis teigė išvis negirdėjęs. Tuo tarpu teisme šis liudytojas aiškino jau girdėjęs ir šūvį, ir tvirtino, kad A. Ž. jis pasakė, kur yra jų medžiotojų klubo plotai. Liudytojas S. K. parodė, kad įvykio vietoje A. Ž. teigė, jog nežinojo, kad ten yra „Ž“ klubo medžioklės plotai. Analogiškai teisme parodė ir J. J., nurodydamas, kad medžiotojai įvykio vietoje sakė, jog buvo įsitikinę, kad ten buvo „S.“ būrelio plotai. Liudytojas G. B. taip pat parodė, kad jam atvykus ir pareiškus, kad medžiotojai medžioja ne savo medžioklės plotuose, R. Š. tai patvirtino. Taigi, įvykio vietoje tiek pažeidėjas, tiek R. Š. atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams ir G. B. aiškino iš esmės tik klydę dėl to, kuriuose plotuose jie medžioja, o teisme jie jau vieningai tvirtino tikrai žinoję, kad medžioja „S.“ medžioklės plotuose. Liudytojo R. B. parodymais apie tai, kad A. Ž. stirniną šovė, būdamas „S.“ būrelio medžioklės plotuose, teismas taip pat nesivadovauja, nes juos laiko nepatikimais tiek dėl liudytojo galimo suinteresuotumo padėti savo draugui A. Ž. išvengti atsakomybės, tiek dėl jo parodymų prieštaravimo tiek A. Ž., tiek R. Š. iškart po įvykio surašytiems paaiškinimams: R. Š. iškart po įvykio paaiškino raštu, kad A. Ž., sėlindamas stirniną, gerai nežinodamas ribų, įžengė į kaimyninį medžioklės plotą, A. Ž. irgi paaiškino, kad jį medžioklės vadovas išleido „S.“ medžioklės plotuose, kur jis, eidamas palei krūmus ir nežinodamas, kad yra atsidūręs kituose plotuose, pastebėjo stirniną, įvertino, kad šis yra selekcinis, tada į jį šovė, o medžiodamas buvo įsitikinęs, kad yra „S.“ medžioklės plotuose. Tuo tarpu teisme R. B., priešingai šiems pirminiams R. Š. ir A. Ž. parodymams, labai detaliai nupasakojo, kaip esą R. Š. apie tas medžioklės plotų ribas tiksliai išaiškino A. Ž. ir liepė jų neperžengti.
Akivaizdu, kad tiek pažeidėjas, tiek jo draugai liudytojai R. B. ir R. Š. turėjo pakankamai laiko suderinti savo parodymus iki teismo posėdžio, tačiau šie jų parodymai prieštarauja iškart po įvykio duotiems paaiškinimams ir liudytojų G. B. bei J. J. parodymams. Teismas ir liudytojų R. B. bei R. Š. parodymus apie tai, kad jie A. Ž. nusekus stirnino pėdomis, mikroautobusiuku pavažiavo ant pagrindinio kelio jau į „Ž“ medžioklės būrelio plotą tik dėl to, kad A. Ž. būtų trumpiau pareiti po stirnino paieškų, vertina kritiškai ir jais netiki. Liudytojas G. B. parodė, kad jam apie galimai neteisėtą medžioklę „Ž“ medžiotojų būrelio plotuose pranešęs asmuo nurodė girdėjęs tris šūvius ir matęs ant kelio autobusiuką, taigi, tiek šūviai buvo girdimi, tiek autobusiukas „Ž“ medžioklės plote turėjo pastebėtas faktiškai tuo pačiu metu. Tuo tarpu tikint pažeidėjo ir jo draugų versija, kad jie tik tada pervažiavo į „Ž“ medžioklės plotus, kai pamatė, kai A. Ž. nuėjo į laukus tuose plotuose, kad šiam būtų paprasčiau grįžti, laiko tarpas nuo šūvių iki autobusiuko atsiradimo ant kelio „Ž“ medžiotojų būrelio plotuose turėjo būti kur kas ilgesnis, nes, pasak pažeidėjo ir jo draugų parodymų, A. Ž. po šūvio grįžo į autobusiuką, jame į dėklą padėjo šautuvą, tada grįžo į šūvio vietą, paskui ėjo stirnino pėdsakais, kurie, kaip pažeidėjas pavaizdavo įvykio vietos schemoje, vedė „Ž“ medžioklės plotus labai dideliu lanku per krūmynus ir griovius, taigi, A. Ž. neabejotinai turėjo pakankamai ilgai užtrukti, o atitinkamai ir R. B. su R. Š. tokiu atveju ne iškart vyko A. Ž. laukti toje vietoje „Ž“ medžioklės plotuose. Tuo tarpu visiškai logiška yra tokia įvykio seka, kad R. Š. su R. B. A. Ž. sėlinti stirnino išleido toje vietoje, kur ir buvo G. B. atvykus, rastas jų mikroautobusas, būtent iš tos vietos einant tiesiai per laukus pietų kryptimi ir yra vieta, kurioje A. Ž. parodė J. J. stovėjęs šūvio metu. Tą patvirtina ir įvykio vietoje rašyti A. Ž. paaiškinimai, kad jį medžioklės vadovas išleido „S.o“ medžioklės plotuose, kur A. Ž., eidamas palei krūmus ir nežinodamas, kad yra atsidūręs kituose plotuose, pastebėjo stirniną, įvertino, kad šis yra selekcinis, tada į jį šovė, o stirninui nubėgus į rugių lauką, sekė jam iš paskos, priėjęs kelią, kur jo laukė medžioklės vadovas, padėjo savo ginklą į dėklą ir tik tada ėjo toliau ieškoti priekin apie 100 m, grįžęs atgal rado jau atvykusį G. B.. Šie pirminiai A. Ž. paaiškinimai labiausiai atitinka kitus bylos duomenis, todėl teismas jais tiki ir remiasi. Vėlesnė A. Ž. įvykio versija buvo akivaizdžiai jau suderinta su R. Š. ir R. B., prieš šiems asmenims liudijant teisme, A. Ž. turėjo bylos dokumentų kopijas (b. l. 25-26) ir neabejotinai parengė kitą gynybinę savo paaiškinimų versiją.
Liudytojas G. B. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, medžiotojai sakė, kad jie atvažiavo nuo S. pusės, taigi, būtent tą patvirtina ir įvykio vietoje stovėjusio mikroautobuso padėtis priekiu Verebiejų link. Tačiau tuo pačiu tai paneigia pažeidėjo ir liudytojų R. Š. bei R. B. parodymus, esą jie iš Giluičių kaimo atvažiavo per Bambininkus ir tik paskui, laukdami A. Ž., apsuko automobilį vėl Verebiejų kryptimi. Beje, tokie aiškinimai vėlgi nelogiški, vertinant liudytojų R. Š. ir R. B. parodymus, kad jie planavo, paėmę A. Ž. vykti į S., Angininkus, taigi, tokiu atveju nebūtų reikėję jiems šio automobilio apsukti priešinga kryptimi. Todėl teismas kaip subjektyvius ir nepatikimus atmeta pažeidėjo, liudytojų R. B. ir R. Š. parodymus, o, remdamasis Institucijos pateikta įvykio vietos schema, liudytojų G. B. ir J. J. parodymais apie tai, kur A. Ž. parodė vietą, kurioje jis stovėjo šūvio metu, vietą, kurioje buvo jo šautas stirninas, vertina, jog A. Ž. graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), medžiojo stirniną „Ž“ medžiotojų būrelio medžioklės plote. A. Ž. medžiojo, neturėdamas medžioklės lapo, išduoto tam medžioklės ploto vienetui. Nors medžioklės lape buvo įrašyta 2019 m. liepos 9 d., kai tuo tarpu A. Ž. iš tiesų medžiojo 2019 m. liepos 10 d., administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2631-2019 buvo konstatuota, jog medžioklės vadovas R. Š. 2019 m. liepos 10 d., prieš pradėdamas medžioklę medžioklės ploto vienete „S.“, Alytaus r., medžioklės lape Nr. 36 įrašė neteisingą datą ir nenurodė medžiotojui A. Ž. jo individualios sėlinimo teritorijos ribos, už tai R. Š. buvo nubaustas administracine nuobauda.
A. Ž. pripažino, kad jis savo graižtviniu šautuvu šovė bent vieną kartą, tai, jog iš A. Ž. šautuvo buvo šauta, parodė ir šį ginklą apžiūrėję G. B. ir J. J.. Stirninas nebuvo sumedžiotas. Objektyvių duomenų, kad A. Ž. šovė daugiau nei vieną kartą, nebuvo gauta, todėl konstatuotina, kad A. Ž. į stirniną šovė vieną kartą.
Taigi, visi šie duomenys patvirtina, kad A. Ž. „Ž“ medžiotojų būrelio plote – teritorijoje, kur jis neturėjo teisės medžioti, buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir šovė į stirniną. Šie jo veiksmai pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2, 58.2.1 papunkčių reikalavimus ir atitinka ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, visi šie draudžiami naudoti įrankiai, priemonės ir draudžiami medžioklės būdai yra išvardinti šiame papunktyje: tai yra medžiojimas automatiniais šaunamaisiais ginklais; naudojant medžioklėje elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti; naudojant sprogmenimis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus; dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių; iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais); iš oro transporto priemonių; iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu; šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais; naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose; statant kilpas gyvūnams gaudyti. Šių draudžiamų naudoti įrankių, priemonių bei medžioklės būdų sąrašas yra baigtinis. Tuo tarpu A. Ž. inkriminuotas 58.22.1 papunktyje nustatyto draudimo medžioti stirnas graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džaulių, nesilaikymas. Toks ginklas ir jo šoviniai nėra nurodytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5 papunktyje kaip draudžiamas naudoti įrankis ar priemonė ar draudžiamas medžioklės būdas, todėl nėra pagrindo A. Ž. padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22.1 papunkčio pažeidimą vertinti kaip ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors specialistas išvadoje nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate nėra galimybės techniškai pamatuoti kulkos kinetinę energiją 100 metrų atstumu nuo vamzdžio laibagalio, tačiau pagal žiedinio skėlimo šovinių .17 HMR, skirtų .17 (4.37 mm) kalibro šautuvams (duomenys neskelbtini) (kurį būtent medžioklėje ir naudojo A. Ž.), gamintojo informaciją, pradinis kulkos greitis yra 720-780 m/s, o iššautos kulkos kinetinė energija yra tik 330-340 J, taigi neabejotinai labai žymiai mažesnė nei stirnoms medžioti leidžiamų šovinių kulkos energija. Teismui nėra pagrindo netikėti specialisto išvadoje nurodyta šovinių gamintojo informacija. Todėl teismas sprendžia esant įrodyta, kad A. Ž. nesilaikė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22.1 papunktyje nurodyto draudimo. Atitinkamai yra pagrindas A. Ž. padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.22.1 papunkčio pažeidimą vertinti kaip Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus ANK 290 straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, taigi, perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 5 dalies į 290 straipsnio 1 dalį. To paties prašė ir pažeidėjo įgaliotas atstovas, nurodydamas, kad A. Ž. sutinka, jog padarė būtent ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, medžiodamas stirniną per silpnos kinetinės energijos šoviniais (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
A. Ž. kaltės dėl nusižengimų iš esmės nepripažino, nesigailėjo juos padaręs, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. Ž. dirba, teismas neturi jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, už kiekvieną iš nusižengimų paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas baudas, atitinkančias nustatyto jų dydžio vidurkį. Paskirtos baudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles.
ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartas A. Ž. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, į tai, kad nėra nustatytų nei lengvinančių, nei sunkinančių A. Ž. atsakomybę aplinkybių, taip pat ir į tai, kad kaltės dėl nusižengimų jis nepripažino, klaidino teismą, ir sprendžia, kad jam skirtinas teisės medžioti atėmimas 2 metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 4 dalyje, ir skirti :
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.
- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą 1 025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą;
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti – 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 9 dalimi, A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti teisės medžioti atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.