Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir BK 65 straipsniu, ši bausmė iš dalies sudėta su 2013 m. birželio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. nuteistas už tai, kad jis 2015-11-04, apie 19.10 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, nuteistųjų mokykloje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo metalizuoto popieriaus paketėlį su jame esančiomis 0,401 g psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, kurias neteisėtai laikė savo dėvimų kelnių kairėje kišenėje, kol 2015-11-04, apie 19.10 val., Marijampolės pataisos namų pareigūnai kratos metu šias 0,401 g. psichotropines medžiagas – amfetaminą surado ir paėmė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su Š. Š. nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį Š. Š. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pripažino Š. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad Š. Š. yra teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus. Nusikalto bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą atlikimo metu ir bausmės atlikimo vietoje, kas yra nusikaltimų recidyvas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o toks asmuo laikomas recidyvistu ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apeliaciniame skunde Š. Š. nurodo, kad jį galima laikyti recidyvistu, tačiau vien šis motyvas negali būti paskata, leidžiančia skirti bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas vertino byloje esančių aplinkybių visumą ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai Š. Š. nuteisė laisvės atėmimu 9 mėnesiams, tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi ir paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią iš dalies sudėjo su 2013-06-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutine subendrinta bausme paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. Š. apeliacinį skundą atmesti.