- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-2210-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00004-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- D. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei D. T. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 434,58 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 liepos 27 d. (duomenys neskelbtini), atsakovė, transporto priemone „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, kliudė ir apgadino stovintį V. J. automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažyma, eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Šalys yra sudariusios įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovė išmokėjo 434,58 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.4, 60.1 punktai).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. V. J. panaudojo smurtą prieš atsakovę, todėl atsakovė, bėgdama nuo smurtautojo, važiuodama kliudė V. J. automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio atsakovė bendravo su policija telefonu. Aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, atsakovė pareigūnams nurodė ir 2016 m. liepos 28 d. paaiškinime. Dėl šios priežasties jai nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir dėl to nebuvo priimtas nutarimas. Ieškovė regreso tvarka galėtų reikalauti iš jos draudimo išmokos, jei būtų nustatytas teisinis faktas, kad ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad policiją po eismo įvykio iškvietė automobilio „Audi 100“ savininkas, nuo kurio smurto transporto priemone bėgo ieškovė ir kuris matė, jog buvo apgadintas jo automobilis. Teismo vertinimu, eismo įvykis įvyko konfliktinės situacijos tarp atsakovės ir jos sugyventinio metu, todėl susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo galima tikėtis. Teismas pažymėjo, kad prievolę pranešti policijai apie eismo įvykį įvykdė V. J., kuris taip pat yra su eismo įvykiu susijęs dalyvis, todėl šiuo ieškovės nurodytu pagrindu regresinis ieškinys negali būti tenkinamas, nenustačius atsakovės, kaip draudėjos, kaltės, t. y. jos tyčios.
6. Teismas konstatavo, kad apie atsakovės pasišalinimą iš įvykio vietos liudija vienintelis byloje esantis įrodymas – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 16 d. informacija apie eismo įvykį Nr. 07-16-9432437, teikta ieškovei, tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-67722811-16 atsakovė nubausta administracine 28 Eur bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų nesilaikymą, o nurodant pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, nenurodoma, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, priešingai, nurodoma, jog eismo įvykis įvyko atsakovei bėgant nuo ją sumušusio sugyventinio, o prie lengvinančių aplinkybių nurodoma, kad atsakovė padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Teismas sprendė, kad informacija apie eismo įvykį, teikiama draudimo bendrovei, negali būti interpretuojama kitaip nei nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje, o nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi didesnę įrodomąją galią nei informacija apie eismo įvykį draudimo bendrovei. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, atsakovės nuoseklūs paaiškinimai dėl eismo įvykio policijos komisariate ir teismo posėdžio metu leidžia teigti, jog nebuvo atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio tyčios, todėl nėra pagrindo tenkinti regresinį ieškinį ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl teismo nagrinėtos aplinkybės suponuoja vertinimą, ar yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnis), bet ne dėl ieškovės teisės įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą.
1.2. Teismas nepakankamai aiškinosi priežastinį ryšį tarp atsakovės ir V. J. konflikto bei padarytos žalos, nevisapusiškai atskleidė įvykio aplinkybes, laikydamas jas juridiniais faktais. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo objektyviai pagrįstos. Byloje nėra duomenų dėl galimo smurto ar konflikto, pradėto kompetentingos institucijos tyrimo, medicininių duomenų apie smurtą, taip pat nėra duomenų, ar atsakovė kreipėsi dėl smurto privataus kaltinimo tvarka.
1.3. Teismui pasisakius, kad atsakovė žalą padarė dėl nukentėjusio asmens prieš ją naudoto smurto, ieškovė turi pagrindą reikalauti, kad nukentėjęs asmuo grąžintų išmokėtas sumas. Teismui neįtraukus nukentėjusio asmens į bylą trečiuoju asmeniu, nebuvo sudarytos galimybės jam pasisakyti, pateikti prašymus ir įrodymus, apskųsti teismo sprendimą dėl jame nurodomų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos nukentėjusio asmens teisėms ir pareigoms.
1.4. Darant prielaidą, kad teismo sprendimas neturės įtakos nukentėjusio asmens teisėms ir pareigoms, byloje nėra objektyvių duomenų atsakovės atsikirtimams pagrįsti ir ieškovės reikalavimams atmesti. Ieškovė savo reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis dėl žalos, jos dydžio, pasišalinimo iš įvykio vietos ir naudojasi teisės aktų jai nustatyta atgręžtinio reikalavimo teise. TPVCAPDĮ ir Taisyklės nedetalizuoja, kokiomis faktinėmis aplinkybėms ieškovė negali įgyvendinti savo atgręžtinio reikalavimo teisės, todėl pakanka vien fakto, kad atsakovė yra atsakinga už eismo įvykiu padarytą žalą ir ji pasišalino iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 60.1 punktas). Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad ji, padariusi žalą, pasišalino iš įvykio vietos, policijos pareigūnus iškvietė nukentėjęs trečiasis asmuo, iš bylos duomenų nematyti, kad atsakovė siekė tartis dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovė neturėjo galimybės pranešti policijai apie situaciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė už eismo įvykį yra nubausta pagal tuo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur pinigine bauda. Jeigu atsakovė būtų pasišalinusi iš įvykio vietos, jai būtų taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių atsakovė buvo priversta pasitraukti iš įvykio vietos, tačiau atsakovė nepabėgo ir policijos pareigūnus informavo apie savo ir transporto priemonės buvimo vietą. Apie eismo įvykį, lėmusį kitos transporto priemonės apgadinimą, pranešė nukentėjusysis V. J., atsakovė taip pat susisiekė su policijos pareigūnais, vykdydama jų nurodymus. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su savo gyvenimo draugu, todėl atsakovė dėl sužalojimų ir smurto nesikreipė į teisėsaugos institucijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. T. 2016 m. liepos 27 d. 21 valandą (duomenys neskelbtini), vairuodama civilinės atsakomybės draudimu draustą automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jo užpakalinį kairės pusės sparną. 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje D. T. nubausta 28 Eur bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) už Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų pažeidimą. Draudimo bendrovei skirtoje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Draudimo bendrovė pervedė apgadinto automobilio savininkui V. J. 434,58 Eur draudimo išmoką.
11. Draudimo bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. T. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad į bylą nebuvo įtrauktas trečiasis asmuo (autoįvykyje nukentėjęs V. J.), sprendimas priimtas remiantis niekuo nepagrįstais atsakovės paaiškinimais, nukentėjęs asmuo neapklaustas, atsakovė atsakinga už eismo įvykiu padarytą žalą, pasišalino iš įvykio vietos ir to pakanka ieškovės reikalavimui reikšti.
Dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo
12. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos.
13. Ieškovė (apeliantė) teigia, jog atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį transporto priemonės valdytojo pareigą įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais; taip pat ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. pasišalino iš įvykio vietos.
14. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (redakcija, aktuali nuo 2008 m. balandžio 11 d.), kuriomis remiasi ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, taip pat nenustatyta, kad KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pasišalinusio asmens veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2015).
15. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytoja (atsakovė D. T.) tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jos kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės tyčios dėl nepranešimo apie įvykį policijai ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ieškinį atmetė. Apylinkės teismo vertinimu, vienintelis įrodymas apie tai, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos – Alytaus apskrities policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 16 d. informacija draudimo bendrovei apie eismo įvykį, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nenurodoma, kad atsakovė pasišalino iš įvykio vietos.
17. Neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos patraukta nebuvo, todėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt.) (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
18. Iš atsakovės paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, jog ji pripažino, kad pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį pati nepranešė policijai, nes, kaip ji teigia paaiškinime, nenorėjo konflikto su V. J. kelti į viešumą. Pasak atsakovės, ji po įvykio bendravo su V. J., kuris, kaip spręstina iš minėto paaiškinimo, apie įvykį jau buvo pranešęs policijai, po to ji telefonu kalbėjo su jai paskambinusiu policijos pareigūnu, manė, kad policija viską žino ir papildomai pranešti nereikia, iš įvykio vietos nuvažiavo, siekdama išvengti V. J. smurto, dėl nurodytų priežasčių nebuvo nubausta už pasišalinimą iš įvykio vietos. Apie tai ji nurodė ir atsiliepime į ieškinį bei į apeliacinį skundą.
19. Apeliacinio teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius tyčinio atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos fakto sprendžiant dėl jos administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį (pranešimas apie transporto priemonės (T/P) žalą, atsiliepimas į ieškinį, paaiškinimas policijai ir teisme). Pažymėtina ir tai, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovė buvo nubausta 28 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
20. Nutarties 14 punkte minėta, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, taigi, taikant minėtą įstatymo normą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, o civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.
21. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui ( CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
22. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė netinkami vykdant teisės aktais nustatytas pareigas pasireiškė būtent neatsargumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad dėl susidariusios situacijos kaltas V. J. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė turi teisę į žalos atlyginimą ( CK 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktas).
23. Nustačius, kad ieškovė, sumokėjusi V. J. išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakovė, t. y. atsakingas už žalos padarymą asmuo, nenagrinėtini apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo asmens įtraukimu į bylą.
24. Apibendrindamas šioje byloje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai), todėl tenkintinas ieškovės apeliacinis skundas – Alytaus rajono apylinkės 2017 m. birželio 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo visiškai tenkinamas ieškovės pareikštas ieškinys (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Patenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos apeliantei iš atsakovės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įm. k. 304080146, iš atsakovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 434,58 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.
Priteisti apeliantei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įm. k. 304080146, iš atsakovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.