- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1-205-906/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39035-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2015-04-06, nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2015-04-07, 00.06 val., namų, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, konflikto metu sugriebęs sutuoktinę R. S. už plaukų, trenkė jos galvą į automobilio dureles, padarydamas nukentėjusiajai paviršinę dešinio antakio žaizdą, taip nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą.
Be to, G. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra:
2019-04-21, apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pargriovęs sutuoktinę R. S. ant grindų, užmynęs koja ant jos dešinės rankos plaštakos, stipriai spaudė ją į grindis, taip R. S. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, G. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra:
2020-09-28, apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę R. S., t. y. dešinės rankos pirštais suėmęs jos veidą apatinio žandikaulio srityje, kairės rankos delnu smogė nukentėjusiajai į dešinės pusės skruostą, tempdamas už plaukų pargriovė ją ant grindų, taip R. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. S. dėl 2015-04-06 įvykio kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno vaikai. Jo ir R. S. santykiai buvo geri. Gamino šeimai pietus, sutuoktinė grįžusi per pietus vėl ruošėsi kažkur išvykti, dėjosi į krepšį prabangius rūbus. Mano, kad vaikai nėra matę sužalotos motinos. Vaikų akivaizdoje tarp jo ir R. S. buvo buitinis konfliktas, tačiau smurto nebuvo. Šiais metais jis su R. S. kartu (duomenys neskelbtini) metų. Jei jis būtų prieš ją smurtavęs, R. S. būtų senai jį palikusi. Jis per visą gyvenimą nematė R. S. apibintuota galva. Apie antakio traumą nieko nežino. Gydytojų aprašymas netikslus, galėjo ir įbrėžimas būti, nes nebuvo nurodyta, kad siuvo jį.
Kaltinamasis G. S. dėl 2019-04-21 įvykio kaltu neprisipažino ir parodė, jog nuo 2019 m. tarp jo ir R. S. prasidėjo nesutarimai, R. S. pradėjo jį provokuoti. Nesutarimai kilo dėl to, kad R. S. pradėjo sportuoti, grįždavo vėlai, išgėrusi, be automobilio, kurio jam reikėdavo važiuoti pasiimti.
Kaltinamasis G. S. dėl 2020-09-28 įvykio kaltu neprisipažino ir parodė, jog tiksliai neprisimena, bet turbūt buvo išvykęs žvejoti. Buvo paėmęs R. S. mobilųjį telefoną todėl, kad ji negrąžino jam priklausančio buto, kurį paliko jam tėvas, raktų ir dokumentų, kurių jam reikėjo skyrybų procesui pateikti. R. S. prižadėdavo tai padaryti, tačiau nepadarė. Todėl jis paėmė jos telefoną ir padėjo į seifą. Kuomet 2020-09-28 tarp jo ir R. S. įvyko konfliktas, vaikai buvo namuose.
Kaltinamasis G. S. parodė ir tai, jog su vaikų parodymais susipažino, jie davė netikslius parodymus. Jis pripažįsta, kad namuose buvo nesutarimų, tačiau smurto nebuvo. Mano, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu iškelta dėl to, kad vyksta skyrybų procesas. Turi nemažą brangų turtą, kurio negali su žmona pasidalinti. Jam daromi įvairūs spaudimai, R. S. prašo pasirašyti vedybų sutartį ir sako, jei jis pasirašys vedybų sutartį tada nutrauks šią bylą. R. S. nori, kad jai atitektų visas nekilnojamas turtas. Labai pasikeitė R. S. elgesys, turi pagrindo abejoti jos ištikimybe, ji susitikinėja su treneriu, išgėrinėja, jį ignoruoja ir provokuoja. Prašo išteisinti arba jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą kaltinamasis G. S. 2021-03-30 teisiamajame posėdyje patvirtino, kad susitaikė su žmona. Susitaikyti paskatino prokurorės baigiamojoje kalboje išsakyti kaltinimai ir siūloma bausmė. Nenori, susigadinti reputacijos ir, kad jo reputacija, teistumas pakenktų vaikų ateičiai. Todėl susitaikė ir prašo bylą nutraukti. Atsisakė tikslinti anksčiau jo duotus parodymus.
Nukentėjusioji R. S. parodė, jog G. S. yra jos vyras, šiuo metu pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Anksčiau dėl smurtavimo jos atžvilgiu niekur nesikreipė, nes nenorėjo iš šeimos išnešti blogį. Ji nekaltino G. S., kad jis dažnai smurtavo prieš ją, kadangi nenorėjo jam pakenkti, be to vaikai buvo nepilnamečiai.
Nukentėjusioji R. S. dėl 2015-04-06 įvykio parodė, jog G. S. apie 23.00 val. į namus grįžo girtas prieš tai su draugu pabuvęs bare. G. S. grįžo vienas, be draugo. G. S. susiprato, kad bare paliko telefoną, prašė važiuoti paimti telefoną, bet ji jam pasakė, kad niekur nevažiuos, nes rytoj jai į darbą. Tada jis puolė į garažą pats vairuoti automobilį, o ji nuėjo jam iš paskos liepdama niekur nevažiuoti, sakė, jog yra išgėręs, telefonas bet kokiu atveju yra pas barmenę. Ji nenorėjo, kad G. S. girtas sėstų už vairo. G. S. nebuvo visiškai girtas, bet išgėręs, vairuoti tikrai negalėjo. G. S. ant jos buvo supykęs, kad ji jo neveža. G. S. buvo su automobilio rakteliais garaže, bandė lipti į automobilį. Jis buvo toje pusėje kur yra vairuotojo vieta, bet jis dar nebuvo įlipęs į automobilį. Ji pradėjo jį stabdyti sakydama „atiduok raktelius“, bandė pati įlįsti į automobilį ir paimti raktelius, tačiau G. S. sėsdamas į automobilį ją paėmė už plaukų, pastūmė į durelių vidinę pusę ir jos galvą trenkė į automobilio dureles, kurios buvo atidarytos. Jų automobilis minivenas, aukštesnis negu lengvasis automobilis. Pataikė į durų viršutinę dalį. Buvo prakirstas dešinės pusės antakis. Medikų neišsikvietė, pati stabdė kraujavimą. Vaikai tuo metu buvo namuose, vėliau jie nusileido į apačią, matė kaip ji išvažiavo į ligoninę. Bendrais žodžiais ji vaikams papasakojo kas įvyko. Vaikai nelabai kišasi į jų konfliktus. Ji nepamena ar po to G. S. liko namuose ar kažkur išėjo, nes ji nedelsė ir važiavo į ligoninę. Apie 00.00 val. nakties, pati nuvažiavo į Klaipėdos ligoninės priimamąjį. Ligoninėje jai suklijavo žaizdą, medikams nurodė, kad susižeidė pati į spintelės kraštą. Medicininiame dokumente yra įrašas, kad ji patyrė traumą buityje. Ji nenori viešinti savo šeimos, nes vaikai nepilnamečiai, tuo metu ji galvojo kitaip. Manė, kad geriau nuslėpti smurtą, viduje išsispręsti, todėl gydytojams pasakė, kad tai buitinė trauma. Tai buvo pirmas kartas toks smurto atvejis su pasekmėmis. Po to, kai vyras išsiblaivė, jis atsiprašė ir gailėjosi.
Nukentėjusioji R. S. dėl 2019-04-21 įvykio parodė, jog Šv. Vėlykų išvakarėse, apie 22.00 val., ji grįžo iš varžybų į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Alkoholio ji nebuvo vartojusi. Tuo metu vyras sėdėjo, buvo truputį išgėręs, o ji ėjo į namo viršų pasisveikinti su vaikais, kurie buvo savo kambariuose. Lipdama laiptais, pamatė vyro reakciją, kai jis pakilo ir ėmė ją vytis, ji tada pradėjo bėgti, įbėgo į vonią. G. S. būnant vonioje ją pargriovė, koja primynė jos dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu sukeldamas jai skausmą. Tarp jų buvo žodinis konfliktas. Vaikai išgirdę konfliktą atėjo, tada konfliktas sumažėjo. Vaikai konflikto pradžios ir, kaip G. S. koja spaudė jos rankos plaštaką nematė. Vaikams atėjus ji gulėjo ant žemės ant pilvo, G. S. tuo metu stovėjo. Nuo grindų ji pati atsikėlė, vaikai buvo visada šalia jos. Ji vaikų pagalbos nesišaukė. Konfliktas užtruko apie 5 minutes. Vėliau G. S. su vyresniuoju sūnumi nusileidę į apačią diskutavo. Po įvykio ant rankos buvo atsiradusi kraujosruva, kurios ji niekam nerodė. Mano, kad G. S. elgesį įtakojo jo girtumas, nes jis išgėręs būna agresyvus. Pastaruoju metu G. S. dažniau vartojo alkoholį. Jis nėra labai dažnai alkoholį vartojantis žmogus.
Nukentėjusioji R. S. dėl 2020-09-28 įvykio parodė, jog tą vakarą G. S. grįžo vėlai vakare, apie 21.30 val. Tuo metu vaikų namuose nebuvo, jie buvo išėję žiūrėti varžybų. G. S. pradėjo prie jos kabinėtis dėl to, kad ji jo raktus paėmė. Ji G. S. liepė atstoti nuo jos. Kadangi jau vyko ikiteisminis tyrimas, jis dažnai prie jos prisikabindavo. Ji pasakė, kad ji nieko neturi ir tada prasidėjo visas konfliktas. G. S. dešine ranka sugriebė jos smakrą. Tuo metu jis stovėjo ir žiūrėjo. Tai įvyko viskas labai greitai, viskas truko apie 5 min. Po to G. S. su kairės rankos plaštaka trenkė jai į žandą. Nuo trenkimo ji pajuto skausmą. G. S. paėmęs jai už galvos ir plaukų pastūmė ją ant žemės. Tuo metu ji kėlėsi sakydama, kad paims telefoną ir skambins policijai, tačiau G. S. iš jos rankų atėmė telefoną. Konfliktas įvyko namo pirmame aukšte, svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad ji paėmė raktus ir negrąžino jų G. S.. Ji gynėsi, sakė, kad nieko neturi, liepė atstoti nuo jos. Tuo metu jie buvo abu blaivūs, policijos kviesti nenorėjo. Po šio konflikto G. S. iš namų išėjo, su juo susisiekti telefonu nebandė. Vaikai į namus grįžo apie 22.00 val. Vaikai sakė, kad ji neskambintų policijai, o sekančią dieną nuvažiuotų parašyti pareiškimą. Sekančios dienos ryte ji nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Tai buvo pirmas kartas, kai ji kreipėsi į policiją. Apie patirtą smurtą niekam kitam ji nepasakojo. Po trijų dienų grįžusi iš darbo rado savo telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą nukentėjusioji R. S. 2021-03-30 teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pasikalbėjo su vyru susitaikė su juo. Taip pat patvirtino anksčiau duotus parodymus, teigia neprikūrusi, nesiekia pakenkti vyrui.
Liudytojas T. S. parodė, jog G. S. ir R. S. yra jo tėvai, nenori duoti parodymus prieš savo tėvus. Ikiteisminio tyrimo metu sutiko duoti parodymus, nepamena ar jam buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo T. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, jog gyvena kartu su tėvais G. S. ir mama R. S. ir broliu G., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. 2020 metų rugsėjo mėnesį, datos tiksliai nepamena, tėvas G. S. ir mama R. S. susiginčijo. Tada jo namuose nebuvo. Kai grįžo, tas konfliktas ėjo į pabaigą. Dar matė, kaip tėvas prieš mamą naudojo jėgą - rankomis prirėmė mamą prie sienos. Mama iškvietė policiją. Tai vyko dienos metu. Jis daugiau nepamena, kad 2020 m. rugsėjo mėn. būtų buvęs koks konfliktas tarp tėvų. Pamena, kad pareitais metais, prieš Velykas, mama grįžo vėlai. Tėvas buvo išgėręs. Jie apsižodžiavo. Jis nematė, kad tėvas būtų naudojęs fizinį smurtą prieš mamą. Jie trise: mama, jis ir brolis išvažiavo nakvoti į viešbutį. Jie nebenorėjo tą naktį likti, nes tėvas buvo agresyvus. Jis šaukė, vartojo negražius žodžius. Seniai, prieš daug metų, tiksliai nepamena kada, namuose garaže buvo konfliktas. Jis pats tada garaže nebuvo, buvo namų svetainėje ir girdėjo, kaip tėvai rėkauja vienas ant kito. Jis matė, kad mama išėjo iš garažo praskeltu antakiu, kad bėgo kraujas. Kaip jai buvo praskeltas antakis jis nežino, to nematė. Gal mama ir pasakojo, kaip jai buvo praskeltas antakis, bet jis to neatsimena (t.1, b. l. 74-76).
Liudytojas G. S. parodė, jog G. S. yra jo tėvas. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jam buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, šiuo metu atsisako duoti parodymus.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo G. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, jog gyvena su tėvais mama R. S. ir tėvu G. S., jaunesniuoju broliu T. S.. Paskutinius tris - keturis metus tarpusavio santykiai su tėvu blogi. Jie tarpusavyje visiškai nebendrauja. Po kelias dienas iš eilės tėvas geria alkoholį, negrįžta į namus. 2020-09-28 jis ir brolis buvo išėję. Kai apie 21.00-21.30 val. grįžo į namus, mama papasakojo, kad buvo barnis ir tėvas ją tampė už plaukų, atėmė jos telefoną. Tėvas prieš mamą yra smurtavęs ir anksčiau. Prieš keletą metų, tikslios datos nepamena, gal 2017 metais, vakare, jis būdamas savo kambaryje, kuris yra virš garažo, (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip garaže barasi jo tėvai. Kai nuėjo į garažą, pamatė, kad mamos praskeltas antakis, bėgo kraujas. Tėvas buvo girtas. Mama papasakojo, kad girtam tėvui neleido išvažiuoti automobiliu, o šis jai praskėlė antakį. Paties įvykio, kaip buvo praskeltas antakis jis nematė. Tai buvo senokai ir visko tiksliai nepamena, ką pasakojo mama. Praeitais metais, prieš Šv. Velykas, jis buvo kambaryje, namo antrame aukšte. Vakare grįžo mama. Išgirdo, kad tėvai pradėjo tarpusavyje bartis. Triukšmas buvo vonios kambaryje, esančiame antrame aukšte. Išgirdo, kaip kažkas krito. Atbėgęs į vonios kambarį, pamatė, kad mama sėdi ant grindų, verkia. Atrodo, kad tėvas jau buvo išėjęs iš vonios kambario, jis buvo pirmame aukšte. Tėvas tuo metu buvo girtas. Bandė kalbėtis su tėvu. Bet atėjo mama ir vėl jie tarpusavyje pradėjo bartis. Jaunesnysis brolis nesikišo į tėvų konfliktą. Su mama nusprendė, kad geriau bus, jei paliks tėvą vieną ir tą patį vakarą jie išvažiavo į viešbutį Klaipėdoje. Neprisimena, ar po šio įvykio ant mamos buvo matomos sužalojimo žymės (t.1, b. l. 65-67).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos R. K. 2020-10-26 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2020-09-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate, prokuroro rezoliucija, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal R. S. pareiškimą, kuriame nurodo, kad 2020-09-28, apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, prieš ją smurtavo jos vyras G. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2015 metais namų, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, kilus konfliktui, jos sutuoktinis G. S. sugriebęs ją už plaukų, trenkė jos galvą į automobilio dureles, ko pasėkoje jai buvo praskeltas antakis. Ji pati nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. į priėmimo skyrių kreipėsi 2015-04-07, 00.06 val. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis R. S. medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, R. S. nustatyta paviršinė dešinio antakio žaizda galėjo gautis trenkiant galvą į automobilio dureles - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2015-04-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2015-04-07, 00.06 val,. padarytos nusikalstamo veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jį atlikti jau pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 12-14).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos R. K. 2020-10-26 tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2020-09-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate, prokuroro rezoliucija, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal R. S. pareiškimą, kuriame nurodo, kad 2020-09-28, apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, prieš ją smurtavo jos vyras G. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2019 m., Velykų išvakarėse, šeštadienį, tai yra 2019-04-21, apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), jos vyras G. S., pargriovęs ją ant grindų, koja stipriai mindamas spaudė jos dešinės rankos plaštaką į grindis, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2019-04-21 padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jį atlikti jau pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 15-17).
2020-09-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad remiantis R. S. apžiūros duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, daroma išvada, kad apžiūrėjus R. S. kūno sužalojimų nerasta. Nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Veika gali būti vertinama, kaip fizinio skausmo sukėlimas t.1, (b. l. 21).
2020-10-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vadovaujantis pateiktų R. S. medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, daroma išvada, kad R. S. nustatyta paviršinė dešinio antakio žaizda atitinka įvykio laiką, galėjo gautis trenkiant galvą į automobilio dureles, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 31).
2020-10-14 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ž. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-10-07 prokuroro priimta ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintą nutarimą gauta informacija apie nukentėjusiajai R. S. priklausančio abonento numerio (duomenys neskelbtini) ir G. S. mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) buvimo vietas įvykio metu ir po įvykio (t.1, b. l. 80-83, 88-92).
2020-11-26 UAB „Tele2“ rašte užfiksuota, kad 2020-09-29 buvo atliktas numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelės keitimas ir išduota nauja SIM kortelė, sudaryta iš naujo mobiliojo parašo sutartis su R. S. (t.1, b. l. 95).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktu ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (priėmimo skyriaus) išrašu nustatyta, kad R. S. 2015-04-07, 00.06 val., atvyko į ligoninę dėl dešiniojo antakio žaizdelės. R. S. nurodė, jog susižalojo pati buityje. Policijai apie įvykį nepranešta. Nustatyta diagnozė – dešinio antakio srities žaizda.
Bylos nagrinėjimo metu 2021-03-29 pateiktas teismui kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas dėl susitaikymo, kuriame G.S. pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, patvirtino, kad atlygino žalą ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b.l. 16)
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Esant šios bylos kontekstui pažymėtina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.
Dėl 2015-04-06 nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai R. S.
Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, teigė, jog tarp jo ir sutuoktinės R. S. buvo žodinis konfliktas, tačiau prieš R. S. nesmurtavo. Teismui išėjus priimti nuosprendį, susitaikė su nukentėjusiąja, kaltę pripažino tik formaliai, atsisakė tikslinti parodymus įvykio aplinkybes.
Nukentėjusioji R. S. parodė, jog nenorėdama, kad G. S. išgėręs sėstų už automobilio vairo bandė jį stabdyti liepdama atiduoti automobilio raktelius, bandė pati įlįsti į automobilį ir paimti raktelius, tačiau G. S. sėsdamas į automobilį ją paėmė už plaukų, pastūmė į durelių vidinę pusę ir jos galvą trenkė į automobilio dureles, kurios buvo atidarytos ir tokiu būdu prakirto dešinį antakį.
Liudytojai G. S. ir R. S. vaikai T. S. ir G. S. apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tiesiogiai įvykio nematė, matė tik tai, kad buvo prakirstas motinos R. S. antakis. Teisiamajame posėdyje liudytojai T. S. ir G. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavime, teismas jais nesiremia, liudytojai, įvykio nematė, o dėl sužalojimo fakto ginčo nėra, nes šią aplinkybę patvirtina medicinos dokumentų išrašas.
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikto ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (priėmimo skyriaus) išrašo matyti, kad R. S. 2015-04-07, 00.06 val., atvykusi į ligoninę dėl dešiniojo antakio žaizdelės medikams nurodė, jog pati susižalojo buityje, policijai nepranešta. Šios aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo parodymus, kad jo žmona nėra buvusi sužalota ir sužalojimo žymių jis niekada nėra matęs.
Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais: kaltinamojo formaliu kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, medicinos dokumentų išrašais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, jog G. S. 2015-04-07, 00.06 val., namų, adresu (duomenys neskelbtini), garaže, konflikto metu naudojo smurtą prieš sutuoktinę R. S., kurio metu trenkė jos galvą į automobilio dureles, padarydamas nukentėjusiajai paviršinę dešinio antakio žaizdą, taip nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą. Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2019-04-21 sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai R. S.
Kaltinamasis G. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino. Teismui išėjus priimti nuosprendį, susitaikė su nukentėjusiąja, kaltę pripažino tik formaliai, atsisakė tikslinti parodymus, įvykio aplinkybes.
Nukentėjusioji R. S. parodė, jog 2019-04-21, Šv. Velykų išvakarėse, apie 22.00 val., ji grįžo iš varžybų į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu vyras sėdėjo, buvo truputį išgėręs, o ji ėjo į namo viršų pasisveikinti su vaikais, kurie buvo savo kambariuose. Lipdama laiptais, pamatė kaip vyras pakilo ir ėmė ją vytis, o ji tada pradėjo bėgti ir įbėgo į vonią. G. S. būnant vonioje ją pargriovė, koja primynė jos dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu sukeldamas jai skausmą. Tarp jų buvo žodinis konfliktas, kuris truko apie 5 minutes. Vaikai konflikto pradžios ir, kaip G. S. koja spaudė jos rankos plaštaką nematė. Teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes net ir po susitaikymo su kaltinamuoju nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus.
Liudytojai G. S. ir R. S. vaikai T. S. ir G. S. apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tiesiogiai įvykio nematė, tik girdėjo kaip tėvai barėsi. Teisiamajame posėdyje liudytojai T. S. ir G. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą. Liudytojų parodymai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavime, teismas jais nesiremia, nes liudytojai, įvykio nematė, o konfliktas tarp tėvų nei patvirtina nei paneigia nusikalstamos veikos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog R. S. iš karto po įvykio į medikus nesikreipė, policijos pareigūnų nekvietė. Kitų duomenų pagrindžiančių kaltinamojo G. S. kaltę dėl 2019-04-21 sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai R. S. byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais: kaltinamojo formaliu kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, jog G. S. 2019-04-21, apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, pargriovęs sutuoktinę R. S. ant grindų, užmynęs koja ant jos dešinės rankos plaštakos, stipriai spaudė ją į grindis, taip R. S.. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2020-09-28 sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai R. S.
Kaltinamasis G. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, pripažino tik atėmęs iš R. S. telefoną dėl to, kad ši negrąžiną jo buto raktų ir dokumentų. Teismui išėjus priimti nuosprendį, susitaikė su nukentėjusiąja, kaltę pripažino tik formaliai, atsisakė tikslinti parodymus, įvykio aplinkybes.
Nukentėjusioji R. S. parodė, jog 2020-09-28 G. S. grįžęs vėlai vakare, apie 21.30 val., pradėjo prie jos kabinėtis. Ji G. S. liepė atstoti nuo jos, pasakė, kad nieko neturi ir tada prasidėjo visas konfliktas. G. S. dešine ranka sugriebė jos smakrą. Po to G. S. su kairės rankos plaštaka trenkė jai į žandą. Nuo trenkimo ji pajuto skausmą. G. S. paėmęs jai už galvos ir plaukų pastūmė ją ant žemės. Tuo metu ji kėlėsi sakydama, kad paims telefoną ir skambins policijai, tačiau G. S. iš jos rankų atėmė telefoną. Po šio konflikto G. S. iš namų išėjo. Vaikai į namus grįžo apie 22.00 val. Teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes net ir po susitaikymo su kaltinamuoju nukentėjusioji patvirtino duotus parodymus.
Liudytojai G. S. ir R. S. vaikai T. S. ir G. S. apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tiesiogiai įvykio nematė. Teisiamajame posėdyje liudytojai T. S. ir G. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo tėvą. Liudytojų parodymai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavime, teismas jais nesiremia, nes liudytojai, įvykio nematė.
Iš 2020-09-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daroma išvada, kad apžiūrėjus R. S. kūno sužalojimų nerasta. Nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Veika gali būti vertinama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (b. l. 21).
Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina mobilaus ryšio duomenų analizė, patvirtinanti, kad įvykio metu tiek nukentėjusiosios tiek ir kaltinamojo telefonai buvo toje pačioje įvykio vietoje. (b. l. 80-83, 88-92). Tai kad nukentėjusioji 2020-11-26 pasikeitė telefono kortele patvirtinai tai, kad ji buvo praradusi telefoną. Asmeninių daiktų paėmimas patvirtina tam tikrą jėgos, smurto naudojimą.
Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais: kaltinamojo formaliu kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, 2020-10-14 Klaipėdos AVPK tyrėjo atliktais mobilaus ryšio išklotinių analizės duomenimis, telefono kortelės keitimo duomenimis, ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, jog G. S. 2020-09-28, apie 20.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę R. S., t. y. dešinės rankos pirštais suėmęs jos veidą apatinio žandikaulio srityje, kairės rankos delnu smogė nukentėjusiajai į dešinės pusės skruostą, tempdamas už plaukų pargriovė ją ant grindų, taip R. S. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės
Prieš sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio teismas sprendžia dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, nes kaltinamasis tik formaliai pripažino kaltę, teisme patvirtino, kad išgirdęs prokuroro baigiamąją kalbą, siūlomą bausmę, sunerimo dėl galimo teistumo, dėl savo reputacijos, todėl nutarė susitaikyti su žmona. Nors ir nurodo pripažįstantis kaltę, tačiau parodymų nedavė, pasiliko prie anksčiau duotų parodymų, kur visiškai neigė kaltę. Toks kaltinamojo elgesys rodo ne tik dviprasmišką poziciją, bet ir verčia abejoti kritiniu savo elgesio vertinimu ir, kad ateityje nebus daromos naujos nusikalstamos veikos. Be to kaltinamasis yra kaltinamas trijų savarankiškų nusikalstamų veikų padarymu dėl ko netaikytinas BK 38 straipsnis.
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kaltės formą, ir rūšį – padaryta tiesiogine tyčia, motyvus ir tikslus – be aiškaus motyvo, iš pykčio, pavydo, nesutarimų šeimoje, jėga bandant spręsti problemas, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, tačiau kaltinamojo teigimu užsiimantis individualia veikla, verslu susijusiu su nekilnojamojo turto nuoma, vedęs, neteistas, baustas 12 kartų už administracinės teisės nusižengimus, nesusijusius su smurtiniais veiksmais. Pateikė medicininius dokumentus pagrindžiančiu įvairius sveikatos sutrikimu, kurių teismas necituoja, tačiau teismo vertinimu fiziologiniai sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos ir psichologijai, asmens elgesiui šeimoje, santuokoje. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už tris atskiras nusikalstamas veikas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.
Smurtinio pobūdžio bylose, teismas turėtų visais atvejais svarstyti dėl poreikio skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 6 d., 72² str.) Šiuo atveju periodiškai padarytos trys nusikalstamos veikos pagrindžia poreikį dėl tokios poveikio priemonės taikymo už kiekvieną nusikalstamą veiką. Byloje nors ir nėra įrodymų, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nukentėjusiosios teigimu kaltinamojo elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, todėl tikslinga uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis nors ir nedirba kaip samdomas darbuotojas, tačiau jo teigimu užsiima individualia veikla, todėl teismo vertinimu netikslinga taikyti prokuroro siūlomą įpareigojimą dirbti. Taip pat netikslingas įpareigojimas būti namuose nustatytu metu.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, (dėl 2015-04-06 nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai R. S.) ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, (dėl 2019-04-21 sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai R. S.) ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, (dėl 2020-09-28 sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai R. S.) ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti G. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias įpareigojamas išklausyti per 9 mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu G. S., uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias įpareigojamas išklausyti per 9 mėnesius ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholį) visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Kaltinamajam G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.