Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini), AB“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., įgijęs svetimus banko mokėjimo kortelę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, juos panaudojo: nuo 2015-06-04 iki 2015-07-03 panaudodamas apgaule iš K. B. įgytą jam „(duomenys neskelbtini)“, AB išduotą banko mokėjimo kortelę ir tik K. B. suteiktą apsauginį banko mokėjimo kortelės PIN kodą, atliko iš viso 105 neteisėtas finansines operacijas, kurių metu atliko pinigų išgryninimo, įnešimo, atsiskaitymo už prekes ir paslaugas operacijas, taip pat nuo 2015-06-04 iki 2015-06-29 pasinaudodamas vieša interneto prieiga, įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ interneto prieiga, suteikta M. V., kuriai buvo suteikti IP adresai (duomenys neskelbtini), nenustatytomis interneto prieigomis, kurioms buvo suteikti IP adresai (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir visiems parduotuvės lankytojams laisvai prieinama kompiuterine technika ir M. V. priklausančiu nešiojamu kompiuteriu „HP Compaq“ bei „(duomenys neskelbtini)“, AB elektroninės bankininkystės paslauga, panaudodamas apgaulės būdu įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (vartotojo vardą, nuolatinį slaptažodį, identifikavimo kodus) internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai K. B. vardu inicijavo 8 finansines operacijas:

1) 2015-06-04 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į AB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

2) 2015-06-14 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

3) 2015-06-15 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

4) 2015-06-16 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

5) 2015-06-23 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

6) 2015-06-23 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

7) 2015-06-25 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą;

8) 2015-06-29 atliko 0,01 € dydžio bankinį mokėjimo pavedimą iš K. B. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saskaitą.

1) 2015-05-09, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminale adresu (duomenys neskelbtini), K. B. vardu užpildė paraišką (duomenys neskelbtini) 300 € kreditui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti, po ko, apgaule įtikino K. B. pasirašyti ant kredito paraiškos, ko pasekoje 2015-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 300 €, taip pat 2015-05-16, nenustatytu laiku, pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu ir SIM kortele, kurios abonentinis tel. nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodė norimą gauti 300 € sumą ir slaptažodį, ko pasekoje 2015-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 300 €, taip pat 2015-05-23, nenustatytu laiku, pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryšio įrenginiu ir SIM kortele, kurios abonentinis tel. nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodė norimą gauti 150 € sumą ir slaptažodį, ko pasekoje 2015-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 150 €, taip pat 2015-05-28, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminale adresu (duomenys neskelbtini), K. B. vardu užpildė paraišką (duomenys neskelbtini)300 € kreditui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti, po ko apgaule įtikino K. B. pasirašyti ant kredito paraiškos, ko pasekoje 2015-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 300 €, kuriuos T. L. Paprašęs K. B. leisti pasinaudoti jo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele ir iš K. B. sužinojęs jos apsauginį PIN kodą, pinigus išgrynino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1050 €;

2) 2015-06-03, 19.26 val., pasinaudodamas nenustatyta interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta kompiuterine technika, AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo K. B. vardu ir 2015-06-03, 19.26 val., neteisėtai pateikė paraišką 400 € paskolai gauti, kuriai patvirtinti 2015-06-04, nenustatytu laiku, panaudojant apgaulės būdu įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteisėtai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios K. B. banko sąskaitos inicijavo finansinę operaciją asmens tapatybės patvirtinimui, ko pasekoje AB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 400 €, taip pat 2015-06-07, 20.27 val., ir 2015-06-08, 10.01 val., pasinaudodamas nenustatyta interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta kompiuterine technika, AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) K. B. vardu neteisėtai pateikė paraiškas 200 € ir 150 € paskoloms gauti, ko pasekoje AB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė atitinkamai 200 € ir 150 €, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 750 €;

3) 2015-06-14, 14.27 val., pasinaudodamas vieša interneto prieiga, įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir visiems parduotuvės lankytojams laisvai prieinama kompiuterine technika, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo K. B. vardu ir 2015-06-14, nenustatytu laiku, neteisėtai pateikė paraišką 650 € paskolai gauti, kuriai patvirtinti 2015-06-14, 2015-06-15 ir 2015-06-16, nenustatytomis valandomis, panaudojant apgaulės būdu įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteisėtai iš „(duomenys neskelbtini)“, AB esančios K. B. banko sąskaitos inicijavo finansines operacijas asmens tapatybės patvirtinimui, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 650 €, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 650 €;

4) 2015-06-25, 12.25 val., pasinaudodamas aplinkybe, kad 2015-06-23 K. B. vardu užsiregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini)ir užpildžius paraišką 700 € paskolai gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikus paskolos bei nurodžius, kad didžiausia galima suteikti paskola – 180 €, panaudodamas K. B. mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), taip pat Tele2 išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortele, kurios abonentinis tel. nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė paskolos ėmimą patvirtinančią sms žinutę, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 180 €, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 180 €;

5) 2015-06-29, 11.23 val., pasinaudodamas „(duomenys neskelbtini)“ interneto prieiga, suteikta M. V., kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), taip pat M. V. priklausančiu nešiojamu kompiuteriu „HP Compaq“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo K. B. vardu ir 2015-06-29, nenustatytu laiku, neteisėtai pateikė paraišką 100 € paskolai gauti, kuriai patvirtinti 2015-06-29, nenustatytu laiku, panaudojant apgaulės būdu įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteisėtai iš „(duomenys neskelbtini)“, AB esančios K. B. banko sąskaitos inicijavo finansinę operaciją asmens tapatybės patvirtinimui, ko pasekoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ į K. B. saskaitą pervedė 100 €, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 100 €.

Be to, T. L. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą banko mokėjimo kortelę ir svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis: 2015-06-04, tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas K. B. į namus, gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), apgaule įkalbėjo K. B. „(duomenys neskelbtini)“, AB atsidaryti banko saskaitą, pasiimti banko mokėjimo kortelę bei sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį ir jam perduoti banko mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko, tą pačią dieną, nenustatytu laiku, kartu su K. B. nuvyko į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą „(duomenys neskelbtini)“, AB padalinį, kur K. B. atsidarius banko saskaitą, išsiėmus banko mokėjimo kortelę ir su banku sudarius elektroninės bankininkystės paslaugos sutartį bei pasiėmus sutarties dokumentus, banko mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, juos apgaulės būdu iš K. B. perėmė bei tokiu būdu neteisėtai įgijo jo banko mokėjimo kortelę ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, t. y., prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos nuo 2015-06-04 iki 2016-07-03, kol buvo užblokuoti, laikė ir realizavo neteisėtoms finansinėms operacijos atlikti.

Be to, T. L. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: nuo 2015-06-04 iki 2015-06-29 pasinaudodamas vieša interneto prieiga, įrengta UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ interneto prieiga, suteikta M. V., kuriai buvo suteikti IP adresai (duomenys neskelbtini), nenustatytomis interneto prieigomis, kurioms buvo suteikti IP adresai (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia ir visiems parduotuvės lankytojams laisvai prieinama kompiuterine technika, M. V. priklausančiu nešiojamu kompiuteriu „HP Compaq“ ir kita nenustatyta kompiuterine technika bei „(duomenys neskelbtini)“, AB elektroninės bankininkystės paslauga, panaudodamas apgaulės būdu įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (vartotojo vardą, nuolatinį slaptažodį, identifikavimo kodus) internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo K. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus), pažeisdamas - suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, K. B. vardu 23 kartus prisijungė prie „(duomenys neskelbtini)“, AB informacinės sistemos.

Be to, T. L. apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą: 2015-06-23, 16.26 val., pasinaudodamas nenustatyta interneto prieiga, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta kompiuterine technika, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) K. B. vardu neteisėtai pateikė paraišką 700 € paskolai gauti, kuriai patvirtinti 2015-06-23, nenustatytu laiku, panaudojant apgaule įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteisėtai iš „(duomenys neskelbtini)“, AB esančios K. B. banko sąskaitos inicijavo finansinę operaciją asmens tapatybės patvirtinimui, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – paskola suteikta nebuvo - nusikalstamos veikos nebaigė, tokiu būdu savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 700 €.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje pakankamai duomenų T. L. kaltei įrodyti.

Be to, T. L. veiksmai visiškai įrodyti byloje esančia medžiaga ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta interneto prieiga ir kompiuterine technika, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje (duomenys neskelbtini) K. B. vardu neteisėtai pateikė paraišką 700 € paskolai gauti, kuriai patvirtinti panaudojo apgaule įgytus K. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis neteisėtai iš „(duomenys neskelbtini)“, AB esančios K. B. banko sąskaitos inicijavo finansinę operaciją asmens tapatybės patvirtinimui, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – paskola suteikta nebuvo - nusikalstamos veikos nebaigė, tokiu būdu savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius 700 €.

Kasacinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 198¹ straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. L. pažeisdamas, t. y. suklaidindamas, „(duomenys neskelbtini)“, AB informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus K. B. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo duomenis (PIN kodą, slaptažodį, kodus), jungėsi prie „(duomenys neskelbtini)“, AB banko informacinės sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Pažymėtina, kad veikų kvalifikavimas pagal BK 215 straipsnį nepašalina veiksmų neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos kvalifikavimo pagal BK 198¹ straipsnį galimybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-507/2016).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę T. L. už nusikalstamų veikų padarymą teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė tris nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.), būdamas neteistas (2 t. 97 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 98-99 b. l.), kaltinamojo teigimu dabar yra dirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t. 100 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas už 5 tyčinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, dirbantis, neregistruotas darbo biržoje, buvo suimtas, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, intensyvumą, žalos dydį, į tai, kad gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Tačiau minimali įstatymo nustatyta laisvės atėmimo trukmė yra didesnė, nei teismo vertinimu būtų reikalinga nagrinėjamu atveju, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, atsižvelgiant į tai, kad į bausmės laiką turi būti įskaitytas kaltinamojo suėmimas. Kaltinamojo suėmime praleistas laikas, teismo vertinimu, yra pakankamas, kad priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje, o kitos rūšies bausmės nepasiektų savo tikslų bei paskirties, taip pat netikslingas ilgalaikis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės bei jam suteiktina galimybė tęsti darbinę veiklą ir būti socialiai naudingu, atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį bendrinamos apėmimo būdu, kadangi įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nagrinėjamu atveju nėra dėl laiko tarpo, per kurį buvo atliekami nusikalstami veiksmai po to, kai kaltinamasis įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę ir svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – po jų įgijimo kaltinamasis nusikalstamas veikas darė dar apie mėnesį laiko.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini).“ pateikė ieškinį dėl 271,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 63 b. l.). 2016-09-29 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 64 b. l.). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo T. L. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1512,67 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 75-76 b. l.). 2016-09-29 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 78 b. l.). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo T. L. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1843,11 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 83-123 b. l.). 2016-09-29 nutarimu AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 126 b. l.). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo T. L. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 113,87 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 129-142 b. l.). 2016-10-04 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 143 b. l.). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo T. L. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 990 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t. 67 b. l.). 2016-09-29 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 72 b. l.). Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo T. L. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-19 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–480/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusysis K. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t. 14-15 b. l.). Ieškinį grindžia tuo, kad 2015-07 kreditoriai kreipėsi į jį, reikalaudami grąžinti skolas kartu su delspinigiais bei palūkanomis, o 2015-10 kreditorius AB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apylinkės teismui jo atžvilgiu pateikė tris civilinius ieškinius bendrai 1843,11 Eur sumai civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Tik dėl jo lėšomis ir pastangomis pateiktų atsiliepimų į ieškinius bei pateiktų prašymų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungtos į vieną bendrą bylą, kuri 2016 m. gavo Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo pabaigos 2016-10. Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta jam už akių, tačiau jo pareiškimu sprendimas už akių buvo peržiūrėtas, bylos nagrinėjimas atnaujintas ir 2016 metais ši byla numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo pabaigos 2016-10. 2015-11 jam pavyko pasiekti, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas T. L. atžvilgiu, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl aukščiau įvardintų T. L. padarytų nusikalstamų veikų jis, minimalią mėnesinę algą uždirbantis, patyrė daugybę negatyvių išgyvenimų ir streso dėl jo vardu pasiimtų prievolių, gavęs įspėjančius laiškus iš kreditorių labai pergyveno esant neužtikrintumui dėl savo ateities ir galimybių išsimokėti jam itin didelę skolos sumą, gyveno baimėje dėl jo atžvilgiu pradėtų teisminių procesų, todėl jam buvo padaryta nemaža neturtinė žala, kurią jis vertina 1500 Eur. Be to, dėl būtinybės ginti savo pažeistus interesus ikiteisminio tyrimo institucijose bei teismuose jis privalėjo naudotis advokato paslaugomis, kurios bendrai jam kainavo 1000 Eur: 300 Eur kainavo atstovavimas civilinėse bylose pagal kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus ieškinius, 500 Eur kainavo pareiškimo policijai parengimas bei atstovavimas nukentėjusiojo interesams ikiteisminio tyrimo metu, o dar 200 Eur kainavo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas bei atstovavimas nukentėjusiojo interesams pirmosios instancijos teisme.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Nurodyti tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan., neturtinės žalos pasekmes, kurios gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Pažymėtina, kad deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis K. B. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, visa tai buvo priverstas išgyventi dėl to, kad kaltinamasis negrąžino paskolų kredito įstaigoms, dėl ko jis turėjo dalyvauti teisminiuose procesuose ir kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų. Pažymėtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu. Įvertintina ta aplinkybė, kad jį ir kaltinamąjį siejo gana glaudūs asmeniniai santykiai, dėl to jis pasijuto dar skaudžiau apgautas. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgia į tai, kad padaryti nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, nėra tiesiogiai nukreipti į asmens sveikatą, šiuo nuosprendžiu atlyginti padarytą žalą kredito įmonėms yra įpareigojamas kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. L. apgaulės būdu įgijo ne K. B., o kredito įstaigoms priklausančius pinigus. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymą lėmė ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas – nukentėjusysis pasielgė lengvabūdiškai, pats perdavė kaltinamajam banko mokėjimo kortelę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, padėjusius padaryti nusikalstamas veikas, vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad žinojo arba būdamas pakankamai apdairus galėjo nesunkiai įtarti apie kaltinamojo kai kuriuos imtus greituosius kreditus, taigi, be nukentėjusiojo veiksmų kaltinamojo nusikalstamos veikos faktiškai būtų buvusios neįmanomos. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją šalyje, infliacijos poveikį, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiojo K. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-62-696/2016).

Nukentėjusysis K. B. prašo atlyginti 700 Eur išlaidų, susijusių su jo atstovavimu ikiteisminiame tyrime ir teisme, dėl jo atžvilgiu padarytų T. L. nusikalstamų veikų. Pateikti pinigų priėmimo kvitai: 2015-11-11 Nr. 734133 300 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą; 2015-10-30 Nr. 734132 500 Eur sumai už dokumento surašymą, patarimą; 2016-11-02 Nr. 866405 200 Eur sumai. Prašomos priteisti išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos K. B. iš T. L., kadangi būtent dėl K. L. kaltės K. B. buvo priverstas kreiptis teisinės gynybos, dėl to patyrė didelių išlaidų teisininkui, ir šios išlaidos susijusios su byla, o taip pat gali būti laikomos turtine žala (nuostoliais).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam T. L. buvo skirta gynėja – advokatė V. P.. Byloje gauta 2016-11-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-11846, iš kurios matyti, kad už T. L. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 118,70 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) nešiojamas kompiuteris ir įkroviklis, grąžinti M. V. pagal pakvitavimą, paliktini neribotai jo nuosavybei (1 t. 151-152, 153 b. l.); 2) 3 CD kompaktiniai diskai, esantys prie 2 t. bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 20 (dvidešimt) parų areštą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 15 (penkiolikos) parų areštą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų areštą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir T. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 87 (aštuoniasdešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu T. L. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į atliktą bausmę T. L. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., 17.30 val., iki 2016 m. spalio 14 d. (58 dienas) ir laikyti, kad T. L. yra atlikęs jam paskirtą bausmę.

Paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. L. nukentėjusiojo K. B. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis 700 Eur, sumokėtų advokatui dėl K. B. konsultavimo ir atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rašymo, ir priteisti K. B. iš T. L. 700 Eur (septynis šimtus eurų).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini).“ pareikštą 271,71 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. L. UAB „(duomenys neskelbtini).“ naudai priteisti 271,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 1512,67 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. L. UAB „4finance“ naudai priteisti 1512,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 1843,11 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1843,11 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 113,87 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 113,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 990 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir iš T. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 990 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 990 Eur sumos, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki 990 Eur sumos sumokėjimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl 118,70 Eur išlaidų priteisimo iš T. L. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

nešiojamą kompiuterį ir įkroviklį, grąžintus M. V. pagal pakvitavimą, palikti neribotai jo nuosavybei;

3 CD kompaktinius diskus, laikomus prie 2 t. bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.