- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- 1-146-169/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- R. M.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, esanti vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2016 m. balandžio 23 d. 18 val. iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112 melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog prieš ją vyras D. M. panaudojo fizinį smurtą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir D. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2016 m. balandžio 23 d. 2.58 val. buvo patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią R. M. padarytą veiką yra numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 metų balandžio 22 dieną, ji su vyru D. M. buvo išėję pas draugus į gimtadienį, ten abu vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 01.00 val. išėjo namo. Einant namo jie pradėjo pyktis, vyras pradėjo jai priekaištauti, jis yra labai pavydus. Grįžus namo jie ir toliau konfliktavo, barėsi, ginčijosi, galiausiai vyras norėjo eiti miegoti, o ji norėjo viską išsiaiškinti iki galo, todėl vyrui neleido miegoti. Tada jis dar labiau supyko, jų žodinis konfliktas dar labiau suaktyvėjo, jis pradėjo ant jos šaukti ir jai priekaištauti, aišku, ir ji ant jo šaukė, galiausiai ji nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Skambino iš jai priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir paskambinusi pasakė, kad vyras ją mušė, nors jis prieš ją tikrai nesmurtavo. Paskambinusi taip pasakė todėl, kad buvo girdėjusi, jog tada, kai būna smurtas artimoje aplinkoje, policija labai greitai atvažiuoja ir ji norėjo, kad ir pas juos policijos pareigūnai atvyktų greitai. Kai pareigūnai atvyko, ji jiems papasakojo, kad jie pykosi, barėsi, o kai paklausė jos, ar prieš ją smurtavo, ji pasakė, kad smurtavo, dar net parodė, kad jai ant kairės rankos yra sumušimas, nors tas sumušimas atsirado todėl, kad ji dieną tvarkydama spinteles susitrenkė, o ne todėl, kad vyras ją mušė. O ir policiją ji kvietė tik todėl, kad norėjo, jog pareigūnai jos vyrą nuramintų, išspręstų jų konfliktą. Kodėl pasakė, kad vyras ją mušė, pati nežino. Po jos apklausos pareigūnai vyrą išsivežė, kitą dieną ji vis skambino savo vyrui, bet jo telefonas buvo išjungtas, paskui jai gal apie 10 val. paskambino iš policijos ir klausė jos, ar ji nori, kad jos vyras būtų iškeldintas iš namų, tačiau ji atsakė, kad nieko nenori, tada ji ir suvokė, ko prisidirbo – kad dėl jos melagingai duotų parodymų jos vyras yra sulaikytas ir kad net į jų namus grįžti nebegali, nes jam uždraudė. Ji tikrai labai nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgusi, gailisi melavusi, blaiviu protu tikrai taip nepasielgtų ir tikrai daugiau niekados taip nebesielgs (b. l. 87–88).
R. M. kaltę padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:
216-05-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą D. M. atžvilgiu, pradėtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nesant šios nusikalstamos veikos požymių (b. l. 5–8);
2016-04-23 02 val. 18 min. bendra įvykio informacija, kurioje nurodyta, jog prieš 10–15 min. vyras mušė pranešėją, sužalojo ranką, konfliktuoja dviese (b. l. 15);
2016-04-23 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 01600212400, kuriame konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), esančiame bute kilusio žodinio konflikto metu D. M. jėga nuo savo sutuoktinės bandydamas nuplėšti drabužius sukėlė jai fizinį skausmą, dėl to atsirado kraujosrūva ant kairės rankos žąsto, bei du kartus delnu trenkė jai į veidą (b. l.20–22);
asmens blaivumo testas Nr. 6161, kuriame užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai 2016-04-23 02.52 val. nustatytas 0,64 promilių girtumas (b. l. 25);
2016-04-23 prašymas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą payrusio asmens nebendrauti, neieškoti ryšių su juo bei pranešimu dėl numatomo iškeldinimo (b. l. 59, 62–63);
įtariamojo D. M. laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, jog 2016-04-23 02.58 val. jis buvo sulaikytas (b. l. 66).
Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, tu-rinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. M. Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešdama apie tai, kad D. M. prieš ją smurtauja, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2016 m. gegužės 18 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamoji R. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, suprato šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 89–91).
Skiriant bausmę R. M. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, yra vaiko auginimo atostogose. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, kurią siūlo ir prokurorė, – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas jos vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. M. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. M. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 MGL – 225,96 € dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 4 MGL – 150,64 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti R. M., kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;
jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti R. M..
Informuoti R. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.