- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2-35488-854/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28722-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- V. Ž.
- Advokatai
- Artūras Melisiakas
- Kategorijos
- 2.5.10.1Civilinės atsakomybės samprata
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Ursula“ atstovei bankroto administratorei Sandrai Gedminienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Ursula“, atstovaujamo bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Į teismą kreipėsi bankroto administratorius ieškiniu prašydamas bankrutavusiai įmonei iš atsakovo priteisti 1 311,02 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas V. Ž. nuo 2011-03-22 iki 2014-01-10 ėjo UAB „Ursula“ vadovo pareigas. 2016-04-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ursula“ iškelta bankroto byla. 2016-08-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Omnitel“ kreditorinį reikalavimą 1 907,33 Eur sumai, iš jų 1 311,02 Eur sudaro netesybos, paskaičiuotos kaip kompensacija už lengvatinėmis sąlygomis parduotą įrangą.
1.2. Bankroto administratorius nurodo nustatęs, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė sudarė penkias sutartis, kuriomis įsipareigojo naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis ne trumpiau nei sutartyje nurodytas minimalus terminas, o neįvykdžius šio įsipareigojimo – sumokėti netesybas už laikotarpį nuo kiekvieno abonento paslaugų nutraukimo dienos iki naudojimosi paslaugomis termino pabaigos. 2013-09-25 UAB „Omnitel“ išrašė UAB „Ursula“ netesybų lapą 4 526,70 Lt sumai, tačiau netesybos nebuvo sumokėtos. Bankroto administratorius reikšminga aplinkybe laiko tai, kad netesybos paskaičiuotos nuo prievolių, kurios kilo atsakovo vadovavimo laikotarpiu.
1.3. Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies bei iš civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatų, aiškindamas, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai, bei teikdamas, kad padarytos žalos (nuostolių) faktas kaip toks yra pagrindas bendrovės veiksmus. Nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas įmonės vadovu, atsakingu už juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mokestinių prievolių vykdymą, nevykdė sutartyje su UAB „Omnitel“ prisiimtų įsipareigojimų naudotis paslaugomis ne trumpiau kaip nurodyta sutartyje, o dėl to įmonei kilo prievolė sumokėti netesybas. Kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, yra preziumuojama.
1.4. Įmonei buvo padaryta žala - tai yra UAB „Omnitel“ paskaičiuotos netesybos kaip kompensacija už lengvatinėmis sąlygomis parduotą įrangą, kurios būtų nebuvę jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas: naudotis paslaugomis ne trumpiau nei sutartyje nustatytas minimalus terminas. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos ir pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo.
1.5. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad bankroto administratorius yra tinkamas ieškovas šioje byloje, kaip subjektas ginantis buvusio vadovo veiksmais pažeistus kreditorių interesus.
1.6. Teismo posėdžio metu ieškovo bankroto administratorė paaiškino, kad buvęs vadovas sudarydamas sutartis su UAB „Omnitel“, paimdamas naują įrangą ir tuo pačiu įsipareigodamas naudotis paslaugomis ilgą laiką pažeidė savo kaip vadovo fiduciarines pareigas, nes neįvertino įmonės galimybių atsiskaityti pagal tokias sutartis. Jeigu įmonės veiklai ir buvo reikalinga ryšio įranga, vadovas turėjo svarstyti įsigyti įrangą pigiau, buvo galima įsigyti ir panaudotą, kad įmonei nebegalint susimokėti už naudojamas ryšio paslaugomis galėtų nutraukti paslaugų teikimo sutartis be pareigos mokėti netesybas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
2.1. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2014-01-10 vienintelio akcininko sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir visas materialines vertybes perdavė naujam direktoriui. UAB „Omnitel“ netesybų lapo surašymo metu, 2013-09-25, įmonė negalėjo vykdyti pirmosios eilės kreditorių VMI, Sodra ir darbuotojų reikalavimų, todėl pranešė UAB „Omnitel“ apie sunkią įmonės būklę. UAB „Omnitel“ negynė savo pažeistos teisės teisme, todėl laikytina, kad nebuvo prioritetinis kreditorius, kol UAB „Ursula“ buvo veikiantis subjektas.
2.2. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie buvusio vadovo neapdairumą ar nesąžiningumą, juolab apie neteisėtus veiksmus, o teiginius apie atsakovo atsakomybę grindžia vien prielaidomis.
2.3. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutartimis su UAB „Omnitel“ buvo įsigyti du kompiuteriai, modemas ir du telefonai, kuriuos naudojo įmonės direktorius ir vadybininkas. Tiek ryšio įranga, tiek paslaugos buvo būtini įmonės veiklai vykdyti. Įmonės finansinė padėtis iš esmės pasikeitė, kai įmonė prarado stambiausią klientą – Vokietijos kompaniją, po ko ėmė trūkti apyvartinių lėšų ir, nors buvo aktyviai bandoma ieškoti kitų klientų, to padaryti nepavyko, esamų nepakako, ir įmonė nebeatsigavo. Paaiškino, kad buhalteriją tvarkė įmonės buhalterė, todėl jis nežino, kodėl nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai.
2.4. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo atstovė savo reikalavimų nepagrindė jokiais įrodymais, dėstė vien tik deklaratyvius teiginius, neįrodė atsakovo tyčios neatsiskaityti pagal sutartį su UAB „Omnitel“. Be to, atsakovo atstovo teigimu, V. Ž. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes ne jis buvo įmonės vadovu bankroto bylos iškėlimo metu.
Nustatytos faktinės aplinkybės
3. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas V. Ž. buvo UAB „Ursula“ vadovu nuo 2011-03-22 iki 2014-01-10 (el.b. t. I, l. 9-10).
4. 2016-04-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Ursula“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Sandra Gedminienė (el. b. t. I, l. 5-6).
5. 2016-05-23 į bankroto administratorių kreipėsi UAB „Omnitel“ atstovas, prašydamas įtraukti į kreditorių sąrašus ir nurodydamas, kad UAB „Ursula“ bendro 1 907, 33 Eur dydžio skolą sudaro 596,31 Eur skola už paslaugas bei 1311,02 Eur neapmokėtos netesybos, paskaičiuotos kaip kompensacija už lengvatinėmis sąlygomis parduotą įrangą (el.b. t. I, l. 11).
6. Iš 2016-05-20 apie UAB „Ursula“ įsiskolinimą matyti, kad 596,31 Eur dydžio skola susidarė laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-10-01 (el. b. t. I, l. 12).
7. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Ursula“ lengvatinėmis sąlygomis 2011-08-25 sutartimi įsigijo modemą (el.b.t. I, l. 45-48), 2012-11-01 sutartimi įsigijo du kompiuterius (el.b. t. I, l. 35-44), įsipareigodama 36 mėnesius nuo atitinkamų sutarčių sudarymo datos naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis sutartyse nurodytomis sąlygomis, o įsipareigojimo nevykdydama mokėti netesybas. 2012-03-19 ir 2012-03-20 sutartimis lengvatinėmis sąlygomis įsigijo du telefonus, įsipareigodama 24 mėnesius naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis sutartyje nurodytomis sąlygomis, o įsipareigojimo nevykdydama mokėti netesybas (el. b. t. I, l. 49-50, 51-52).
8. Į bylą pateiktas UAB „Omnitel“ 2013-09-25 raštas UAB „Ursula“, kuriame nurodoma, kad įmonei nevykdant įsipareigojimų paskaičiuotos 4526,71 Lt (atitinka 1311,02 Eur) netesybos, kurias prašoma sumokėti iki 2013-10-25.
9. 2016-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Ursula“ kreditorių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir trečios eilės kreditoriaus UAB „Omnitel“ 1 907, 33 Eur dydžio reikalavimas (el. b. t. I, l. 7-8).
10. Į bylą taip pat pateikta juridinių asmenų registro pažyma, kuri patvirtina, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „Ursula“ nevykdė pareigos teikti finansinę atskaitomybę (el. b. t. I, l. 61-62).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl šalių tinkamumo
11. Sutiktina su ieškovu, kad bankroto administratorius yra tinkamas ieškovas byloje dėl žalos atlyginimo buvusio vadovo neteisėtais veiksmais, nes būtent taip jis realizuoja jam ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatytą pareigą. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neginčija ir atsakovas.
12. Tuo tarpu atsakovo atstovo argumentus apie tai, kad V. Ž. netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi įmonės bankroto metu jis jau nebėjo įmonės vadovo pareigų, teismas atmeta kaip nepagrįstus.
12.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad žala įmonei buvo padaryta būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė kilus ginčui vertina teismas, tačiau ieškovui teigiant, kad žala įmonei buvo padaryta atsakovui einant jos vadovo pareigas dėl jo kaip vadovo galimai neteisėtų veiksmų, yra pagrindas sutikti, jog buvęs vadovas iš esmės yra tinkamas atsakovas tokioje byloje.
Dėl vadovo atsakomybės ir atsakovui pareikštų reikalavimų
13. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškovo pareikštas reikalavimas ir nurodomas jo pagrindas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratorė nurodė ieškinį reiškianti dėl to, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai, bei rėmėsi CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalimis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad ieškinys reiškiamas ne dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. ne Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu.
14. Taigi nagrinėjamu atveju aktuali akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojanti CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.
15. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Kaip ieškovo atstovė ir nurodė, nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
16. Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Todėl šioje byloje vertintina, ar ieškinį pareiškęs bankroto administratorius įrodė visas nurodytas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pirmiausia, ar šiuo atveju yra pagrindo spręsti buvus neteisėtą atsakovo kaip vadovo veikimą ar neveikimą.
17. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę.
18. Pažymėtina, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
19. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Todėl teismas kaip visiškai nepagrįstą atmeta ieškovo atstovės teiginį, kad vien žalos faktas kaip toks yra pagrindas įmonės vadovo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėtus.
20. Byloje nenustatyta jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų ar jam kaip vadovui suteiktų įgalinimų viršijimo, tokių aplinkybių ieškovo atstovė apskritai neįrodinėjo. Taip pat neįrodinėjo ir atsakovo tyčios padaryti įmonei žalos.
21. Aplinkybė, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė sudarė sutartis ryšių įrangos įsigijimo bei ryšių paslaugų, įsipareigodama jomis naudotis tam tikrą laikotarpį, savaime nereiškia nei vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, nei akivaizdaus aplaidumo ar komercinės rizikos neįvertinimo. Sutiktina su atsakovu, kad tiek ryšių paslaugos, tiek jomis naudotis būtina įranga (šiuo atveju du kompiuteriai, modemas ir du telefonai) yra protingos ir kiekvienai veikiančiai įmonei būtinos išlaidos, o sutartimis prisiimta rizika neperžengia įprastos komercinės rizikos ribų. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutartys, iš kurių tinkamo nevykdymo, ieškovas kildina prašomą priteisti žalą, buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2012-03-20, tuo tarpu įmonės skolos pagal sutartis atsirado tik nuo 2013-07-01.
22. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl to nėra pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei, o pareikšti jam reikalavimai turi būti atmesti (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
23. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį išdėstęs prašymą priteisti patirtas jo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, iki bylos išnagrinėjimo nepateikė tokias išlaidas pavirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
25. Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.