Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6236-955/2024 pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nustatytu terminu nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

10. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti jos motiną (duomenys neskelbtini) neveiksnia visose turtinių santykių srityse ir visose asmeninių neturinių santykių srityse, nustatyti jai globą ir pareiškėją paskirti mamos globėja bei turto administratore. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 465 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes nepateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma apie (duomenys neskelbtini) diagnozę, iš kurios būtų galima spręsti apie jos psichikos sutrikimą, pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, vykdydama teismo įpareigojimus, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatos būklę pateikimo, tačiau tokių duomenų iš gydymo įstaigos tiesiogiai negavusi, prašė teismo išduoti teismo liudijimą. Teismo liudijimo pagrindu gydymo įstaiga tiesiogiai teismui pateikė (duomenys neskelbtini) ligos istoriją bei gydymo stacionare ligos istoriją.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad jai pačiai teismo pareikalautų duomenų gauti nepavyko, o gydymo įstaiga juos pateikė tiesiogiai teismui, t. y. teismui yra atsiųsta visa (duomenys neskelbtini) medicininė kortelė su visais pareiškėjos jos psichikos sveikatos duomenimis. Pareiškėja įvykdė teismo įpareigojimą ir pašalino pareiškimo trūkumus, tuo tarpu jei teismui netiko pateikti duomenys, jis galėjo jų pakartotinai pareikalauti iš gydymo įstaigos.

13. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnis).

14. Pagal CPK 465 straipsnio nuostatas pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.

15. Taigi, tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Priešingu atveju, asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 463 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007. Teismų praktika. 2007, 28). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikrų įrodymų (ne)buvimas ir ar jų (ne)pakankamumas turi įtakos sprendžiant pareiškimo (ne)tenkinimo klausimą, bet negali būti kliūtis pareiškėjai kreiptis į teismą.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja išdėstė aplinkybes (pareiškimo faktinis pagrindas), jos manymu, rodančias (duomenys neskelbtini) turimus psichikos sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat kartu su pareiškimu pateikė socialinio darbuotojo išvadą dėl (duomenys neskelbtini) gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, (duomenys neskelbtini) neįgalumo pažymėjimą, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygio, dėl pagalbos koordinavimo poreikio, dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, o teismui nustačius įpareigojimą pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatos būklę, teismo išduoto liudijimo pagrindu į bylą buvo pateikta nurodyto asmens ligos istorija bei gydymo stacionare ligos istorija.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pirmosios instancijos teismui įpareigojus pareiškėją pateikti gydymo įstaigos pažymą apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatos būklę, pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigą dėl pareikalautų duomenų gavimo, tačiau tokių duomenų negavusi, pateikė teismui prašymą išduoti teismo liudijimą. Tik po teismo liudijimo išdavimo, suteikiančio teisę gauti duomenis apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatos būklę, tiesiogiai teismui buvo pateikta nurodyto asmens ligos istorija bei gydymo stacionare ligos istorija. Taigi, pareiškėja pagal savo galimybės vykdė teismo nustatytus įpareigojimus, ko pasėkoje tiesiogiai teismui buvo pateikti iš gydymo įstaigos duomenys apie (duomenys neskelbtini) psichinę sveikatos būklę. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad gydymo įstaigos pateikti duomenys apie asmens psichinę sveikatos būklę yra galimai neišsamūs ar nepakankami teismui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali riboti pareiškėjos teisės kreiptis į teismą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja, šalindama teismo nustatytus trūkumus, būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis ir / ar veikusi prieš operatyvų bylos nagrinėjimą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dėjo pastangas, siekdama įvykdyti teismo jai nustatytus įpareigojimus, ko pasėkoje byloje buvo gauta (duomenys neskelbtini) ligos istorija bei gydymo stacionare ligos istorija. Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo pasekmės pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai.

18. Pažymėtina, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑43‑378/2019, 28 punktas). Teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, jog įstaiga, disponuojanti (duomenys neskelbtini) medicininiais duomenimis, šių duomenų pareiškėjai nepateikė, ir teismui sprendžiant, kad išduoto liudijimo pagrindu gauti duomenys nėra pakankami ir / ar yra neinformatyvūs, pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo pasekmes nebuvo, kadangi įstatyme įtvirtinta paties teismo procesinė teisė savo iniciatyva reikalauti šių duomenų iš gydymo įstaigos.

19. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.