- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-33-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko), Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 27 d. nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. teistas 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 260 str. 1 d. (4 epz.), neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Bausmės laikas 10 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2006 m. spalio 4 d.; Bausmės pabaiga: 2016 m. liepos 11 d.
2015 m. spalio 27 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi šiuo metu išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
A. S. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kaip privalomo kriterijaus, kuris yra ženklus ir labai artimas žemam. Teismas taip pat netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. reikalavimais ir veikė ultra vires. Vadovaudamasis klaidingomis prielaidomis, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė ne tik jo asmenybės vertinimu, bet ir vertino veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumą, kas yra bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas. Nuteistasis neigia, kad jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir kad jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo, kuris buvo grindžiamas nuteistojo asmenybės vertinimu bei inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo vertinimu, buvo pažeista BVK 157 str., 158 str. bei Konstitucijos 29 str. normos, kur sudaromas pagrindas dėl tokios nutarties absoliutaus negaliojimo, teisės į teisingą teismą pažeidimas ir deliktas. Tai, kad jam yra likę 7 mėnesiai neatliktos bausmės ir teismas to neįvertino, jo nuomone, tai rodo lygtinio paleidimo instituto esmės nesuvokimą, taigi yra jo teisės į kompetentingą teismą pažeidimas (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 str. 1 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nesuvokdamas lygtinio paleidimo instituto esmės, skundžiama nutartimi neigia lygtinio paleidimo ir probacijos institutų prasmę, veikia priešingai įstatymų leidėjo valiai ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijoje Rec(2003)22 nustatytiems principams. Tokia ydinga pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįstai siaurinama BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis, neigiama probacijos paskirtis ir pataisos galimybė, bausmė traktuojama išimtinai vien tik kaip valstybės prievartos priemonė (baudimas), kuriuo nesiekiama asmenis paveikti kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nesiekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, adaptacijos programos metu nuteistasis supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryta 18 režimo reikalavimo pažeidimų, kai kurie pažeidimai itin grubūs (fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis, psichotropinių medžiagų vartojimas ir pan.). Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 7 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. S. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 49 balų. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai; ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Taip pat nustatyta, kad dėl netinkamų problemų sprendimų strategijų pasirinkimo dažniausiai lemia emocijos. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra artimas žemam (bet vertinamas kaip vidutinis), tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos A. S. bus pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo.
Apeliantas skunde akcentuoja, nutarties negaliojimo pagrindus, tačiau atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo, priėmė teisingą sprendimą ir abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo A. S. (A. S.) skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.