- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-3661-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00092-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Trečiasis asmuo
- Memelio miestas, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „ARCHES“, UAB „ARCHES“, "Memelio miestas", ,,Sweco Lietuva"
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Vaidas Radvila, Evaldas Klimas, Vilma Platelienė, Tomas Balčiūnas, Vidas Rudokas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų priemonių pagalba dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovams advokatui Vaidui Radvilai, advokato padėjėjai Vilmai Platelienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Tomui Balčiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens Memelio miestas, UAB atstovui advokatui Evaldui Klimui, atstovei Jolantai Gervaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui advokatui Vidui Rudokui,
2021 m. spalio 12 d. nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą bei patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Memelio miestas, UAB, UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „ARCHES“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB)„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėja, KLASCO) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. AD1-1465 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);
2) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėjos teigimu Detalusis planas neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra nesuderinamas su galiojančiais aukštesnę galią turinčiais teritorijų planavimo dokumentais, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą.
Teigia, jog Detaliuoju planu yra formuojama labai ydinga teritorijų planavimo dokumentų rengimo praktika, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekeičiami net teritorijų planavimo proceso metu paaiškėjus, kad jis nesuderinamas nei su teisės aktų, reguliuojančių visuomenės sveikatą tikslais ir principais, nei su bendru teritorijų planavimo tikslu užtikrinti darnią teritorijų plėtrą, iš anksto žinant apie būsimą gyventojų ir teisėtai veiklą vykdančių uosto įmonių konfliktą ir bet kokomis priemonėmis siekiant vystyti gyvenamąją statybą visiškai tam netinkamose teritorijose, taip pažeidžiant jau veikiančių pramonės įmonių ir būsimų gyventojų interesus.
Paaiškino, jog KLASCO uosto teritorijoje daug metų aktyviai vykdo veiklą pagal galiojantį (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 11 d. detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1626 ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą (toliau – ir Uosto BP). Čia yra pareiškėjo lėšomis įrengta uosto infrastruktūra bei valstybei priklausanti infrastruktūra.
KLASCO valdoma uosto veiklai naudojama teritorija yra Detaliuoju planu naudojamos teritorijos gretimybėje. Taip pat Detaliuoju planu planuojamos teritorijos dalis patenka į 2012 m. liepos 11 d. detaliuoju planu nustatytą KLASCO sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ). Pabrėžia, jog pagal galiojantį Klaipėdos miesto bendrąjį planą, gyvenamosios paskirties teritorijos negali ribotis su krovos SAZ. Detaliuoju planu suplanuoti pastatai yra nutolę nuo pareiškėjos intensyviai uosto krovos veiklai naudojamos teritorijos tik 17-18 m., tačiau planavimo organizatoriai nepagrįstai nevertino Detaliojo plano sprendinių poveikio KLASCO vykdomai veiklai. Pareiškėjo nuomone Detaliojo plano sprendiniai, numatantys į uostą įsiterpusių teritorijų urbanizaciją bei pavertimą miesto teritorijomis su gyvenamąja ir visuomenine paskirtimi, neatitinka ilgalaikės uosto plėtros strategijos ir tikslų, t. y. Detaliojo plano sprendiniai užkirs kelią valstybei svarbaus projekto įgyvendinimui ir turės reikšmingos neigiamos įtakos KLASCO veiklai, kurios rezultate ji uosto teritorijoje gali būti priversta sustabdyti ir net visiškai nutraukti uostinę veiklą.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad planavimo organizatorius ir planavimo iniciatorius, planuodami visuomeninės paskirties ir gyvenamąsias teritorijas KLASCO naudojamos teritorijos gretimybėje, turi tikslą nutraukti jos jau daugelį metų vykdomą veiklą. Toks siekis negali būti pateisinamas kitų asmenų komerciniais interesais gauti vienkartinio pobūdžio pajamas iš pastatytų statinių realizavimo ir kartu paliekant tęstines neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai ir užprogramuojant gretimybėje vykdomos uosto veiklos apribojimą ar nutraukimą. Atkreipia dėmesį, kad kardinalūs reglamentuojamų veiklų pakeitimai KLASCO intensyviai naudojamos teritorijos gretimybėje keičiant jos naudojimo paskirtį į gyvenamąją ir statant daugiabučius namus yra nesuderinama su Teritorijų planavimo įstatyme numatytais teritorijų planavimo tikslais. Pareiškėjos nuomone tokie veiksmai neatitinka tiek KLASCO, tiek valstybės interesų, dėl maksimalios uosto plėtros, kurie įtvirtinti Uosto BP.
Nurodo, jog Detaliojo plano planavimo iniciatoriai ir organizatoriai iš esmės siekia miesto gyventojus įkurti praktiškai pačiame uoste, o tai neišvengiamai sukels gyventojų ir uosto veiklą vykdančių įmonių konfliktą. Planavimo iniciatoriai bei organizatoriai negali remtis tariamu neišnaudotu teritorijos potencialu ir planuoti veiklas, neatsižvelgdami į gretimybes ir jose vykdomas veiklas, kaip tai įpareigoja galiojančio aukštesnės lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Akcentuoja, kad gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų statyba Detaliuoju planu planuojamojoje teritorijoje prieštarauja teisės aktų normoms ir reikalavimams.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog šios ir kitos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu įsakymu patvirtino Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja valstybei svarbaus projekto – Uosto BP sprendiniams, Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, visuomenės sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovai advokatas Vaidas Radvila ir advokato padėjėja Vilma Platelienė nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesi kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėja reikalavimus iš esmės reiškia dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Žemės sklypas) vystymosi krypties numatytos Detaliajame plane, patvirtintame skundžiamu įsakymu. Atsakovė pažymi, kad Žemės sklypo teritorijoje, vadovaujantis Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“, miesto teritorijos funkcinių prioritetų brėžinyje yra numatyta galimybė vystyti daugiafunkcinės paskirties zoną. Šioje funkcinėje zonoje yra leidžiama planuojamą paskirtį keisti į daugiafunkcinę – visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją paskirtį. Atkreipia dėmesį, kad Bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose yra aiškiai numatyta, kad miestas siekia Perplanuoti Danės upės dešiniojo kranto teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį, atsisakant gamybinės ir krovos veiklos, atveriant miesto centrą į vandens erdves. Taip pat Bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose yra nurodyta, jog siekiant spręsti miesto centrinės dalies ekologinę situaciją būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuojant į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams. Taigi dar nuo 2007 metų Bendrajame plane buvo aiškiai numatyta, kad Žemės sklypo teritorija bus konvertuojama iš pramoninės teritorijos į daugiafunkcinę erdvę. Detaliojo plano rengimo metu taip pat buvo patvirtintas Uosto BP, kuriuo Žemės sklypo teritorija nebuvo priskirta uosto teritorijai ir jos vystymo gaires buvo palikta nustatyti būtent Klaipėdos miesto savivaldybei.
Paaiškino, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme esančiomis teisės normomis, savivaldybei teritorijų planavimo srityje yra suteikta administracinė ir legislatyvinė diskrecija. Savivaldybės legislatyvinė diskrecija pasireiškia teisės aktais nustatyta kompetencija tvirtinti norminius teritorijų planavimo dokumentus (tame tarpe ir bendruosius planus), tuo tarpu administracinė diskrecija pasireiškia taikant teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Viso teritorijų planavimo proceso metu savivaldybė būtent ir įgyvendino tiek legislatyvinę diskrecija, tiek administracinę diskreciją.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Inspekcija kurios funkcija, be kita ko, yra patikrinti parengto teritorijų planavimo dokumento atitikimą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, jokių neatitikimų nenustatė ir išdavė Detaliojo plano patikrinimo aktą su teigiama išvada. Taip pat Inspekcija, KLASCO skundo pagrindu, atliko ir papildomą Detaliojo plano dokumentacijos bei jos rengimo patikrinimą. Minėtame patikrinime pareiškėja iš esmės kėlė analogiškus klausimus, kurie yra keliami skunde, tačiau Inspekcija šias pareiškėjos abejones, savo kompetencijos ribose, atmetė kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad jau nuo 2007 metų buvo aiškiai iškomunikuota, kad Žemės sklypo teritorijoje bus atliekama konversija iš pramonės teritorijų į daugiafunkcinę, įskaitant ir gyvenamosios paskirties objektų numatymą. Ši Žemės sklypo teritorijos vystymo kryptis buvo patvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Uosto BP bei neįtraukus Žemės sklypo teritorijos į uosto plėtros teritorijas. Pabrėžia, jog KLASCO savo veiklą privalo vykdyti tokiu būdu, kad neigiamas šios veiklos poveikis nebūtų jaučiamas aplinkinių teritorijų naudotojų. Pareiškėjas šiuo tikslu net nėra teisiškai susitvarkęs sanitarinių apsaugos zonų savo veiklos vykdymui. Nepaisant to, Detaliojo plano sprendiniuose buvo įvertinta ši galima zona ir joje nėra ir nebuvo planuojama vystyti gyvenamosios paskirties pastatų.
Administracijos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad Administracijos direktorius neturėjo jokio teisinio pagrindo nepatvirtinti Detaliojo plano. Administracijos direktorius patvirtindamas Detalųjį planą veikė teisės aktuose numatyta tvarka bei vadovavosi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir galiojančiais kompetentingų institucijų sprendimais, todėl skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas advokatas Tomas Balčiūnas nurodė, jog palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sweco Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos reglamentuoja, jog savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija. Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtyje be kitų, buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, 2020 m. spalio 30 d. derinimo išvada Nr. REG158166 nutarė derinti Detalųjį planą visiems Teritorijų planavimo komisijos nariams pritarus. Tuo tarpu Inspekcija 2020 m. lapkričio 23 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG160514 nurodė, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, nuostatas bei pritarė teikimui tvirtinti.
UAB „Sweco Lietuva“ laikosi pozicijos, kad Detalusis planas, įskaitant ir jo sprendinių atitikimą Bendrojo plano, Uosto BP sprendiniams, planavimo sąlygoms bei galiojantiems teisės aktams, yra patikrintas atsakingų institucijų, kurios pritarė Detaliajam planui, todėl Administracijos direktorius neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti jį patvirtinti.
UAB „Sweco Lietuva“ nurodo, jog pareiškėjos teiginiai, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano ir Uosto BP sprendiniams yra deklaratyvus ir klaidingi. Atkreipia dėmesį, kad Bendrojo plano tekstiniai sprendiniai aiškiai numato, kad vienas iš prioritetų yra pramoninių teritorijų konversija iš pramonės ir sandėliavimo į komercinės ir kitos paskirties teritorijas, ypač centrinėje miesto dalyje, atveriant miestą į vandens erdves AB „Smiltynės perkėla“, AB „Klaipėdos laivų remontas“, AB „Laivitė“ teritorijose, prie istorinio „Vitės“ kvartalo, gamybinėse teritorijose tarp (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymi, jog į Uosto BP pagrindinį brėžinį, kuriame pažymėtos uosto plėtrai rezervuojamos teritorijos, į kurias Detaliuoju planu suplanuota ir su ja besiribojanti teritorija nepatenka.
UAB ‚Sweco Lietuva“ pasisakydama dėl pareiškėjos teiginių, kad rengiant Detalųjį planą nebuvo įvertintas jo sprendinių atitikimas triukšmo ir oro taršos normomis, nurodė, jog Detalusis planas yra dokumentas, nustatantis teritorijų naudojimo reglamentus. Statinių projektavimas ir statyba vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o statyba galima tik gavus statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad Detaliajame plane nagrinėta ir įvertinta, nors neregistruota, KLASCO SAZ, kurios ribose Detaliuoju planu numatyti ir statybos apribojimai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas advokatas Vidas Rudokas nurodė, jog nesutinka su skunde keliamais reikalavimais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Memelio miestas, UAB atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu. Pareiškėja skundą motyvuoja tuo, kad: 1) Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jos interesus; 2) Detaliojo plano gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo kryptis prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams; 3) Detalusis planas neatitinka ir pažeidžia planavimo sąlygas, o gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statyba Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje prieštarauja visuomenės sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; 4) Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja valstybei svarbaus projekto – Uosto BP tikslui, nes apribos ir užkirs kelią uostinės veiklos vykdymui. Memelio miestas, UAB akcentuoja, jog minėti pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pareiškėjai neįrodžius konkrečių teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų pažeidimų nulėmusių Pareiškėjos teisių pažeidimą jos skundas negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
KLASCO skunde nurodo, kad jo veikla yra vykdoma už Žemės sklypo teritorijos ribų ir šios veiklos vykdymo galimybes ir apribojimus numato 2012 m. liepos 11 d. detalusis planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1626. Šiuo detaliuoju planu be kita ko buvo nustatyta ir Pareiškėjos vykdomai veiklai taikytina SAZ, kurios dalis patenka į Žemės sklypo teritoriją. Būtent SAZ ir apibrėžia apribojimus taikytinus dėl Pareiškėjos vykdomos veiklos siekiant apsaugoti aplinkinius teritorijų valdytojus nuo neigiamo veiklos sukeliamo poveikio. Memelio miestas, UAB akcentuoja, jog Pareiškėja jokio teisėto lūkesčio naudotis ar apriboti Žemės sklypo teritorijos naudojimą už SAZ ribų neturi. Kadangi, Detaliuoju planu buvo atsižvelgta į nustatytą SAZ ir jame nėra planuojama draudžiama veikla, laikytina, kad jokių KLASCO teisėtų lūkesčių skundžiamu įsakymu patvirtintas Detalusis planas nepažeidžia.
Bendrasis planas Žemės sklypo teritorijoje nuo pat 2007 metų aiškiai numatė galimybę teritoriją naudoti gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų statyboms. Pareiškėjos sklypo 2012 m. liepos 11 d. detalusis planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1626, numatė draudimą vystyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus SAZ ribose. Likusioje Žemės sklypo teritorijoje apribojimai nėra numatyti. Taip pat ginčo teritorija nėra įtraukta į Uosto BP sprendinius ir joje nėra numatoma uosto veiklos plėtra, todėl KLASCO argumentai apie prieštaravimus teritorijų planavimo dokumentams yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Memelio miestas, UAB atstovas advokatas Evaldas Klimas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų, kad Detaliuoju planu buvo pažeistos jo subjektinės teisės, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas neturi įgalinimų, todėl atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ARCHES“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. AD1-1465 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamą sprendimą ir juo patvirtintą Detalųjį planą ginčija pareiškėja, kuriai remiantis teismui pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nuosavybės teise priklauso žemės sklypai esantys adresais (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja nuomos sutarties pagrindu valdo ir naudoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėja skunde teigia, jog ji daugelį metų vykdo krovos veiklą uoste paminėtuose žemės sklypuose, o Detaliuoju planu planuojama teritorija yra jos valdomos ir uosto krovos veiklai naudojamos teritorijos gretimybėje. Akcentuoja, jog Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia jos bei valstybės interesus, prieštarauja teritorijų planavimo tikslams, aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams – Bendrajam planui bei Uosto BP, neatitinka visuomenės sveikatos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad detalusis planas - urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).
Lietuvos Respublikos teisės sistemoje teritorijų planavimas yra suprantamas kaip procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas teritorijų planavimo sritis, ypač į tai, kad teritorijų planavimu yra siekiama užtikrinti ypatingą ekologinę, socialinę, kultūrinę ir (ar) ekonominę reikšmę aplinkai turinčių teritorijų apsaugos reikalavimus, nustatyti konkrečių teritorijų naudojimo režimus bei veiklos jose apribojimus, tampa aišku, kad šis procesas iš tikro yra glaudžiai ir neatskiriamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent teisės aktų nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014 ir kt.).
Bylos faktinės aplinkybės
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Administracijos direktorius 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AD1-656 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo tikslų“ nusprendė pradėti rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Minėtame įsakyme teigiama, jog Detaliojo plano tikslai: 1) vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, numatyti optimalią urbanistinę struktūrą; 2) įvertinus visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos geografinius, socialinius, kraštovaizdžio bei gretimų teritorijų įtaką planuojamai teritorijai, suformuoti daugiafunkcinę teritoriją, kurioje numatyti komercinės ir visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendro naudojimo ir rekreacines teritorijas; 3) suplanuoti racionalią susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą planuojamojoje teritorijoje; 4) nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus; 5) esant poreikiui numatyti žemės sklypų pertvarkymą. Atsižvelgiant į minėtą įsakymą, Administracijos direktorius 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AD1-722 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ patvirtino planavimo darbų programą vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajam planui rengti. Informacija apie pradėtą teritorijų planavimo procedūrą 2016 m. kovo 24 d. buvo paviešinta Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.klaipėda.lt.
Byloje nustatyta, jog apie parengtą Detalųjį planą 2020 m. gegužės 18 d. buvo pranešta viešai. Skelbime buvo paskelbta informacija apie planavimo iniciatorių bei organizatorių, Detaliojo plano rengėjus, planavimo tikslus. Taip pat visuomenė buvo informuota, jog nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 10 d. bus galima susipažinti su parengto teritorijų planavimo sprendiniais bei informuojama, kad 2020 m. birželio 11 d. vyks Detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas.
Detaliojo plano sprendinių derinimui, Administracijos direktorius 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. AD1-1092 sudarė Teritorijų planavimo komisiją (toliau – ir Komisija) į kurios sudėtį buvo įtraukti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AB „Klaipėdos energija“, AB Telia Lietuva, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Aplinkos apsaugos agentūros, valstybės įmonės Klaipėdos jūrų uosto direkcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Gatvių apšvietimas“ atstovai. Komisija įvertinusi Detaliojo plano sprendinius 2020 m. spalio 30 d. surašė Teritorijų planavimo komisijos derinimo išvadą Nr. REG158166, kuria nutarė pritarti pateiktiems sprendiniams ir juos suderino.
Inspekcija, atlikdama jos kompetencijai priskirtą teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, taip pat vertino Detaliojo plano sprendinius ir 2020 m. lapkričio 23 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG160514, kuriuo pritarta Detaliojo plano sprendiniams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog pareiškėja 2021 kovo 29 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame be kita ko buvo prašoma panaikinti minėtą Inspekcijos išvadą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-2829-1047/2021 priėmė nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjos keliamų reikalavimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir nutarė bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 14 d. atsakovė ir UAB „Memelio miestas“ sudarė Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. J9-3281. Minėta sutartimi UAB „Memelio miestas“ įsipareigojo dėl Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų.
Administracijos direktorius, vadovaudamasis Komisijos 2020 m. spalio 30 d. išvada, Inspekcijos 2020 m. lapkričio 23 d. patikrinimo aktu ir 2020 m. gruodžio 14 d. sudaryta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi, nutarė priimti skundžiamą įsakymą, kurio pagrindu buvo patvirtintas Detalusis planas.
Dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams
Kaip jau paminėta, pareiškėja skunde teigia, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Bendrojo plano bei Uosto BP sprendiniams. Akcentuoja, jog Detaliojo plano sprendiniais trukdys Uosto BP įgyvendinimui ir jame numatytai uosto veiklos plėtrai.
Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnis numato, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis. Asmenų patiriami nuostoliai, atsiradę dėl pakeistų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kompensuojami šiems asmenims raštu susitarus su planavimo organizatoriumi dėl nuostolių kompensavimo dydžio ir terminų. Ginčai dėl nuostolių kompensavimo sprendžiami teisme. Šios nuostatos netaikomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme numatytais atvejais.
Teritorijų planavimo lygmenys: 1) valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000); 2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000); 3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000) (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog Detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti valstybės bei savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Analizuojant Detaliojo plano aiškinamojo rašto turinį nustatyta, kad planuojama teritorija yra Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) (Aiškinamojo rašto 2.1 punktas).
Iš Detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.2 punkto bei pateiktų grafinių brėžinių nustatyta, jog planuojamą teritoriją yra numatyta pertvarkyti į daugiafunkcinę teritoriją, kurioje numatyti komercinės ir visuomeninės paskirties pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrojo naudojimo ir rekreacines teritorijas.
Vertinant Bendrojo plano grafinius brėžinius bei jame pateiktas žymėjimų reikšmes nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į šias teritorijas – 1) bendro naudojimo teritorijas; 2) keleivinių ir kruizinių laivų terminalų, perkėlų, prieplaukų – visuomenei atviras teritorijas; 3) daugiafunkcinę teritoriją, kurios planuojama paskirtis gali būti keičiama į visuomeninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, nekoreguojant esminių BPL sprendinių.
Bendrojo plano tekstinių sprendinių 2.2.8 papunktis teigia, jog vienas iš Bendrojo plano siekiamų tikslų yra perplanuoti Danės upės dešiniojo kranto teritoriją tarp (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį, atsisakant gamybinės ir krovos veiklos, atveriant miesto centrą į vandens erdves. Realizuojant šio plano sprendinius, pirmiausia, reikia atlikti (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatant pramonės konversiją (Bendrojo plano tekstinių sprendinių 2.12.6 papunktis). Taip pat Bendrojo plano tekstinių sprendinių 6.4.15 papunktyje nurodyta, jog siekiant spręsti miesto centrinės dalies ekologinę situaciją būtina pertvarkyti esamų gamybos įmonių prie Danės upės veiklą, ją perplanuoti į gyvenamąją, komercinę paskirtį, dalį teritorijų skirti žaliesiems plotams, rekreacijai, socialiniams objektams.
Kaip minėta, Detaliuoju planu planuojama teritorija yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, dešiniajame Danės upės krante, greta (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus minėtus Bendrojo plano tekstinius ir grafinius sprendinius darytina išvada, jog Bendrajame plane yra aiškiai išdėstyta, kad ginčo teritorijoje yra siekiama atsisakyti gamybinės bei krovos veiklos, atliekant pramoninės teritorijos konversiją į daugiafunkcinę teritoriją, kurioje galima komercinės, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų statyba, dalį teritorijos skiriant žaliesiems plotams bei rekreacijai. Akivaizdu, jog Detaliojo plano sprendiniai atitinka Bendrajame plane išdėstytą teritorijos viziją, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.
Taip pat pareiškėja skunde laikosi pozicijos, jog Detalusis planas prieštarauja Uosto BP sprendiniams, kadangi jo sprendiniai trukdys valstybinės reikšmės objekto – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai, numatytai Uosto BP sprendiniuose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Uosto BP. Uosto BP aiškinamojo rašto 1.5 punkte yra reglamentuoti Uosto BP planavimo tikslai: 1) sukurti uosto viziją, atitinkančią Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programą, patvirtintą Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programos patvirtinimo“; 2) įvertinti esamas ir perspektyvines uosto veiklos kryptis, kompleksiškai suplanuoti uosto teritorijos plėtrą ir nustatyti teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygas; 3) suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką, užtikrinančią nuolatinę ir darnią teritorijos plėtrą, įvertinus uosto ir miesto raidą, kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – didėjantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos miesto konkurencingumas, sudarytos sąlygos uosto įmonių veiklos plėtrai, investicijoms, keleivių ir krovinių srautams pritraukti; 4) suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijų ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų; 5) numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje.
Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra yra vienas iš Uosto BP sprendiniuose numatytų prioritetų, tačiau tokia plėtra privalo būti suderinama Klaipėdos miesto plėtros poreikiais, fizinių ar juridinių asmenų interesais ir pan. Iš Uosto BP grafinių sprendinių matyti, jog ginčo teritorija nebuvo priskirta uosto teritorijai ir joje nėra numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmonės Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovas buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį ir susipažinęs su Detaliojo plano sprendiniais sutiko juos suderinti. Teisėjų kolegijos nuomone nurodytos aplinkybes patvirtina, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ilgalaikei uosto plėtrai bei strategijai. Akivaizdu, kad ginčo teritorijoje nėra ketinama vykdyti pramoninės ir uosto krovos veiklos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog Detalusis planas neatitinka Uosto BP sprendinių.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad KLASCO 2020 m. gruodžio 4 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame taip pat buvo keliamos abejonės dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo Bendrojo plano ir Uosto BP sprendiniams. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. gruodžio 4 d. skundą 2021 m. sausio 20 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-891 „Dėl 2020-11-23 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG160514 (Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas)“, kuriuo konstatavo, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano ir Uosto BP sprendiniams.
Minėtame rašte Inspekcija konstatavo, jog pagal Bendrojo plano sprendinius dalis Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos patenka į daugiafunkcinių teritorijų funkcinę zoną, dalis į keleivinių ir kruizinių laivų terminalų, perkėlų, prieplaukų – visuomenei atviras teritorijas, kita dalis teritorijos į bendro naudojimo teritorijų funkcinę zoną. Pažymima, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklype nėra įregistruotų SAZ, todėl Detaliojo plano sprendiniai Bendrojo plano tekstinių sprendinių nepažeidžia. Taip pat Inspekcija nurodė, kad parengti Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Uosto BP sprendiniams. Pažymėjo, kad valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. rugpjūčio 5 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas ir 2020 m. spalio 23 d. pateikė pritarimą sprendimui derinti Detalųjį planą.
Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl galimai pažeistų KLASCO interesų
Pareiškėja skunde teigia, kad Detaliojo plano sprendiniai turi neigiamą įtaką jos vykdomai veiklai, kurios rezultate ji turimoje uosto teritorijoje gali būti priversta sustabdyti ar net visiškai nutraukti krovos uoste veiklą. Akcentuoja, jog KLASCO šiuo metu dirba 621 darbuotojų, įmonė valstybės biudžetui sumoka daugiau kaip 7 milijonus eurų mokesčių per metus. Neigiamas ekonominis efektas būtu jaučiamas tiek valstybės mastu negalint išnaudoti uosto teritorijos krovos veiklai ir prisidėti prie BVP generavimo ir augimo, tiek Klaipėdos miestui, kuriam uosto veikla generuoja pajamas. Pabrėžia, kad dėl šių praradimų ir teisėtų lūkesčių neišpildymo atsirastų ir teisinės pasekmes.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis teigia, jog teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Remiantis minėta teisės norma akivaizdu, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta vertinti ginčijamų teisės aktų ekonominio tikslingumo požiūriu. Administraciniai teismai ginčijamus sprendimus vertina tik teisiniu aspektu – ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas priimdamas skundžiamą aktą neviršijo savo kompetencijos ribų ir t.t. Atsižvelgiant į tai teismas KLASCO argumentų dėl Detaliojo plano sprendinių galimų neigiamų ekonominių aspektų nevertina.
Pareiškėja skunde nurodo, jog dalis ginčo teritorijos patenka į Administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) nuomojamos uosto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu nustatytą SAZ. KLASCO akcentuoja, jog ši aplinkybė įrodo, kad Detaliojo plano sprendiniai turi neigiamą įtaką jos teisėtiems interesams, kadangi Detaliuoju planu suplanuoti statiniai yra nutolę tik 17-18 m. nuo intensyviai uosto (krovos) veiklai naudojamos teritorijos.
Analizuojant Detaliojo plano sprendinius matyti, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto 6.1 punkte teigiama, kad atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 patvirtintu detaliuoju planu, nustatytą, bet neįregistruotą KLASCO veiklos SAZ ribą, žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 4 dalyse, patenkančiose į minėtą zoną, buvo nustatytas KLASCO veiklos teritorijos SAZ tvarkymo režimas: draudžiama statyti gyvenamosios, poilsio, sodų, gydomosios paskirties pastatus, bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, steigti rekreacines teritorijas. Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Detaliuoju planu nėra planuojama draudžiamų statyti pastatų statyba.
Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog Detaliojo plano rengėjai dėjo pastangas atsižvelgti į pareiškėjos interesus – nors Administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintu detaliuoju planu nustatyta SAZ nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, rengėjai įvertino šias aplinkybes ir parengė sprendinius, kurie draudžia į SAZ ribas patenkančioje planuojamos teritorijos zonoje statyti gyvenamosios paskirties, poilsio paskirties ir t.t. pastatus. Akivaizdu, kad Detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjos teisėtų interesų, nes Administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintu detaliuoju planu SAZ yra nustatomas būtent trečiojo suinteresuotojo asmens sklype. Taigi ribojimai šioje sklypo dalyje yra numatyti būtent trečiajam suinteresuotam asmeniui Memelio miestas, UAB o ne KLASKO.
Pabrėžtina, jog Bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. balandžio 5 d. o Uosto BP 2019 m. gruodžio 11 d. Kaip ir anksčiau minėta Bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose yra nurodyta, jog vienas iš jo prioritetų yra ginčo teritorijos konversija iš pramoninės teritorijos į daugiafunkcinę teritoriją, o Uosto BP grafiniuose brėžiniuose yra aiškiai nurodyta, jog neketinama plėsti jūrų uosto veiklos į Detaliuoju planu planuojama teritorija. Minėtos aplinkybės KLASCO turėjo būti žinomos, todėl teisėjų kolegijos nuomone pareiškėja negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad ginčo teritorijoje bus plėtojama uosto veikla. Įvertinus anksčiau minėtą, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad Detaliojo plano sprendiniai turės neigiamos įtakos jos teisėtiems interesams. Pareiškėjos skundo argumentai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo iš esmės yra grindžiami subjektyvaus pobūdžio teiginiai, o ne teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo vertinami kaip nepagrįsti.
Dėl prieštaravimų visuomenės sveikatos apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams
Pareiškėja skunde nurodo, kad Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų statyba prieštarauja visuomenės sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius nebus apsaugota žmonių teisė į sveiką gyvenamąją aplinką.
Akcentuoja, kad ginčo teritorijoje bus pažeista Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytas didžiausia leistina akustinio triukšmo ribines vertes gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Taip pat dėl teritorijoje padidėjusio transporto priemonių srautų neišvengiamai išaugs tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais teršalais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo surašyta Detaliojo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita Nr. DTP-SPAV.AT-1 (toliau – ir SPAV). SPAV buvo pasisakyta dėl pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių susijusių su teritorijos oro ir triukšmo tarša.
SPAV santraukoje teigiama, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo metu pasekmes aplinkos orui būtų tiesioginės (į aplinkos orą išmetami teršalai), trumpalaikės (pasireiškia tol, kol vyksta statybos darbai), sąveikaujančios (gali prisidėti prie klimato šiltėjimo), neigiamos (lokaliai didėja aplinkos oro užterštumas), mažai reikšmingos (trumpalaikiai ir laikinai pasireiškia tik statybų aikštelėje bei transporto priemonių judėjimo keliuose ir/ar artimiausioje aplinkoje). Pasekmės įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius aplinkos orui būtu dvejopos: teigiamos (nebevykdoma gamybinė ir krovos veikla, panaikinami esami stacionarūs taršos šaltiniai), neigiamos (planuojamos teritorijos prieigose didėja aplinkos oro užterštumas dėl padidėsiančio transporto priemonių srauto), tiesioginės (į aplinkos orą išmetami teršalai iš mobilių aplinkos oro taršos šaltinių), ilgalaikės (pasireiškia ilgą laiką, tačiau tik tuomet kai teritorijoje ar greta jos veikia transporto priemonės), sąveikaujančios (gali prisidėti prie klimato šiltėjimo), mažai reikšmingos (nežymiai ir lokaliai įtakotų planuojamos teritorijos ir artimiausios aplinkos oro kokybę, bendras į aplinkos orą visoje planuojamoje teritorijoje patenkančių teršalų kiekis, lyginant su esama būkle, sumažėtu). Pasekmes gali sumažinti prevencinių priemonių taikymas.
Taip pat SPAV santraukoje nurodoma, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius, pasekmes visuomenės sveikatai būtu tiesioginės (dėl lokalaus eismo suintensyvėjimo, triukšmo, aplinkos oro taršos planuojamos teritorijos šiaurrytinėse prieigose, gyvenamųjų namų priartėjimo prie uosto teritorijos) ir netiesioginės (momentinė emocinė įtampa), ilgalaikės ir sąveikaujančios (taršos šaltinių intensyvumo įtaka triukšmo ir oro taršos poveikiui), mažai reikšmingai neigiamos. Neigiamų pasekmių galima išvengti ar jas sumažinant taikant savalaikes prevencines priemones.
SPAV konstatuojama, kad atlikus Detaliojo plano sprendinių pasekmių įvertinimas tvaraus vystymosi principais matyti, kad galimos pasekmes tiek sprendinių įgyvendinimo, tiek įgyvendinus sprendinius būtų labiau teigiamos, nei neigiamos. Įgyvendintų Detaliojo plano sprendinių pasekmių teigiamas reikšmingumas būtų ilgalaikis ir labiausiai įtakotų planuojamos teritorijos socialines – ekonominės aplinkos sąlygas. Tam, kad išvengti ar sumažinti galimas neigiamas pasekmes atskiriems aplinkos elementams būtina taikyti siūlomas prevencines priemones.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog atlikus Detaliojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo prieita išvados, jog Detaliojo plano sprendiniai turės daugiau teigiamos įtakos planuojamos teritorijos visuomenės sveikatai, nei neigiamos. SPAV rengėjai laikosi pozicijos, jog atitinkamos prevencinės priemonės padėtu išvengti didžiosios dalies neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog už visuomenės sveikatos apsaugą atsakingos institucijos – Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas buvo deleguotas į Komisijos sudėtį ir ši institucija suderino Detaliojo plano sprendinius.
Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą; 3) civilinę saugą; 4) sveikatos apsaugą ir visuomenės sveikatos priežiūrą; 5) darbuotojų saugą ir sveikatą, visuomenės sveikatos saugą; 6) branduolinę saugą ir energetikos objektų, įrenginių techninę saugą; 7) potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą; 8) statinio priežiūrą; 9) asmenų socialinę apsaugą.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, statinių techninių projektų rengimo metu bus privaloma įvertinti KLASCO skunde keliamus klausimus dėl galimos aplinkos triukšmo ir oro taršos neigiamos įtakos teritorijos gyventojams ir imtis atitinkamų kompensuojamųjų priemonių, kad sumažinti ar pašalinti šias neigiamas pasekmes, tačiau nėra pagrindo teigti, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius nukentės visuomenės sveikata.
Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad SPAV metu buvo nustatyta, jog iš esmės Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos planuojamos teritorijos visuomeninei sveikatai, sprendiniams pritarė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorijoje vykdant statybos darbus, statytojas turės pareiga imtis atitinkamų prevencinių priemonių, jog būtu sumažinta oro taršos ir triukšmo neigiama įtaka teritorijos gyventojams, todėl nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnis. Minėto straipsnio 4 dalis teigia, jog detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, –tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena iš Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, draudžiančių Administracijos direktoriui priimti skundžiamą įsakymą – 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovė ir „Memelio miestas“ UAB sudarė Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, o skundžiamo įsakymo priėmimo metu Inspekcijos 2020 m. lapkričio 23 d. patikrinimo aktas nebuvo skundo į teismą dalyku, todėl Administracijos direktorius turėjo imperatyvią prievolę priimti įsakymą patvirtinantį Detalųjį planą.
Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog KLASCO, vadovaujantis minėta teisės nuostata, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, kadangi pareiškėja aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo proceso – teikė siūlymus teritorijų planavimo organizatoriui, dalyvavo Detaliojo plano sprendinių viešinimo procese, dėl Detaliojo plano sprendinių teikė skundus Inspekcijai ir t.t., tačiau remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog KLASCO neįrodė, kad Detaliojo plano sprendiniai pažeidė jos subjektines teises, pažeidė teisėtus interesus ar apribojo teisėtus lūkesčius.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. AD1-1465 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą jos naudai iš Administracijos priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4076,31 Eur
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog prašo iš pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus rašytinius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlygimo netenkinamas.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Sweco Lietuva“ bei UAB „Memelio miestas“ atsiliepimuose į skundą prašė teismo priteisti iš KLASCO jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju minėti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į skundą nurodė, jog nepalaiko KLASCO skunde pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai nepalankus teismo sprendimas laikytinas priimtu UAB „Sweco Lietuva“ bei UAB „Memelio miestas“ naudai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, kad UAB „Memelio miestas“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
UAB „Sweco Lietuva“ teismui pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3920,40 Eur. Prašoma priteisti suma yra grindžiama 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. REL 2104/11 ir 2021 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5686. Minėti dokumentai patvirtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ už suteiktas teisines paslaugas advokatui Vidui Rudokui iš viso sumokėjo 3920,40 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimas į skundą teismui pateiktas 2021 m. kovo 9 d. (2021 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1454,8 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3637,00 Eur (1454,8 * 2.5). Iš 2021 m. balandžio 15 d. sąskaitos detalizacijos nustatyta, kad atstovas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 8 d. rengdamas atsiliepimą į skundą teikė teisines paslaugas, kurios savo pobūdžiu atitinka Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas teisines paslaugas - atsiliepimo į skundą parengimą. Viso teisinių paslaugų už atsiliepimą į skundą parengimą suma su PVM nurodoma 3648,15 Eur. Ši suma iš esmės atitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio dydžio už skundo parengimą, todėl įvertinus ginčo pobūdį, teisinio reglamentavimo ypatumus, priteistina visa suma už atsiliepimo parengimą.
Sąskaitoje taip pat nurodoma, kad 2021 m. kovo 12 d. atstovas susipažino su Memelio miestas. UAB atsiliepimu į skundą ir tai užtruko 0,5 val. ir už teisines paslaugas pateikta apmokėjimui sąskaita 45,00 (su PVM 54,45) Eur. Šios teisinės paslaugos atitinka Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas teisines paslaugas ir neviršija maksimalaus 0.1 koeficiento dydžio (152,42 Eur), todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos.
Taipogi nurodoma, kad patirtos atstovavimo teismo posėdyje išlaidos 180 (su PVM 217,8) Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Remiantis teismo 2021 m. balandžio 27 d. informacinės pažymos duomenimis, 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio pradžia – 13.16 val., pabaiga – 14.28 val. (iš viso 72 min), o 2021 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio pradžia 13:17 val., pabaiga 14:56 va. (viso 99 min.). Viso atstovavimas truko 171 min ( 2 val. 51 min.). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra 3 valandos viena valanda. Šiuo atveju aktualus yra 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1524,2 Eur. bei 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris pagal Statistikos departamento duomenis buvo 1566,4 Eur,
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 152,42 Eur (1524,2 * 0.1) 2021 m. balandžio 27 d. posėdžio metu ir 156,64 Eur 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog trečiojo suinteresuoto asmens, už jo interesų atstovavimą teisme, prašoma priteisti 180,00 (su PVM 217,8) Eur dydžio suma neviršija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistiną užmokestį, todėl UAB „Sweco Lietuva“ prašymas šioje apimtyje tenkintinas visa apimtimi.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, UAB „Sweco Lietuva“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir įskaitant išskiriamą PVM trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 3920,40 Eur
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Memelio miestas, UAB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteisti 3920,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.