- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- eI2-9712-743/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01880-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2024 m. balandžio 25 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S108164 (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi panaikino remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad pareiškėjas dar nėra gavęs atlyginimo iš darbdavio, kadangi darbas yra projektinis, be to, pareiškėjas negalėjo kuri laiką dirbti dėl ligos, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo nutraukta ir šiuo metu yra galiojanti. Pareiškėjas kreipdamasis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pateikė teisingus duomenis apie numatomas pajamas, pažymėtina, kad tokią informaciją tarpininkavimo rašte nurodė ir darbdavys, todėl nėra pagrindo teigti, kad teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis.
Nurodo ir tai, kad UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia atsisakyti išduoti arba pakeisti leidimą gyventi, tačiau šis pagrindas nesuteikia teisės jo panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis, pildydamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pateikė teisingus duomenys. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas neturi pakankamų pajamų pragyvenimui Lietuvoje, nes vien tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) sistemoje neatsispindi jo pajamos nereiškia, kad jis neturi jokių pajamų pragyvenimui Lietuvoje. Pareiškėjas pateikia sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jo yra 3 726,99 Eur likutis.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus prašo skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d., ketindamas dirbti izoliuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Šiais pagrindais 2023 m. liepos 25 d. priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams ir 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760271264, galiojantis iki 2024 m. gegužės 2 d. (atsižvelgus į paso galiojimą), kuris įteiktas pareiškėjui – 2023 m. rugpjūčio 7 d.
2024 m. balandžio 15 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2404-LLGĮ-0228 naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo pridėtas pasas Nr. BA0005074, galiojantis iki 2034 m. sausio 10 d.
Patikrinus duomenis apie pareiškėją Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2023 m. spalio 27 d., tačiau jam nė karto per visą darbo laikotarpį nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 841 Eur. Nustatyta, kad jam darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Pažymi, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S108164 panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA).
Šiame kontekste, atsakydamas į skunde pareiškėjo nurodytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Pagal suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, tai, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Taigi, pareiškėjas neatitiko imperatyvių įstatyme nustatytų kriterijų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apie pasikeitusią jo teisinę padėtį pareiškėjas atsakovo neinformavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą naujai įforminti jau išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi, pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris buvo netenkintas, nes pareiškėjas neatitiko įstatymo imperatyvių reikalavimų.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes nurodo, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, skundžiamas sprendimas tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. D. kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo, po prašymo naujai įforminti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. liepos 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytais pagrindais, t. y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (galiojo iki 2024 m. gegužės 2 d.). 2024 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, tačiau leidimas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. kai duomenys, kuruos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei kai asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas pateikė skundą.
I. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Nagrinėjamam ginčui reikšmingas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
2023 m. birželio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 2306-LLG-0769 išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ izoliuotoju ir numatomas darbo užmokestis ir pragyvenimo lėšų šaltinis – 841 Eur per mėnesį mokamas darbo užmokestis. Tarpininkavimo raštas Nr. 20230602-100816 patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėjas atvyko dviem metams dirbti pagal darbo sutartį jų įmonėje, numatoma įdarbinimo diena – 2023 m. liepos 31 d., įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti darbo užmokestį – 841 Eur per mėnesį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas 2023 m. liepos 31 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760271264, galiojantį iki 2024 m. gegužės 2 d. (3 mėn. trumpiau negu galiojo pateiktas pasas Nr. 07706976) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
2024 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 2404-LLGĮ-0228 pakeisti leidimą laikinai gyventi (naujai įforminti), pateikdamas pasą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, galiojantį iki 2034 m. sausio 10 d.). Sodros duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“įsidarbino nuo 2023 m. spalio 27 d., tačiau pareiškėjui jokios išmokos per darbo laikotarpį nemokėtos. 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 24S108164 leidimas laikinai gyventi Nr. 760271264, galiojantis iki 2024 m. gegužės 2 d., panaikintas, nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...> (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Kaip minėta, kad atsakovas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Teismas pažymi, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 8.3 punkte inter alia (liet. be kita ko) įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1 papunktis); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 papunktis); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 papunktis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 m. taikoma MMA – 924 Eur.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą nurodė, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir pragyventi iš jo nurodyto gaunamo darbo užmokesčio, tačiau jis iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytų reguliarių pajamų nė karto negavo. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, pareiškėjas jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).
Aptartieji duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo padarytą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktis).
Vertindamas pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis turi sąskaitoje pinigų, jo darbas projektinis, jis kurį laiką sirgo ir gauti pajamų negalėjo, teismas pažymi šiuos aspektus. Sutiktina, kad pareiškėjo pridėtas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjo sąskaitos likutis – 3 726,99 Eur. Pažymėtina, kad iš pateikto banko sąskaitos išrašo nesimato, kuriai konkrečiai dienai fiksuotas šis sąskaitos likutis, todėl negalima spręsti, ar jis yra aktualus bylos nagrinėjimo momentu. Be to, pareiškėjas, pateikdamas šį sąskaitos išrašą, neatskleidė kas, kada tiksliai ir už ką pervedė pareiškėjui pinigų sumas, prašyme gauti leidimą pareiškėjas nenurodė jokio kito pajamų šaltinio be kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl spręstina, kad šis sąskaitos išrašas nepaneigia atsakovo padarytos išvados apie tai, kad jis neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas pažymi, kad kad jis kurį laiką sirgo, tačiau jokių duomenų apie tai nepateikė, duomenų apie jam mokėtą ligos išmoką Sodros duomenų bazėje nėra. Pareiškėjas pagal prašyme išduoti leidimą ir tarpininkavimo rašte nurodytus duomenis turėjo dirbti izoliuotoju, gaudamas kas mėnesį po 841 Eur darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo paaiškinimas apie tai, kad jo darbas projektinis, nepaneigia fakto, kad jis po leidimo jam išdavimo negavo jokių reguliarių pajamų. 2024 m. gegužės 2 d. pasibaigė ir terminas iki kurio galiojo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760271264.
Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui nustačius, kad pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo negavo darbo užmokesčio, atitinkančio MMA, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).
Atsižvelgus į tai, spręstina, kad remiantis aukščiau minėta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalėjo būti panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjo argumentus, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia atsisakyti išduoti arba pakeisti leidimą, tačiau nesuteikia teisės jo panaikinti. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, atsakovui nustačius bent vieną Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą (nustatyti 2 ir 5 punkte numatyti pagrindai), jis turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti faktiniai ir teisiniais sprendimo priėmimo pagrindai, motyvai yra aiškūs ir pakankami.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).
Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
I. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam negali būti priteistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.