- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-874-185/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 10 d.
Panevėžys
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. P., (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau BK) 147 straipsnio 2 dalyje, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria G. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. P. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario 17 d., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su grupe iš anksto susitarusių asmenų, bendrais veiksmais, pasinaudodamas nukentėjusiosios D. K. pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, bei panaudojęs apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikino ir taip užverbavo nukentėjusiąją D. K. į J. K. dirbti prostitute, 2011 m. sausio 28 d. automobiliu nugabeno nukentėjusiąją į J. K. ir pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.
Vadovaujantis BPK 140 str. įtariamasis G. P. sulaikytas 2011 m. birželio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri skundžiama 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo pratęsta dar trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad G. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu G. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 1 punktą, kuriame nurodyta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
G. P. tvirtina, kad teismas, spręsdamas suėmimo klausimą, vadovavosi formaliais pagrindais ir motyvais išdėstytais BPK. Prokurorės pareiškimas buvo tenkintas dėl to, kad yra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį sankcijoje numatyta ilgalaikė - nuo keturių iki dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, turi ryšių užsienyje, nors ir turi gyvenamąją vietą ir yra vedęs, tačiau nedirba, neturi pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl, anot teismo, yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi, turėdamas stiprius ryšius su savo gyvenamąja vieta ir šeima, bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neketina. Yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, rūpinuosi dukra B. P.. Nors dukra jau yra pilnametė, tačiau dar iki šiol mokosi Šiaulių m. Simono Daukanto gimnazijoje IVe klasėje (pridedamos pažymų kopijos apie mokymąsi gimnazijoje ir apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). Sutuoktinė J. P. serga labai sunkiomis ligomis, jai nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis, todėl jai reikalinga jo pagalba. Visi buities rūpesčiai ir atsakomybė už gimnazijoje besimokančią dukrą ir neįgalią žmoną tenka jam vienam. Gydytojai rekomenduoja žmonai laikinai persikelti ir pagyventi į bet kurią šalį, kurioje šiltas ir švelnus klimatas, todėl jau kuris laikas savo ligas sutuoktinė gydosi Ispanijoje. Suėmimo termino pratęsimas dar trims mėnesiams itin neigiamai paveiktų dukros gyvenimą, šeimos finansinę bei psichologinę padėtį. Susikaupus skoloms už komunalinius patarnavimus, šeima gali netekti gyvenamojo būsto. Pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau susirasdavo trumpalaikius pavienius, reikalaujančius vyriškos jėgos, darbus pas kaimynus ir pažįstamus. Kitų artimųjų, iš kurių būtų galima tikėtis materialinės pagalbos, neturi, kadangi tėvas V. P. miręs, o mama J. P. yra 82 metų amžiaus, jai pačiai reikia visokeriopos pagalbos. Iki sulaikymo dienos savo mama rūpinosi, ją prižiūrėjo ir, kiek galėdamas, finansiškai rėmė.
Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė BPK 122 straipsnio 6 dalies reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 22 punkto nuostatų, nes, pratęsdamas suėmimą, nepakankamai išsamiai įvertino motyvus, kurių pagrindu būtų galima skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Mano, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nutarties pratęsti G. P. suėmimo terminą dienai nebuvo išnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose bei BK 122 str. 7 ir 8 dalyse esančios sąlygos.
G. P. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ( BK 11 str.), už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dvylikos metų. Duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, yra pakankamai – tai duomenys, esantys įtariamųjų, liudytojų bei nukentėjusiosios apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Apeliantas neigia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo – pagrįsto manymo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo - buvimą, motyvuodamas stiprių šeimos ryšių buvimu, gyvenamosios vietos turėjimu, žmonos liga. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant to paties straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – tai įtariamojo nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo vietos, kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, šeiminę padėtį, ryšius užsienyje bei kitus svarbius duomenis. Be abejo, G. P. paminėtos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant suėmimo tęsimo klausimą, tačiau jos negali nusverti kitas byloje esančias aplinkybes. Kaip minėta, už inkriminuotą nusikaltimą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltinimo sunkumas bei sankcijose numatyta labai griežta bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas), juolab, kad neišnykęs teistumas suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Be to, įtariamasis turi ryšių užsienyje (medžiagos 5 lapas). Visa tai davė pirmos instancijos teismui pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. P. yra linkęs nusikalsti: buvo teistas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teismų už nusikaltimus, susijusius su dokumentų klastojimu, prekyba žmonėmis ir kt. Skunde G. P. nurodo, kad pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, pragyvendavo iš trumpalaikių pavienių darbų. Tačiau neįtikėtina, kad atlygio, gauto už atsitiktinius darbus užtektų apeliaciniame skunde minėtiems poreikiams patenkinti (savo šeimos bei motinos išlaikymui, buto mokesčiams bei žmonos gydymui Ispanijoje). Taigi, minėtos aplinkybės davė pakankamą pagrindą išvadai, kad įtariamasis siekdamas gauti pragyvenimui lėšų, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, pratęsiant suėmimo terminą kaltinamajam Konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. ir kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Įtariamojo G. P. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.