- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1523-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48255-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- M. G., A. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G., jo įgaliotai atstovei advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K., 2018 m. spalio 6 d., apie 21.40 val., veikdamas bendrai su kitu asmeniu, prie namo, esančio Kaune, Taikos pr. 40, laiptinės, po to, kai kitas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. G. į veidą, spyrė jam į dešinį šoną ir išsitraukęs peilį-plaštakę sakė: „kas, jei aš tave dabar prismeigčiau“, kumščiais daužė nukentėjusiajam M. G. į galvą, kaltinamasis M. K., priėjęs prie nukentėjusiojo M. G., panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. G. į galvą, taip jie bendrais veiksmais padarė M. G. poodinę kraujosruvą abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinės ausies srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to kitas asmuo iš M. G. striukės dešinės pusės kišenės pagrobė svetimus, M. G. priklausančio automobilio „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelius, kurių vertė 120 eurų, A. K. priklausančio automobilio „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelius, kurių vertė 250 eurų, iš M. G. piniginės pagrobė automobilio „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kurio vertė 10 eurų, iš viso padarydami nukentėjusiajam M. G. 130 eurų turtinę žalą, A. K. – 250 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nežino, kur šiuo metu yra V. B.. Pažinojo nukentėjusįjį A. K.. Įvykio dieną su V. B. ėjo iš draugo namų. Pamatęs A. K., kuris buvo su kažkokiu vaikinu (M. G.), norėjo su juo pasisveikinti. V. B. atėjo kaltinamajam iš nugaros, priėjo prie nukentėjusiojo M. G., prašė pinigų, pradėjo jį mušti. M. G. traukėsi link laiptinės, o V. B. jį mušė. Kaltinamasis bandė atitraukti V. B. nuo M. G.. Priėjus A. K., V. B. išsitraukė peilį iš savo kišenės ir pradėjo juo mojuoti. Kaltinamasis nežinojo, kad V. B. turi peilį, pats nuo jo atsitraukė. A. K. pradėjo bėgti, kaltinamasis taip pat ėmė bėgti. Pamatė, kad V. B. bėgo jam iš paskos. Nepastebėjo, kur buvo M. G.. V. B., pasivijęs kaltinamąjį, rodė jam kažkokius dokumentus, korteles ir juos išmėtė gatvėje. Kaltinamasis juos surinko ir pasakė juos padėti viską po balkonu. V. B. numetė automobilio registracijos liudijimą, kortelę, dar kažką. Kaltinamasis nematė jokių automobilio raktų. Niekas nieko neprašė pavežti. Nesutinka su nukentėjusiųjų parodymais. A. K. nurodė policijai kaltinamąjį, kaip jį apiplėšusį asmenį. Nežino, iš kur pareigūnai sužinojo apie V. B.. Tą vakarą su V. B. išsiskyrė pakeliui link namų. Nežino, kodėl nukentėjusieji jį apkalba. V. B. mušė M. G., kuris nuo jo dengėsi veidą rankomis, todėl gal jis nematė, kad jį mušė tik V. B.. Kaltinamasis neigia mušęs M. G.. Nesutinka su civiliniais ieškiniais.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį M. G., draugauja su jo pussesere M. Z.. Kito asmens anksčiau nepažinojo. Tą vakarą išėjo su M. G. į lauką, tikrino automobilio variklį. Tada prie jų priėjo kaltinamasis su kitu asmeniu, kažkuris iš jų paprašė 2 eurų. Jie buvo neblaivūs. A. K. pasakė, kad pinigų neduos. Tada kitas asmuo atsisėdo į A. K. automobilį. Paprašius jo išlipti kilo konfliktas. Kaltinamasis paklausė, ar nukentėjusieji kreipsis į policiją, šie atsakė, jog taip. Tada kaltinamasis su kitu asmeniui pasikvietė M. G., pasivedė jį atokiau, ėmė kalbėtis, pyktis, o po to pradėjo jį mušti ir spardyti. Kategoriškai tvirtina, kad M. G. mušė abu – kaltinamasis ir su juo buvęs kitas asmuo. Po to jie dviese spardė jau gulintį M. G.. Jie buvo už 5 metrų, kitų asmenų šalia nebuvo. Priėjęs bandė juos išskirti, tačiau su M. K. buvęs kitas asmuo išsitraukė peilį, todėl išsigandęs A. K. nubėgo link gatvės. Kas vyko po to – nematė. Po minutės grįžęs atgal matė, kaip ant žemės gulėjęs M. G. po truputį kėlėsi. Kaltinamojo su kitu asmeniui nebebuvo. Abu su M. G. nuėjo namo. A. K. pasigedo savo automobilio raktų, kuriuos buvo padavęs M. G.. M. G. taip pat sakė, kad jį mušė abu – kaltinamasis ir kitas asmuo. Kitas asmuo mušė labiau. M. G. dar bandė pabėgti į namo laiptinę, tačiau jį iš ten ištraukė M. K. ir su juo buvęs asmuo. Nepamena, kuris iš kaltinamųjų paprašė 2 eurų. M. G. iš karto po įvykio pasakė, kad piniginėje nėra pinigų, taip pat pasigedo dokumentų, automobilių raktų. Kadangi M. G. blogai jautėsi, M. Z. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Reiškia civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes tiek kainuoja pagaminti naujus automobilio raktus. Dėl kaltinamojo ir kito asmens nusikalstamų veiksmų patyrė išgąstį, jam buvo grasinama peiliu, todėl reiškia civilinį ieškinį ir dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis M. G. parodė, jog kaltinamojo ir su juo plėšime dalyvavusio kito asmens anksčiau nepažinojo. Atvyko pas nukentėjusįjį A. K., kuris draugauja su jo pussesere M. Z.. Abu kartu su A. K. išėjo į lauką pažiūrėti šio automobilio variklio. Lauke buvo tamsu. Pamatė, kaip nuo gatvės pusės iki jų atėjo kaltinamasis ir kitas asmuo. A. K. pažino M. K.. Kitas asmuo tuo metu stovėjo ir rankoje mojavo „plaštake“ – peiliu. Nuo jų sklido alkoholio kvapas. Supratęs, kad gali kas nors įvykti, greitai paėmė abiejų automobilių raktus ir įsidėjo juos į vidinę striukės kišenę. M. K. kalbėjosi su A. K., o kitas asmuo įlipo į A. K. automobilį. Paprašė jo išlipti, jis išlipo. Tada kaltinamasis pasikvietė M. G. nuošaliau, o A. K. su kitu asmeniu liko prie automobilio. Kaltinamasis prašė paskolinti jam pinigų. M. G. pasakė, kad pinigų neskolins ir kartu su kaltinamuoju grįžo prie automobilio. Kitas asmuo paprašė juos pavežti. Atsisakius vežti, užpuolikai ėmė piktintis ir grasinti. Pirmasis M. G. pradėjo mušti kitas asmuo, po to išsitraukė peilį, pasivedė link namo laiptinės. Kaltinamasis tuo metu buvo šalia. Besiginant nuo kito asmens smūgių M. G. artėjo link laiptinės. Tada jį puolė mušti ir kaltinamasis. Jį mušė abu – kaltinamasis ir kitas asmuo. M. G. bandė patekti į laiptinę, bet jie abu jį ištraukė ir toliau mušė. M. K. mušė iš kairės pusės, o kitas asmuo – iš dešinės. Nukentėjusysis nuo smūgių suklupo, tačiau jie jį mušė toliau. Prie jų priėjo A. K. ir bandė raminti, tačiau po to nubėgo, nes kitas asmuo pagrasino jam peiliu. Kitas asmuo jį nusivijo. Prie M. G. liko tik kaltinamasis. Pamanęs, kad gali blogai baigtis, išsitraukęs savo piniginę, kaltinamajam parodė, kad neturi pinigų. Priėjus kitam asmeniui M. K. jam pasakė, kad jis nieko neturi. Tada kitas asmuo pagriebė jam iš rankų piniginę, išmėtė iš jos visus daiktus, ją numetė ir abu ramiai nuėjo. M. G. rinko viską, kas buvo išmėtyta. Pastebėjo, kad nėra automobilio dokumentų. Nubėgo namo. Pusseserė iškvietė greitąją ir policiją. Tik namuose pamatė, kad nėra ir automobilių raktų. Kategoriškai tvirtina, kad jį mušė abu – kaltinamasis ir kitas asmuo. Peilį turėjo kitas asmuo. Jis jų abiejų nepažinojo. Jį mušė dėl to, kad jis atsisakė duoti jiems pinigų, pavežti. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų prieštaravęs mušimui. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 135 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja M. Z. parodė, kad nukentėjusysis M. G. yra jos pusbrolis, pažįsta ir nukentėjusįjį A. K.. Tą dieną buvo pas jį svečiuose. Apie 21.30 val. nukentėjusieji nuėjo į lauką. Ji jokio triukšmo lauke negirdėjo. Po to į duris kažkas pabeldė. Atidariusi buto duris pamatė kruviną M. G., o A. K. buvo išsigandęs. Ji iš karto paskambino policijai. Nukentėjusieji sakė, kad juos lauke sumušė, atėmė automobilių raktus. Sakė, kad užpuolikai buvo du. M. G. policijai paaiškino, kad prie jų atėjo du vaikinai, prašė juos kažkur vežti, o nesutikus vežti kilo konfliktas. Policijos pareigūnams jis teigė, kad jį, gulintį ant žemės, spardė dviese. A. K. ir M. G. pasigedo savo automobilių raktų, kuriuos kišenėje turėjo M. G.. Lauke jie rado išmėtytas banko korteles.
Liudytojas E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 108-109), jog 2018 m. spalio 8 d. kartu su M. K. nuvykus į įvykio vietą prie namo, esančio Taikos pr. 78, Kaune, laiptinės, šis nurodė vietą prie namo Ryšių g. 32, Kaune, kur po įvykio išmetė pagrobtus daiktus. Nuvykus į minėtą vietą buvo rastas tik pinigų priėmimo kvitas iš M. G.. Bendraujant su M. K., šis nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d. ėjo su kitu asmeniu pro namą, esantį Taikos pr. 78, Kaune, kur pamatė iš matymo pažįstamą A. K. ir su juo buvusį kitą asmenį. Tada su kitu asmeniu sugalvojo iš jų pasiskolinti pinigų. M. K. teigė, jog priėjus prie minėtų asmenų jie sukonfliktavo ir kitas asmuo sumušė M. G.. Jis nesuprato, kodėl jis taip pasielgė. M. K. taip pat nurodė, kur išmetė automobilių raktelius ir dokumentus. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad nukentėjusysis M. G. pasakė, jog jį mušė ir skriaudė abu jį užpuolę asmenys, o peilį turėjo ne M. K., o kitas asmuo.
Specialisto išvadoje Nr. G3095/2018(02) nurodyta, kad M. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinės ausies srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 18-19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta Taikos pr. 40, Kaune (1 t., b. l. 9-11).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų, fotolentelių matyti, kad A. K. atpažino 2018 m. spalio 6 d. įvykyje dalyvavusius M. K. ir kitą asmenį – V. B. (1 t., b. l. 56-64).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų, fotolentelių matyti, kad M. G. atpažino 2018 m. spalio 6 d. įvykyje dalyvavusius ir jį apiplėšusius M. K. ir kitą asmenį (1 t., b. l. 89-97).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas pinigų priėmimo kvitas, 2018 m. spalio 8 d. pateiktas M. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 26-29).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. K., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-488/2011).
Kaltinamasis M. K. kaltu dėl plėšimo neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. M. K. parodė, kad jokio plėšimo nepadarė, nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo tik kitas asmuo, o M. K. netgi bandė atitraukti V. B. nuo M. G.. Nežino, kodėl nukentėjusieji jį apkalba, neigia mušęs M. G.. Tačiau tokius kaltinamojo M. G. parodymus paneigia nuoseklūs ir itin argumentuoti nukentėjusiųjų A. K., M. G. ir liudytojų M. Z. bei E. M. parodymai. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad M. G. mušė bei spardė ir kaltinamasis, ir kitas asmuo. Sumušus M. G. kitas asmuo paėmė pas M. G. buvusius dviejų automobilių raktus, piniginę su dokumentais ir joje buvusiais kitais daiktais. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis M. G., kuris paaiškino, jog pirmasis M. G. pradėjo mušti kitas asmuo, po to išsitraukė peilį, pasivedė link namo laiptinės. Kaltinamasis tuo metu buvo šalia. Besiginant nuo kito asmens smūgių M. G. artėjo link laiptinės. Tada jį puolė mušti ir kaltinamasis. Jį mušė abu – kaltinamasis ir kitas asmuo. Nukentėjusysis nuo smūgių suklupo, tačiau jie jį mušė toliau. Prie jų priėjo A. K. ir bandė raminti, tačiau po to nubėgo, nes kitas asmuo pagrasino jam peiliu. Prie M. G. liko tik kaltinamasis. Išsitraukęs savo piniginę kaltinamajam parodė, kad neturi pinigų. Priėjęs kitas asmuo pagriebė jam iš rankų piniginę, išmėtė iš jos visus daiktus, numetė piniginę ir jie abu nuėjo. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų prieštaravęs mušimui. Liudytoja M. Z. parodė, kad nukentėjusieji sakė, kad juos lauke sumušė, atėmė automobilių raktus. Minėjo, kad užpuolikai buvo du. Liudytoja nurodė, jog girdėjo, kaip policijos pareigūnams M. G. teigė, kad jį, gulintį ant žemės, spardė dviese. Liudytojas E. M. parodė, kad nukentėjusysis M. G. jam pasakė, jog jį mušė abu jį užpuolę asmenys, o peilį turėjo tik kitas asmuo. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nenaudojo fizinio smurto apiplėšiant nukentėjusįjį M. G.. Byloje esantys asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad nukentėjusieji atpažino M. K. kaip asmenį, kuris apiplėšė M. G.. Teismas kaltinamojo M. K. parodymus vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą plėšimą.
Byloje esančių įrodymų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis M. K., veikdamas kartu su kitu asmeniu, panaudojo nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip du smūgius M. G. į galvą, taip bendrai su kitu asmeniu nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą sutrikdymą, po ko kitas asmuo iš M. G. striukės dešinės pusės kišenės pagrobė dviejų automobilių raktelius, automobilio registracijos liudijimą, iš viso padarydami nukentėjusiajam M. G. 130 eurų turtinę žalą, A. K. – 250 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo M. K. padaryta veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant M. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, ankstesnis nuosprendis neįsiteisėjęs, nebaustas administracine tvarka, mokosi. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
Kaltinamajam M. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur dydžio turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro naujų automobilių raktų pagaminimo kaštai.
Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 135 Eur dydžio turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39-42). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro naujo automobilio rakto pagaminimo ir naujo registracijos liudijimo išdavimo kaštai. Po įvykio labai blogai jautėsi, juto didelius skausmus, gydėsi stacionare, iki šiol vartoja medikamentus, tebejaučia baimę, nesaugumo jausmą.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos, todėl laikytina, jog civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo pareikšti pagrįstai ir nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo priteistina 250 Eur dydžio turtinė žala, o nukentėjusiajam M. G. – 135 Eur dydžio turtinė žala (BPK 115 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šioje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sugadintas vakaras, jis buvo išsigandęs. Nustačius, kad nukentėjusįjį išgąsdino ne kaltinamojo M. K. nusikalstami veiksmai, nesant duomenų, kad kaltinamasis M. K. būtų naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu ar kaip nors grąsinęs, nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Tačiau neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata, jis gydėsi stacionare, patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirto skausmo, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų M. G. kamavo kokios nors psichologinės problemos, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, neturtinės žalos dydis nustatytinas 1500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. G. atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimt) parų, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. K. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio M. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Išaiškinti M. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus arešto bausmės vykdymą – panaikinti.
Tenkinti nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo M. K. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Tenkinti nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajam M. G. iš kaltinamojo M. K. 135,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.