Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovams L. A., A. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su, jo nuomone, neteisėtai pradėta ir vykusia administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Kaip jau buvo minėta, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atlikdami pareiškėjo nurodytus veiksmus, iš kurių kildinama žala (tarnybinių pranešimų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas), pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

Nustatyta, jog 2015 m. sausio 8 d. Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininkas A. V. ir Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. surašė tarnybinius pranešimus Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 „Dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimų“ (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015, psl. 6-7), adresuotus Tauragės AVPK Pagėgių PK viršininkui A. M., kuriuose nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d., 9.00 val. Tauragės rajono apylinkės teisme vyko teismo posėdis pagal P. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2369-850/2014, kurioje Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. dalyvavo kaip liudytojas, o Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininkas A. V.- kaip Tauragės AVPK Pagėgių PK atstovas. Teigiama, kad prieš prasidedant teismo posėdžiui, teismo posėdžių salėje A. B. juos pradėjo įžeidinėti, teigdamas, kad jie yra neišprusę, nekompetentingi, buvo vadinami „klounais“ ir „debiliukais“. Pažymėta, jog po teismo posėdžio teismo posėdžių salėje laukiant teismo nutarties, A. B. juos įžeidinėjo toliau, taip rodydamas nepagarbą bei siekdamas juos pažeminti.

2015 m. sausio 8 d. surašyti tarnybiniai pranešimai Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 „Dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimų“ ir skaitmeninė laikmena su garso įrašu persiųsti Tauragės AVPK viršininkui M. D. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015, psl. 5).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga dėl protokolo A. B. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį surašymo persiųsta Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkui (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015, psl. 4).

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas A. B. 2015 m. vasario 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-25723150-15 (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015, psl. 2), kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d., 9.00 val., viešoje vietoje- t.y. Tauragės rajono apylinkės teismo patalpose, esančiose adresu Stoties g. 25A, Tauragėje, A. B. įžeidinėjo policijos pareigūnų A. V. ir R. Š. garbę bei orumą įžeidžiančiu elgesiu, kibimu, jų atžvilgiu vartodamas įžeidžiančius žodžius, tuo būdu padarė pažeidimą numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-48-904/2015, kurioje A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismui konstatavus, jog A. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių ir sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-173-904/2015, psl. 96-99) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistu.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 5 straipsnyje reglamentuoti policijos uždaviniai. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigūnų pareigos, tarp kurių ir pareiga pranešti policijai apie administracinio teisės pažeidimo įvykį, kurio liudininku buvo pareigūnas. Pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį (ATPK redakcija, galiojusi 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 68P-25723150-15 surašymo metu) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. <...>. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys reglamentuotas ATPK 260 straipsnyje. ATPK 259¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų inter alia ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo protokolą turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai.

Kadangi keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, būtina įvertinti pirminius faktinius duomenis, buvusius teisine prielaida šios teisenos pradėjimui.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-173-904/2015 medžiagos matyti, kad iš esmės teisine prielaida ginčo administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimui buvo Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininko A. V. ir Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniai pranešimai, kuriuose buvo aprašytos incidento, kilusio tarp Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP viršininko A. V., Tauragės AVPK Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. ir pareiškėjo A. B. 2015 m. sausio 8 d. Tauragės rajono apylinkės teisme, aplinkybės.

Įvertinus tarnybinių pranešimų turinį darytina išvada, jog A. B. pasirinkta kritikos pareigūnų atžvilgiu forma galėjo būti pagrindu jo veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą buvo konstatuota, jog išsakytomis frazėmis A. B. neturėjo tikslo įžeisti policijos pareigūnų garbę ir orumą, o kritika buvo nukreipta konkrečių pareigūnų atžvilgiu. Pažymėtina, jog administracinę bylą nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ar kitų pažeidimų, galėjusių būti kliūtimi administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti, nenustatė, o bylos nutraukimo pagrindu nebuvo nurodymas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pranešdami apie administracinio teisės pažeidimo įvykį ir surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, Tauragės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnai elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, nėra pagrindo pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui.

Kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Tauragės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.