- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-309/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01699-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Teisingumo
- Kategorijos
- 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus bei Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl visokeriopos žalos atlyginimo už penkerių metų valstybės korupcijos pasekmes.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. B., nurodęs, kad jis yra Antikorupcinės konstitucinės partijos ir prezidiumo pirmininkas, kreipėsi į teismą prašydamas: priteisti 800 000 Lt žalą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl penkerių metų tyčinio politinio susidorojimo, keršto, nekompetentingumo, neveikimo kategoriškai atsisakius įteisinti Europos Komisijos rekomenduotą įkurti Antikorupcinę Konstitucinę partiją; priteisti 100 000 Lt žalą iš asmeninio Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus turto, kadangi atlikdamas valstybines pareigas savanaudiškai keršijo vykdydamas savo partijos lyderio valią Antikorupcinės Konstitucinės partijos neregistruoti jokiomis sąlygomis, kadangi jo partija įtartinai paskirstė Europos Sąjungos lėšas; priteisti 100 000 Lt žalą iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros dėl trejų valstybei vadovavimo metų absoliučiai nekreipiant dėmesio į masinius skundus ir mitingus dėl korupcijos požymių, jos pačios patvirtinto nekompetentingo teisingumo ministro, kuris 4 metus tyčia nusišalino nuo partijos įregistravimo, o vėliau nevykdė teismų sprendimų.
Ieškovas nurodė, kad Teisingumo ministras per 5 metus neįregistravo politinės partijos, taip pat neatsakė nė į vieną skundą, ministerijoje atsisako susitikti, nes yra veikiamas savo partijos pirmininko. Todėl partijos reikalus tvarkė viceministras T. V., kuris: 2009-06-06 ir 2009-08-08 tyčia neįregistravo partijos, taip pat darė spaudimą skambindamas ieškovui, kad šis atsisakytų nuo partijos steigimo arba rinktų parašus iš naujo; iškėlė tyčinę baudžiamąją bylą, kad ieškovo ir partijos neprileistų iki buvusių Seimo rinkimų; 2009 m. lapkričio mėnesį suorganizavo partijos pirmininko J. B. nuvertimą; jo nurodymu paduota apie 70 pareiškimų išstoti iš partijos; tyčia neįregistravo partijos 2010-06-28 ir nevykdė teismo sprendimo. Ministras tyčia nevykdė Vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutarties įregistruoti partiją. Be to, Lietuvos Respublikos Prezidentė nereagavo į masinius skundus ir mitingus, nieko nedarė kovoje prieš korupciją. Taip pat ieškovas nurodė, kad nuo 2007-04-01 iki 2009-08-08 teko važinėti ir rinkti parašus Lietuvoje, leidžiant asmeninius ir skolintus pinigus, o ministerija piktybiškai atmesdavo parašus, rekomenduodama remtis kitų partijų pavyzdžiais. Tai pasityčiojimas iš atsakovų pusės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti ieškinio trūkumus: tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką; nurodyti faktinį ieškinio pagrindą; pateikti rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybe; nurodyti kokią (turtinę, neturtinę) žalą patyrė, jos dydį, kaip patirta žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala yra nulemta ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų pasekmė.
Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt turtinės žalos ir 900 000 Lt neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Išaiškino ieškovui, kad su šiuo ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš patikslinto ieškinio turinio, pridėtų dokumentų ir suformuluoto reikalavimo, ieškovas prašo iš atsakovo – valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 1 000 000 Lt atlyginimą ir detalizuoja, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 100 000 Lt, o neturtinė – 900 000 Lt. Nurodė, kad ieškinio padavimo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekso 27 str. 1 d. nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo prašoma priteisti 100 000 Lt kaip turtinio atlyginimo suma neviršija Civilinio proceso kodekso 27 str. 1 p. nustatytos sumos, todėl šis reikalavimas neteismingas Vilniaus apygardos teismui ir negali būti priimtas (CPK 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas motyvavo, kad bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo pašomos priteisti sumos, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 27 str. 1 p.). Tokiu atveju ieškovo reikalavimas ir kitoje jo dalyje – dėl 900 000 Lt neturtinės žalos priteisimo – taip pat neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai šioje byloje yra teismingi apylinkės teismui, ir remiantis Civilinio proceso kodekso 26 str. 1 d., 27 str. 1 d., ieškinys nagrinėtinas apylinkės teisme. Pagal Civilinio proceso kodekso 29 str. tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 str.). Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovu patikslintame ieškinyje nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurios buveinės adresas Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, todėl ieškinys pagal atsakovo atstovo buveinę teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ieškinio sumą 1 000 000 Lt. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 900 000 Lt moralinę žalą bei 100 000 Lt materialinę žalą. Apeliantas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendru išaiškinimu, nepriklausomai nuo turtinės ir neturtinės žalos dydžio, turi būti vadovaujamasi bendra suma. Taigi, pagal ieškovo pareikšto ieškinio sumą, ieškinys neginčijamai nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisėja J. M., nagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo nusišalinti nuo šios bylos, kadangi 1994-1995 metais dirbo Vyriausybės kanceliarijoje. Atkreipia dėmesį, kad teisėja 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti, tekstą atkartojo ir 2012 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5435-577/2012 pagal ieškovo L. G. ieškinį Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, palikdama duomenis iš nagrinėjamos bylos. Tai yra teisėjos nutarties klastojimo įrodymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinio proceso kodekso 26 straipsnyje nurodyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt turtinės bei 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo suma yra mažesnė nei 150 000 Lt, taip pat nėra kitų Civilinio proceso kodekso 27-28 str. numatytų pagrindų, ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Remiantis aukščiau išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo J. B. ieškinys nėra priskirtas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, todėl Vilniaus apygardos teisme negali būti nagrinėjamas. Ieškovo pareikštas ieškinys pagal rūšinį teismingumą teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str.), pagal atsakovo buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neužkerta ieškovui kelio įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinį, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsnių reikalavimus, apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nurodė, kad pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios adresas Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, buveinės vietą ieškinys teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. reorganizavus Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 apylinkės teismus ir juos sujungus į vieną Vilniaus miesto apylinkės teismą, apeliantas ieškinį gali pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, LT-11502, Vilnius).
Apeliantas nurodo, kad teisėja J. M., nagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo nusišalinti nuo šios bylos, kadangi 1994-1995 metais dirbo Vyriausybės kanceliarijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui motyvuoto pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. Be to, šiuo konkrečiu atveju, teisėjai pagrįstai atsisakius priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nebeliko pagrindo plačiau svarstyti teisėjos šališkumo nagrinėjamos bylos atžvilgiu.
Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teisėja 2012 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti, tekstą atkartojo ir 2012 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5435-577/2012 pagal ieškovo L. G. ieškinį Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, palikdama duomenis iš nagrinėjamos bylos, o tai yra teisėjos nutarties klastojimo įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Apelianto nurodomos nutartys dėl ieškinio trūkumų šalinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.