Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nuspręsta ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. B. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (LR CPK 30 str. 1 d.). Kadangi ieškovas duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ir turto buvimo vietą nepateikė, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri patenka į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo veiklos teritoriją, teismas konstatavo, kad ieškinys turi būti pareiškiamas Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas nėra tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

LR CPK 29-33 str. nustato teritorinio teismingumo taisykles, pagal kurias konkretus ginčas yra priskiriamas konkretaus tos pačios grandies teismo kompetencijai (teritorijai). LR CPK 29 str. yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma yra taikoma alternatyviojo teismingumo taisyklė įtvirtinta LR CPK 30 str. 1 d., pagal kurią byla gali būti nagrinėjama dvejuose tos pačios grandies teismuose - tai yra pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą, priklausomai nuo ieškovo pasirinkimo.

Iš bylos medžiagoje esančios Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad atsakovo A. B. gyvenamoji vieta apskaityta Vilniaus miesto savivaldybėje. Kitaip tariant, tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas, kitų kriterijų, įtvirtintų LR CK 2.17 str. 1 d., kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, nėra, todėl atsakovo gyvenamoji vieta laikoma nežinoma. LR CK 2.17 str. 2 d. nustatyta, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. nutartyje iš bylos medžiagos nustatė, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į bylą duomenų apie atsakovo turto buvimo vietą ar apie atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovas nepateikė nei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nei pateikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Vadinasi, Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad pagal minėtą atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, byla yra teisminga Vilniaus miesto pirmam apylinkės teismui (LR CPK 30 str. 1 d.), todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad LR CK 2.17 str. 3 d. nustatyta fizinio asmens pareiga pranešti raštu kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atitinkama byloje dalyvaujančio asmens pareiga informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą bei analogiškos šios pareigos neįvykdymo pasekmės, tai yra, kad dokumentai tokiu atveju siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi tinkamai įteiktais, įtvirtinta ir LR CPK 121 str. 1 ir 2 d. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo atskirajame skunde pateiktas argumentas, kad paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu siųsta pretenzija grįžo neįteikta, įtakos bylos teritoriniam teismingumui bei faktui, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra: (duomenys neskelbtini), Vilnius, neturi. Todėl pastarasis ieškovo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kitas ieškovo pateiktas argumentas, kad teismas nepagrįstai neleido ieškovui nagrinėti bylos pagal jo buveinės vietą taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, nes LR CPK tokios galimybės, taikant alternatyviojo teritorinio teismingumo taisykles, įtvirtintas LR CPK 29-33 str. nenumato. LR CPK 30 str. 1 d. numato galimybę ieškovui pasirinkti bylos teismingumą, tačiau kaip nurodyta aukščiau jis tą gali padaryti tik pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepasidomėjo, ar atsakovas yra oficialiai dirbantis asmuo, jog būtų galima dokumentus atsakovui įteikti per jo darbovietę. Bylos teritorinio teismingumo klausimas yra išsprendžiamas bylos iškėlimo stadijoje (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nustatant ginčo teritorinį teismingumą, faktas, ar atsakovas yra dirbantis asmuo, įtakos ginčo teismingumui neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo bylos iškėlimo stadijoje nenagrinėjo. Pažymėtina, kad LR CPK 137 str. 2 d., kurioje nustatytas baigtinis sąrašas klausimų, kuriuos turi išnagrinėti teismas priimdamas ieškinį, taip pat nenustato pareigos teismui išsiaiškinti fakto, ar atsakovas yra dirbantis asmuo. Pastarąjį faktą bei kitus su bylos nagrinėjimu susijusius klausimus nagrinėja teismas, kuriam ši bylą yra priskirta pagal teismingumą, po to, kai jis priima ieškinį.

Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovas nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų LR CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat LR CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto antro apylinkės 2008 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės 2008 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.