Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

– 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M.) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (už V. M. nužudymą (duomenys neskelbtini) m.) laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų;

– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (už J. V. D. ir D. D. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

– BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– BK 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gegužės 2 d.

2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal:

– BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. K. ir M. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. M., P. S., G. T. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. S. nužudymą) laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M.) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (už nesunkų sveikatos sutrikdymą J. M.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už D. S. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už AB „B.“ spirito pagrobimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. D. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto pagrobimą) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. J. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. L. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G., V. K. ir G. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už E. B., G. L., R. N. ir A. L. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. P. ir V. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

– Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

– Vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos; bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d.

3. Nuteistajam A. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. sausio 8 d.

4. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. balandžio 11 d. teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir jam paskirtą iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nuteistasis A. A. nesutinka su skundžiama nutartimi ir mano, kad jo padaryta pažanga – akivaizdi. Pažymi, kad 2021 m. sausio 27 d. atlikus pirminį jo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal OASys metodiką buvo nustatyti 67 balai, 2022 m. vasario 14 d. – 49 balai, 2023 m. balandžio 4 d. – 40 balų, t. y. per dvejus metus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 27 balais ir šiuo metu yra vertinama kaip maža. Nuteistojo manymu, jeigu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal minėtą metodiką būtų vertinta per visą jo bausmės atlikimo laiką, ne tik nuo 2021 m., tai tokia rizika būtų likusi minimali. Pažymi, kad iš dabartinių nustatytų 40 balų – net 25 balai yra statiniai, kurių negalima pakeisti.

6.2. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog buvo dėtos maksimalios pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gebėjimą atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos. Pažymima, kad per daugiau nei dvidešimt vienerius bausmės atlikimo metus nuteistasis A. A. yra gavęs tik vieną nuobaudą – papeikimą 2012 m. spalio 31 d., kuri už gerą elgesį buvo panaikinta anksčiau laiko – 2013 m. liepos 4 d., o 2014 m. spalio 31 d. atvykus atlikti bausmę į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, už gerą elgesį gavo tik paskatinimus, iš viso net 16, o per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 19 kartų. Taip pat neturėjo nė vienos konfliktinės situacijos su įkalinimo įstaigos pareigūnais bei kitais nuteistaisiais, stengiasi laikytis visų bausmės atlikimo nuostatų, ką patvirtina ir įkalinimo įstaigos padarytos išvados, 2022 m. lapkričio mėn. psichologinė pažyma.

6.3. Nuteistasis A. A. nesutinka su teismo išvada, kad bausmės atlikimo metu jis nedirbo, ir nurodo, jog nuo 2014 m. sausio mėn. iki dabar užsiima individualia veikla – mezgimu (nuo 2022 m. ši jo veikla buvo įregistruota ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)), o nuo 2023 m. kovo mėn. yra išrinktas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybą, kurios veikloje dalyvauja ir iki šiol, kas taip pat yra prilyginama darbui.

6.4. Atkreipiamas dėmesys, kad prašoma pakeisti paskirtą bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, o ne nuteistąjį išleisti į laivę. Per nustatytą konkretų bausmės atlikimo laiką nuteistasis gali pilnai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki minimumo, bausmę ir toliau atlikti be pažeidimų, stengiantis ir tikintis į visuomenę sugrįžti doru ir pilnaverčiu jos nariu.

7. Nukentėjusysis R. L. atsiliepime prašo nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Nuteistasis A. A. niekada nei nukentėjusiojo R. L., nei jo sutuoktinės V. L. neatsiprašė dėl nužudyto sūnaus. Priteistos žalos – 2 912,87 Eur (10 057,56 Lt) nuteistasis taip pat neatlygino. Tokia nuteistojo A. A. pozicija bei pats požiūris rodo jo atsakingumo stoką, juo labiau, kai nuteistajam bausmės atlikimo metu buvo pasiūlytas apmokamas darbas, kurio jis atsisakė.

7.2. Dėl nuteistojo A. A. padaryto nusikaltimo jis neteko vyresniojo sūnaus, o sutuoktinė po jo laidotuvių iki šiol neatsigavo ir tapo amžinu bei chronišku ligoniu, yra palaužta, neįgali.

8. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo nuteistajam A. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka formalius įstatymų leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Tai vertindamas teismas atsižvelgia ne tik į įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, ar yra motyvuotas keisti elgesį teigiama linkme, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų.

12. Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. A. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. sausio 8 d. Taigi, nuteistasis A. A., teikimo nagrinėjimo metu, jau yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

13. Iš nuteistojo asmens bylos ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu A. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, 2021 m. įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, šiuo metu vykdo individualią kūrybinę veiklą – mezga, mezginius skiria labdarai. Bausmės atlikimo metu skatintas devyniolika kartų. Šiuo metu nėra gauta vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. A. palaiko artimus santykius su šeimos nariais. Atsižvelgiama ir į tai, kad gauta ir uždarosios akcinės bendrovės „X.“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo pasibaigus bausmės atlikimo terminui bei į tai, kad A. A., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat atliekant bausmę nebuvo fiksuoti piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejai. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. A. ir rodo jo elgesio pokyčius, nukreiptus teigiama linkme. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys neliko nepastebėtas – A. A. 2014 m. buvo perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui, o nuo 2020 m. A. A. paskirtą bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pastangos keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos ir į jas nuolat atsižvelgiama. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir kiti duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą bei požiūrį į padarytus nusikaltimus.

14. A. A. nuteistas už trisdešimties tyčinių nusikaltimų padarymą. Jis, būdamas jauno amžiaus, pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 1994 m. iki 2001 m., dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo „X.“ veikloje. Darant keliolika labai sunkių bei kitų tyčinių nusikaltimų buvo naudojami ginklai, sprogmenys bei sprogstamosios medžiagos, taip pat naudotos radijo ryšio stotys, policijos pareigūnų uniformos bei ženklai; padarytų nusikaltimų bendrininkų žudymas konspiracijos tikslais ir kitokie informacijos apie nusikaltimus bei padarytų nusikaltimo pėdsakų naikinimo būdai rodė šio nusikalstamo susivienijimo ne tik aukštą organizacinį lygį, bet ir išskirtinumą bei ypatingą žiaurumą. Nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, o A. A. vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo antraeilis, priešingai, jis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas – kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, be kitų nusikaltimų, taip pat padarė labai sunkius smurtinius nusikaltimus – du kartus pasikėsino nužudyti vieną ir tą patį asmenį, taip pat nuteistas už trylika baigtų nužudymų, kurie sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – buvo atimta gyvybė net dvidešimt trims asmenims. Padaryti nužudymai žiaurūs – dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Nusikaltimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. Už šiuos nusikaltimus A. A. net septynis kartus paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. A. pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos taip pat negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, šios aplinkybės yra vertinamos kartu su kitomis.

15. Nors nuteistasis A. A. akcentuoja, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog buvo dėtos maksimalios pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gebėjimą atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, o jo padaryta pažanga – akivaizdi, vis dėlto asmens byloje yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. A. tris kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda už administracijos reikalavimų nevykdymą. Be to, bausmės vykdymo metu A. A. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. palyginus tik neseniai pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų – teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad bylos jo atžvilgiu suklastotos ir kaltės nė dėl vienos nusikalstamos veikos nepripažino. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, priešingai, analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas, siekis save pateikti iš gerosios pusės, paneigiant ar nutylint negatyvius paties elgesio faktus ar kitą informaciją, susijusią su padarytomis veikomis. Nuteistasis A. A. konkrečiai savo atsakomybės neįvardina bei teigia, kad nusikalstamas susivienijimas susibūrė kaip atsakas į draugų nužudymą bei tai, kad galiojo nerašyta taisyklė – „Visi vienas už kitą“. A. A. teigimu, nusikaltimų darymas ir jų slėpimas tuo laikmečiu buvo tarsi savaime suprantamas dalykas, sprendžiant iškilusias problemas, o analizuojant padarytas nusikalstamas veikas, nuteistasis pats pažymėjo, kad jo veiksmai nebuvo impulsyvūs. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad A. A. būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, o siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje nuteistajam ir dabar yra svarbus bei reikšmingas. Taigi, nuteistojo A. A. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinktos įtakos, atsakomybės stoka už padarytas nusikalstamas veikas ir savo veiksmų nuvertinimas gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiškimu ir ateityje, tuo pačiu tikėtina, kad nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą, keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, o kartu mažinti ir resocializacijos galimybes, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. A. požiūris, mąstymas ir savęs vertinimas dar nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai.

17. Sutiktina, kad bausmės atlikimo metu yra fiksuojama nuteistojo A. A. pažanga vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę – šio teikimo nagrinėjimo metu nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža (2023 m. balandžio 4 d. tyrimas pagal OASys metodiką), tačiau palyginus ankstesnes socialinio tyrimo išvadas su dabartine, matyti ne tik nusikalstamos rizikos sumažėjimas, bet ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra nepasikeitę, t. y. problematiškomis sritimis ir toliau išlieka: maža, nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, asocialios grupės esama ir (ar) buvusi įtaka, stokojimas tinkamų problemų sprendimų įgūdžių bei negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. Suprantama, kad statinių veiksnių – smurtinio elgesio istorijos ir būdingo teisės pažeidimų modelio nuteistasis negali pakeisti, tačiau dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis A. A. gali koreguoti ir juos sumažinti tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, neleidžia sutikti su skundo argumentu, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ir toliau išliekančios tos pačios penkios probleminės sritys neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis A. A. turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kriminogeninius veiksnius bei kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai sumažėtų. Šių kriminogeninių veiksnių sumažėjimas leistų teismui pagrįstai manyti, kad paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Nesutiktina su nuteistojo A. A. skundo argumentu, jog jeigu jo elgesys pagal OASys metodiką būtų vertinamas visos bausmės atlikimo metu, tai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų likusi minimali. Visų pirma, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisė į bausmės švelninimą (paskirtos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme) suteikiama atlikus mažiausiai dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tai reiškia, kad paprastai tik atlikus minėtą bausmės dalį, atsiranda poreikis įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės peržiūros ir jo paleidimo į laisvę nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nors toks vertinimas paprastai pirmą kartą atliekamas ne mažiau kaip po dvidešimties metų, tačiau jo metu retrospektyviai vertinamos visos reikšmingos asmenį ir jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės. Taigi, jeigu nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų buvusi tik minimali, tai atsispindėtų visuose jo elgesio vertinimuose, įskaitant ir patį pirmąjį, kuris buvo atliktas 2021 m. sausio 27 d. ir kurio metu, kaip ir antrojo – 2022 m. vasario 14 d., buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo argumentai apie būtinybę anksčiau atlikti jo nusikalstamo elgesio vertinimą vertinami kaip visiškai nepagrįsti, pažymint, kad ne nuo vertinimo momento, o nuo nuteistojo realaus elgesio, jo charakteristikos priklauso pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas.

19. Vertinant bausmės švelninimo galimybę bei tai, kad minėtoje socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš probleminių kriminogeninių veiksnių yra įvardijama nuteistojo A. A. turima menka darbo patirtis, ypatingai svarbus tampa paties nuteistojo požiūris į darbą. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. A. nuo 2014 metų užsiima individualia kūrybine veikla – mezga, o mezginius skiria labdarai. Taip pat iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo vietos administracijai 2018 m. vasario 22 d. pasiūlius nuteistajam apmokamą darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, nuteistasis A. A. nesutiko ir šio darbo atsisakė (asmens bylos 5 t., 2 d., b. l. 149). Toks nuteistojo elgesys rodo jo požiūrį į darbą, apsunkina galimybes išieškoti padarytą žalą ir pan., todėl negali būti nevertinamas. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas konstatavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu niekada nedirbo. Nors skunde su šia teismo išvada nesutinkama, teigiant, kad nuteistojo vykdoma individuali veikla bei dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje turėtų būti prilyginama darbui, tačiau nuteistojo vykdoma individuali veikla gali būti prilyginama darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje) tik tada, jeigu ji atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 56 straipsnio 5 dalyje: 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 2) individualią veiklą nuteistasis turi būti įregistravęs VMI nustatyta tvarka; 3) nuteistasis gali įrodyti, kad iš individualios veiklos gauna pajamų, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį; 4) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga yra leidusi nuteistajam A. A. užsiimti individualia veikla – mezgimu, taip pat matyti, kad ši veikla 2022 m. buvo įregistruota VMI, ir tai, kad šia veikla nuteistasis užsiima labdaros tikslais, t. y. iš šios veiklos negauna pajamų. Kitaip tariant, nuteistojo A. A. vykdoma individuali veikla atitinka tik pirmąją ir antrąją sąlygas, numatytas BVK 56 straipsnio 5 dalyje, todėl, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo A. A. individuali veikla – mezgimas, negali būti prilyginama darbinei veiklai ir yra vertinama tik kaip viena iš pozityvaus užimtumo formų, numatytų BVK 55 straipsnyje. Lygiai taip pat kaip ir nuteistojo dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Įvertindamas tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veikla negali būti prilyginama darbinei veiklai, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog apygardos teismas klydo vertindamas jo darbą bausmės atlikimo metu, atmetamas taip pat kaip nepagrįstas.

20. Taigi, nuteistojo A. A. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad A. A. paskirtos bausmės pakeitimas į švelnesnę, t. y. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad vien faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 66069/09)). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad negalima remtis išimtinai tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes, už kurių padarymą net septynis kartus buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą bei į pačios bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju šiuo metu teismo paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

21. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia bausmės atlikimo vietos administracijos dėmesį, jog pagal BVK 88 straipsnio 3 dalį duomenys, susiję su padarytos žalos atlyginimu, privalo būti nurodyti teikime. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek teikime yra nurodomos tik nukentėjusiesiems teismo priteistos sumos bei tai, kad bausmės atlikimo metu buvo gauti keturi vykdomieji dokumentai, kurių įsiskolinimus nuteistasis yra padengęs, tačiau jokių kitų duomenų apie žalos atlyginimą nukentėjusiesiems teikime nėra nurodyta. Tokių duomenų nėra ir A. A. asmens byloje. Pažymėtina, kad pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės švelninimo, yra vertinama ir aplinkybė, susijusi su priteistos žalos atlyginimu, t. y. vertinama, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir ar įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kitaip tariant, neužtenka teikime ar socialinio tyrimo išvadoje išvardinti nukentėjusiesiems priteistų sumų dydžius, turi būti nurodoma visa šio klausimo išsprendimui reikšminga informacija, kuria remiantis teismas galėtų spręsti kokiems nukentėjusiems ir kokio dydžio žalą nuteistasis yra atlyginęs. Nesant tokių duomenų, aukštesnysis teismas negali objektyviai įvertinti BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, susijusios su priteistos žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Kad nuteistasis A. A. nėra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytos žalos, patvirtina nukentėjusiojo R. L. atsiliepimas į skundą, o priteistos žalos atlyginimas ir atskleidžia nuteistojo požiūrį į jo padarytus nusikaltimus bei šių nusikaltimų pasekmių pašalinimą. Atkreiptinas taip pat nukentėjusiojo R. L. dėmesys, kad nukentėjusysis, matydamas, jog nuteistasis savanoriškai neatlygina priteistos žalos, turi teisę su teismo išduotu vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį dėl priteistos žalos išieškojimo iš nuteistojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pagrindo nuteistajam A. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu dar nėra. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.