- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- ATP-193-380/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02092-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo T. R. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2011-05-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0643-0091 dėl to, kad T. R., būdamas (duomenys neskelbtini), vadovu, savo vadovaujamos įmonės padalinyje, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti minėtame objekte operatoriumi - kasininku (mokiniu) pil. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 18, 21, 22 dienomis. Tokiu būdu T. R. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarimu nusprendė T. R., (duomenys neskelbtini) vadovo, atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nutarimą T. R. administracinėje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Teismas konstatavęs, kad A. N. 2011-04-21 susipažino (kitaip mokinosi) su darbo (duomenys neskelbtini) specifika, apsirengęs darbine uniforma aptarnavo keletą klientų, administracinę bylą nutraukė. Teismas prieštarauja pats sau pasisakydamas nutartyje apie tai, kad nevėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi, darbdavys įteikia darbuotojui jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, t.y. darbo pažymėjimą, o 2011-04-22 tik po pietų pasirašius darbo sutartį A. N. įteiktas darbo pažymėjimas. Nėra atsižvelgta į tai, kad A. N. dirbo jau nuo 8 val. ryto. Taip pat, nepaaiškina, kodėl atmeta A. N. ir V. V. paaiškinimus, kuriuose prisipažįstama, kad buvo mokomasi dirbti 2011 m. balandžio 19, 21 d. Bylos nutraukimo teismas aiškiai nemotyvavo, byla nutraukta nepagrįstai. Administracinės atsakomybės nepanaikina tai, kad Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad asmuo dirba nelegaliai įmonės vadovai, tą pačią dieną A. N. įdarbino. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytą išbandymo sudarant darbo sutartį institutą. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Tačiau nustačius, kad darbdavys ir darbuotojas sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartis nėra sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ str. Apelianto nuomone surinktoje ir pateiktoje teismui medžiagoje pakankamai duomenų, jog tarp A. N. ir (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 19-22 d. buvo atsiradę faktiniai darbo teisiniai santykiai apibrėžti DK 93 str.
Atsiliepimas
T. R. atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, nes apeliaciniame skunde neteisingai ir klaidingai aiškinama susiklosčiusi tiek faktinė, tiek teisinė situacija bei nepagrįstai veika kvalifikuojama kaip nelegalus darbas. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog „teismas nepaaiškina, kodėl atmeta A. N. ir V. V. paaiškinimus, kuriuose prisipažįstama, kad buvo mokomasi dirbti 2011 m. balandžio 19, 21 d.“. A. N. ir V. V. paaiškinimai buvo ne atmesti, o sistemiškai įvertinti kartu su teismo posėdžio metu šių liudytojų pateiktais detalesniais paaiškinimais dėl susiklosčiusios situacijos. Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose tik nurodoma, kad šiomis dienomis buvo mokinamasi, plačiau nedetalizuojant, kokie konkrečiai veiksmai buvo atliekami, detalesni paaiškinimai pateikti posėdžio metu. Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai 2011 m. balandžio 18 d. ir 21 d. nekvalifikavo, kaip nelegalaus darbo, nes šiomis dienomis atliktuose veiksmuose nėra nustatyti būtini nelegalaus darbo, kai administracinio teisės pažeidimo, objektyvieji sudėties požymiai. Dėl darbo 2011 m. balandžio 18 d. ir 21 d. nebuvo darbdavio ir darbuotojo susitarimo, taip pat nebuvo ir šalių susitarimo dėl išbandymo instituto taikymo šiomis dienomis. Byloje nėra duomenų, kad A. N. 2011 m. balandžio 18 d. degalinėje realiai dirbo, vykdė savarankiškas darbo funkcijas. Kadangi darbuotojas nepradėjo realiai dirbti, veika nekvalifikuotina kaip nelegalus darbas, o veika darbuotojui esant darbo vietoje, tačiau darbo funkcijų neatliekant, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ str.. 2011 m. balandžio 22 d. A. N. paaiškino, kad užpildęs prašymą priimti į darbą, susipažino su darbo specifika, paprašė ten dirbusių darbuotojų, kad leistų aptarnauti keletą klientų, padirbėti su kasa. Pažymėtina, kad A. N. darbdavio įgalioto asmens leidimas dirbti iki darbo santykių įforminimo nebuvo duotas, taip pat nebuvo ir susitarimo dėl išbandymo instituto taikymo. Taip pat nenustatyta, kad už būsimo darbuotojo A. N. buvimą degalinėje nurodytomis dienomis būtų mokama, taigi nebuvo atlygintinumo, kaip vieno iš esminių nelegalaus darbo objektyvių požymių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlygintinumą įvardija kaip vieną reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Papildomai pažymėtina, kad būsimas darbuotojas A. N. su bendrovėje galiojančiomis darbo tvarkomis buvo supažindintas pirmąją darbo dieną, t.y. balandžio 22 d., todėl š. m. balandžio 18 d. ir 21 d. galėjo elgtis kaip tinkamas, nepaisydamas darbdavio valios, kadangi nebuvo susaistytas jokiais susitarimais ar įsipareigojimais – nebuvo paklusimo bendrovės nustatytai darbo tvarkai. Atsiliepime pažymima, kad nuo 2011 m. balandžio 22 d. darbdavio įgaliotas asmuo įdarbino A. N. (duomenys neskelbtini) degalinės operatoriaus-pardavėjo (mokinio) pareigoms. Teismas pagrįstai ir motyvuotai operatoriaus-pardavėjo (mokinio) A. N. darbo 2011 m. balandžio 22 d. netraktavo kaip nelegalaus, nes šalys buvo susitarusios dėl darbo sutarties sąlygų, todėl faktiškai darbo sutartis buvo sudaryta. Rašytinė darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2011 m. balandžio 21 d., tačiau dėl objektyvių priežaščių (Bendrovės administracija, kurioje parengiamos ir darbdavio įgalioto atstovo pasirašomos darbo sutartys yra (duomenys neskelbtini), o darbuotojas darbo funkcijas vykdo (duomenys neskelbtini)) rašytinės darbo sutarties originalas ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, t.y. 8 val., nebuvo įteiktas darbuotojo pasirašymui. Darbuotojas darbo sutartį pasirašė 2011 m. balandžio 22 d. po pietų. Aplinkybę, kad šalys buvo susitarusios dėl darbo funkcijų vykdymo nuo 2011 m. balandžio 22 d. patvirtina ir darbuotojo A. N. 2011 m. balandžio 21 d. prašymas, kuris buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie A. N. priėmimą į darbą jo įdarbinimo dieną buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Visos šio aplinkybės paneigia apeliciniame skunde nurodyta teiginį, kad „Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad asmuo dirba nelegaliai įmonės vadovai, tą pačią dieną A. N. įdarbino“. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad A. N. dirbo nuo 8 val. ryto, bet darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, nors darbuotojui ne vėliau kaip prieš darbo pradžią turi būti įteiktas darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu įrodymu pagrindžiančiu pažeidimo egzistavimą. Nors, kaip nustatyta iš byloje turimų duomenų, darbdavys ir neužtikrino, kad prieš darbo pradžią darbuotojui A. N. būtų įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei išduotas darbo pažymėjimas, tačiau vien šių aplinkybių egzistavimas nereiškia, kad darbdavio veikoje yra DK 98 str. 1 d. numatyto pažeidimo, užtraukiančio ATPK 41³ str. numatytą atsakomybę, sudėtis, nes tokia veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui nėra kilusi grėsmė. Atsižvelgiant į nelegalaus darbo instituto esmę, tam tikrų darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimų (nesavalaikis antrojo darbo sutarties egzemlioriaus įteikimas darbuotojui, darbo pažymėjimo išdavimas darbuotojui jau pradėjus faktiškai dirbti) traktavimas kaip nelegalaus darbo, neatsižvelgiant į susiklosčiusius faktinius darbo santykius (bei į tai, kad apie darbo santykių pradžią tinkamai ir laiku yra pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nuo pat darbo santykių pradžios mokami visi pagal teisės aktus privalomi mokėti mokesčiai, įmokos), paneigtų nelegalaus darbo instituto esmę ir tikslus bei protingumo ir teisingumo principus. Nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo vien tik nustačius darbo nepasirašius darbo sutarties faktą.
2011 m. balandžio 21 d. savo iniciatyva ir degalinės darbuotojos V. V. sutikimu A. N., norėdamas susipažinti su darbo vieta, išsiaiškinti darbo pobūdį, aptarnavo vieną, kitą klientą, susipažino su kasos aparato funkcijomis. Šiuo atveju susitarimo tarp šalių dėl išbandymo, leidimas vykdyti darbo funkcijas 2011 m. balandžio 21 d. nebuvo duotas, todėl šie veiksmai neturi būti traktuojami kaip išbandymas, kuriam taikytinos DK 105 str. nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą T. R. administracinėje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² straipsnio pagrindu apylinkių teismų nutarimai administracinėse bylose skundžiami apygardos teismui. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnyje nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje, apygardos teismas priima vieną iš sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai; 4) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje; 6) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį).
Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apylinkės teismas vertindamas, ar A. N. dirbo nelegaliai, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 str. Bet skunde nepasisakoma kas konkrečiai ir kokį pažeidimą padarė, ir kaip turėtų būti nubaustas, o tik prašoma grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius įstatymo pažeidimus padarė apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kad ši byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama tame pačiame teisme. ATPK 249 str. numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas vadovaujasi baudžiamojo proceso kodekso normomis, kurios leidžia panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar buvo pažeistas bylų teismingumas. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas ir tuomet byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
Pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Apylinkės teismas, nustatydamas, jog T. R., (duomenys neskelbtini) vadovo, veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., rėmėsi liudytojų parodymais, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo Marijaus Dargio parodymais, ištyrė surinktus įrodymus, siekė nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo aplinkybes ir priėmė sprendimą, nepažeisdamas esminių procesinių teisės normų reikalavimų, todėl grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui, nėra pagrindo. Apygardos teismas spręsdamas T. R. kaltės ir atsakomybės klausimą, žymiai daugiau pablogintų jo padėtį, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos apeliaciniame skunde pareikštas prašymas apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui, tačiau nenurodytas įstatyme numatytas pagrindas tokiam sprendimui priimti. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.