Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos C. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims N. R., A. R. ir P. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), ir Valstybės įmonei Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

6. Pareiškimas tenkintinas.

7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

8. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

9. Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-04-05 Jonavos raj. mirė pareiškėjos sutuoktinis J. R., santuoka su kuriuo buvo įregistruota 1954-02-06 ir kuris su pareiškėja susilaukė trijų vaikų – N. R., A. R. ir P. R., ką patvirtina mirties liudijimo AA Nr. 692101 ir sutuoktuvių liudijimo kopijos (b. l. 7–8) bei 2016-04-07 VĮ Registrų centro Gyventojų Registro išrašas apie J. R. asmenį (b. l. 26). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki jo mirties gyveno pareiškėjai ir sūnui A. R. priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini)., kurio po ½ dalį abu paveldėjo pagal 1994-12-12 paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 9–10), o po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi tame name, naudojosi su sutuoktiniu santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika bei žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu J. R. 2008-07-18 išsipirko iš valstybės prie minėto namo 1258/9430 ha žemės sklypo dalį, registro Nr. 44/1098157, kuri įregistruota abiejų vardu (b. l. 11–12). Kadangi pareiškėjos ir jos sutuoktinio žemės sklypo dalys nebuvo atskirtos (atidalintinos), spręstina, jog pareiškėja, nepertraukiamai valdydama jai nuosavybės teise priklausantį prie jos gyvenamojo namo esantį žemės sklypą, tokiu būdu neišvengiamai naudojosi, valdė ir disponavo kaip nuosavybe ne tik jai priklausančia žemės sklypo dalimi, bet taip pat ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusia žemės sklypo dalimi. Iš Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P. 2016-02-29 rašto dėl J. R. paveldėjimo bylos (b. l. 6) matyti, jog po J. R. mirties 2013-04-05 notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjų įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys N. R., A. R. ir P. R. pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėja, po sutuoktinio mirties likdama gyventi toje pačioje vietoje, kur buvo sukauptas sutuoktinių įgytas turtas, iš karto po palikėjo mirties, t. y. nepraleisdama CK įvirtinto trijų mėnesių termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdama valdymą ir naudojimąsi bendru sutuoktinių turtu, tokiu būdu mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiniu valdymu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

11. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-04-05 Jonavos r., jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė C. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.