- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-160-392/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 1404,08 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos, 69,75 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė ir teisme paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, kurios ilgis apie 1 m, plotis apie 0,5 m. Duobė buvo dešinės pusės eismo juostoje per vidurį. Tuo metu važiavo link Lydos plento. Ta pačia kryptimi važiavo dviratininkas, apvažiuodamas jį pamatė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis, persirikiuodamas į savo juostą, pajuto smūgį ir išgirdo sprogimą, sprogo 2 oro pagalvės. Jeigu nereikėtų apvažiuoti dviratininko, duobė liktų po mašinos dugnu. Buvo šviesu, matomumas geras, asfaltas sausas. Duobėje vandens nebuvo. Kelyje jokių ženklų nematė. Važiuojant į priekį taip pat jokių ženklų nebuvo. Matė, kad kelias duobėtas. Važiavo iki 50 km/h greičiu. Per mėnesį gal 2-3 kartus važinėja tuo keliu, ten gyvena uošvė. Neįvertino, kad duobė tokia didelė. Po dviejų dienų po įvykio, duobė buvo užpilta smėliu. Iki įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, jam atlikta privaloma techninė apžiūra. Apie eismo įvykį iškart pranešė policijos pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį, įvykio vietą, nufotografavo automobilio sugadinimus. Į savivaldybės administraciją kreipėsi po poros dienų, siūlė susitarti gražiuoju. Mašina dar buvo neremontuota, ją buvo galima apžiūrėti, bet iš savivaldybės niekas nebuvo atvykęs. Mašina pradėta remontuoti po pirmo atsisakymo iš savivaldybės, t. y. maždaug po mėnesio. Policijos pareigūnai, tyrę įvykį ieškovo veiksmuose nenustatė jokių neteisėtų veiksmų ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Dėl apgadinimų automobilis negalėjo būti toliau eksploatuojamas, jo techninės apžiūros liudijimas buvo panaikintas. Automobiliui padaryta 1404,08 Eur žala, o būtent: 105,88 Eur už apgadinto automobilio transportavimą, 200 Eur už 2 nepataisomai sugadintus automobilio ratlankius, 160 Eur už atliktą automobilio techninės būklės ekspertizę, 920 Eur už įsigytas automobilio detales, medžiagas ir atliktus remonto darbus, 18,20 Eur už papildomą privalomą automobilio techninę apžiūrą. Atsakovė, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 18 d. įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos priekinės ir galinės dešinės pusės padangos ir ratlankiai, apgadinta automobilio pakaba ir važiuoklė, suveikė automobilio oro pagalvės vairuotojo pusėje (vairo, kairės pusės (vairuotojo) durelėse esančios oro pagalvės). Šie sugadinimai sutikslinti tą pačią dieną policijos pareigūnų 2016 m. rugsėjo 18 d. surašytame tarnybinio pranešimo papildyme (duomenys apie eismo įvykį) ir eismo įvykio vietos schemoje. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Amortizacija“ autocentro sąskaitoje. Ieškovas, kaip vairuotojas, gatvėje, kurioje nebuvo jokio kelio ženklo, įspėjančio apie esamą duobę gatvėje ir nebuvo pažymėta pati duobė (ženklas apie kelio nelygumus atsirado tik 2017 metais), kad eismo dalyviai ją pastebėtų ir imtųsi atitinkamų priemonių siekiant išvengti įvažiavimo į duobę, prasilenkinėjo su kita transporto priemone ir įvažiavo į duobę. Taigi kelyje susidariusi situacija buvo apsunkinta, todėl negalėjo nei tikėtis, nei numatyti, jog kelio atkarpoje yra duobė. Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Neturtinės žalos prašo dėl to, kad vaikai labai išsigando, dabar važiuojant, juos visą laiką reikia raminti. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas buvo daromas po dviejų dienų nuo eismo įvykio.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai ieškovo teiginiams, visus kelių priežiūros bei saugaus eismo reikalavimus (duomenys neskelbtini), vykdė tinkamai. Kelias, esantis (duomenys neskelbtini) (kuriame įvyko eismo įvykis), 2016 m. buvo nuolat prižiūrimas, jo asfalto danga pastoviai remontuojama (iki 2016 m. rugsėjo mėn. asfalto dangos remontui skirta 8754,46 Eur.). Be to, dar iki įvykio, 2016 m. birželio 3 d., buvo parengtas ir patvirtintas supaprastinto rekonstravimo projektas P15-25.1-SRP-BD.SK „Naujosios dalies (duomenys neskelbtini) supaprastintas rekonstravimo projektas“. Nors kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo duobių, nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar (2017 m. rugpjūčio 25 d.) jis buvo ir yra pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais. Jeigu ieškovas ir patyrė žalą, ją patyrė dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, negalima teigti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų nuostolių ir atsakovės veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ieškovo J. A. naudai 702,04 Eur turtinės žalos, 21 Eur žyminio mokesčio, 111 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas įrodinėjo, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą automobiliu įvažiavęs į duobę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savininkė yra Šalčininkų rajono savivaldybė. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų rajono kelio ženklų apžiūrėjimo 2016 m. kovo 17 d. akte nurodyta, kad komisija, susidedanti iš akte nurodytų asmenų, apžiūrėjo kelių ženklų būklę Šalčininkų rajone ir nustatė, kad saugiam kelių eismui užtikrinti būtina pakeisti ir pastatyti šiuos kelio ženklus: (duomenys neskelbtini) 2 ženklus Nr. 120 (nelygus kelias).
5. Teismas įvertinęs Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. S-73, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio mėnesio iki dabar yra įrengti kelio ženklai, informuojantys, kad visas (duomenys neskelbtini) gatvės kelias yra duobėtas, vienas ženklas įrengtas nuo pagrindinio kelio pusės (duomenys neskelbtini), bei pridėtas nuotraukas, sprendė, jog minėto rašto negalima laikyti patikimu įrodymu, nes įvykio nagrinėjimui aktualių nuotraukų nepateikta.
6. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad žala ieškovo automobiliui atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio, šiuo atveju kelio, trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio (kelio) būklę atsakovei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutiko su prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu, jį ginčijo, tačiau jokių įrodymų, kad žala paskaičiuota neteisingai nepateikė, todėl teismas laikė, kad ieškovui padaryta 1404,08 Eur turtinė žala. Atsižvelgęs į paties ieškovo elgesį, prisidėjusį prie žalos atsiradimo, padarė išvadą, kad ieškovas, manevruodamas duobėtame kelyje, nebuvo pakankamai atidus, todėl savo veiksmais taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Įvertinęs tai, jog byloje nustatyta abiejų šalių kaltė dėl ieškovui padarytos turtinė žalos, prašomą priteisti turtinę žalą mažino perpus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kadangi CK 6.266 straipsnio nuostatos nenumato, kad patyrus žalą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų būtų atlyginama ir neturtinė žala, kitų teisinių pagrindų atlyginti neturtinę žalą byloje taip pat nėra, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai, priteisti išlaidas už advokatų paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pripažino, kad atsakovė yra kalta dėl apeliantui padarytos žalos ir privalo atlyginti apeliantui padarytą žalą, bet apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl jam priteistos iš atsakovės turtinės žalos dydžio ir atsisakymo priteisti neturtinę žalą.
9.2. Apelianto nuomone, teismas visiškai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį, visiškai nemotyvavo ir neargumentavo savo teiginio, kad apeliantas turėjo būti atidus kelyje, nes kartais atvažiuodavo pas uošvę. Apeliantas gyvena ne (duomenys neskelbtini), teisme paaiškino, kad matė kokios būklės yra kelias, bet taip pat matė, jog duobės buvo užpilamos žvyru ir įvykio dieną nesitikėjo, kad kelyje bus duobė. Įvykio metu apeliantas, vairuodamas automobilį, atlikinėjo leidžiamą važiuojančio dviratininko lenkimo manevrą ir grįždamas į savo važiuojamą kelio juostą negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės, nes jo dėmesys buvo nukreiptas į lenkimo užbaigimą. Atsakovė neįrodė, kad tinkamai įvykdė savo pareigas prižiūrėti šį kelio ruožą arba didelę duobę tinkamai paženklinti.
9.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nutraukimo, aiškiai konstatuota, jog apeliantas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė ir jis jos nepastebės bei įvažiuos, todėl apelianto veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Teismas neturėjo jokių įrodymų dėl apelianto kaltės dėl atsiradusios žalos.
9.4. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, susijusias su apelianto elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), būtina konstatuoti, kad apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl darytina išvada, jog byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir apeliantui turi būti atlygintina visa jam padaryta žala. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Apelianto nuomone, byloje aplinkybių, galinčių sumažinti nuostolių dydį, nėra.
Šalies argumentai
9.5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad įvykio metu važiavo su dviem mažamečiais vaikais. Įvykus įvykiui vaikai labai išsigando, verkė, apeliantas išsigando dėl savo vaikų sveikatos bei savijautos, tuo metu patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Jam teko į įvykio vietą kviesti savo sutuoktinę paimti verkiančius vaikus. Apeliantas dėl atsakovės veiksmų patyrė laikiną emocinę depresiją, nes buvo labai susijaudinęs.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas byloje visiškai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį. Teismas pagristai nurodė, kad ieškovas, matydamas ir žinodamas, kokios būklės yra kelias, privalėjo būti ypatingai atidus, atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje šio kelio atkarpoje gali būti duobė. Atsakovė tinkamai vykdė saugaus eismo organizavimą, pareigas prižiūrėti kelią ir paženklinti jį atitinkamais ženklais, įspėjančiais apie duobėtą kelią. Policijos pareigūnų nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, užfiksuotos aplinkybės nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, kadangi visos nurodytos aplinkybės yra tik pagal žalą patyrusio asmens, t. y. ieškovo, subjektyvų liudijimą surašyti parodymai. Akivaizdu, jog tokie parodymai turi abejotiną įrodinėjimo vertę dėl žalą patyrusio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalaujamos žalos priteisimo. Be to, ir ieškovo nurodomas faktas dėl policijos pareigūnų nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dar nereiškia, kad vairuotojas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Ieškovas matydamas bei žinodamas kokios būklės yra kelias, privalėjo būti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje šio kelio atkarpoje gali būti duobė. Elgdamasis visiškai neapdariai bei pasirinkdamas nesaugų greitį, ieškovas žalą patyrė dėl savo kaltės. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti turtinės žalos dydį perpus. Apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su tariamais mažamečių vaikų bei ieškovo išgąsčiu, ieškovo laikina emocine depresija ir kita, negali būti vertinamos ir nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovui priteistos turtinės žalos dydžio ir atsisakymo priteisti neturtinę žalą.
13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės žodinius ir rašytinius argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad apelianto argumentai buvo ignoruojami, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.
14. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 1 404,08 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, konstatavo, kad žala ieškovo automobiliui atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio, šiuo atveju kelio, trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio (kelio) būklę atsakovei taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Teismas nustatęs abiejų šalių kaltę dėl ieškovui padarytos turtinės žalos, prašomą priteisti turtinę žalą mažino perpus, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl turtinės žalos dydžio priteisimo ir atsisakymo priteisti neturtinę žalą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė apelianto elgesio ir veiksmų jam vairuojant automobilį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino apelianto elgesį, jo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu. Savo išvadas dėl apelianto elgesio, t. y., kad dažnai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve, matė ir žinojo kokios būklės yra kelias, privalėjo būti atidus, atlikdamas manevrus kelyje, numatyti, jog bet kurioje šio kelio atkarpoje gali būti duobė, teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Pažymėtina, kad automobilio vairuotojui kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliami ypatingi atidumo ir rūpestingumo standartai. Teisės aktai nustato vairuotojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, stebėti kelio dangą ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojams, tiek aplinkiniams. Taigi akivaizdu, jog ieškovas žinodamas, kad kelias yra duobėtas, privalėjo būti ypatingai atidus atlikdamas manevrus kelyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės dėl atsiradusios žalos, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, konstatuota, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.
17. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktuose numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
18. Šiuo atveju, nutarimą priėmė ne teismas, todėl tiek apelianto nurodomo nutarimo pasekmės, tiek jame nustatytos aplinkybės, t. y. jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė, jos nepastebės bei įvažiuos, nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pareigūno nutarimą vertino pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, bei nustatė ar egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir atsakomybės mastas. Dėl šios priežasties, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.
19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į paties ieškovo elgesį, prisidėjusi prie žalos atsiradimo. Nustatyta, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) gatve važinėja pakankamai dažnai, matė ir žinojo kokios būklės yra kelias, todėl privalėjo būti atidus atlikdamas manevrus kelyje ir numatyti, kad bet kurioje šio kelio atkarpoje gali būti duobė. Kaip teisingai konstatuota, ieškovas manevruodamas duobėtame kelyje, buvo nepakankamai atidus, todėl savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas teisingai, nustatęs abiejų šalių kaltę dėl ieškovui padarytos žalos, prašomą priteisti turtinę žalą sumažino perpus ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 702,04 Eur turtinės žalos.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, netenkinti ieškovo prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Pirmosios instancijos teisme ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, kad dėl atsakovės nerūpestingumo iki šiol jautė skaudžias pasekmes, autoįvykis jam sukėlė emocinį sukrėtimą, dvasinius pergyvenimus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodė, jog įvykio metu važiavo su dviem mažamečiais vaikais, įvykus įvykiui, vaikai labai išsigando, verkė, apeliantas išsigando dėl savo vaikų sveikatos, tuo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir t. t., t. y. apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, susijusios su mažamečių vaikų ir ieškovo išgąsčiu, ieškovo laikina emocine depresija ir kt., kurios negali būti vertinamos ir nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.