Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. O., T. O. ir D. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti 2012-11-06. Atsakovai atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 4). 2008-04-03 V. O. ir VšĮ „Vilniaus butai“ pasirašė susitarimą Nr. 1.41-S08/4207/814 dėl teisių ir pareigų perėmimo, pagal kurį VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas pagal 1985-01-17 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį SŽCH-6 (b. l. 12). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1982-04-12 deklaruoti ir faktiškai gyvena V. O., T. O., o nuo 1994-09-16 deklaruotas ir faktiškai gyvena D. O. (b. l. 13).

2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9 punktu, pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 8). Atsakovai naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai jiems buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis). Atsakovai savo prievolės tinkamai nevykdė. Ieškovas siuntė atsakovams įspėjamuosius raštus dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b. l. 24), tačiau atsakovai pilnai neapmokėjo už nuomojamas patalpas ir už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-07-31 liko ieškovui skolingi 1 087,02 Lt nuomos mokesčio (b. l. 16).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra.

Remiantis CPK 274 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Ieškovas prašo susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius iš atsakovių priteisti solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. Atsižvelgiant į tai, kad piniginė prievolė pagal prigimtį yra dali, solidarioji prievolė įstatymuose nenumatyta, todėl pripažintina, kad atsakovų prievolė yra dalinė. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 1 087,02 Lt nuomos mokestis (CK 6.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis 2008-04-03 susitarimo Nr. 1.41-S08/4207/814 dėl teisių ir pareigų perėmimo 4 punktu, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 41,11 Lt delspinigiai (delspinigių paskaičiavimo lentelė b. l. 18).

2010-10-08 buvo pasirašyta trišalė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurios pagrindu šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti (b. l. 19-21). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai nemoka ne tik nuomos, bet ir komunalinių mokesčių. Nustatyta, kad atsakovai už šilumos energiją nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31 įsiskolino 2277,51 Lt (b. l. 23). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, CK 6.548 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2277,51 Lt skola už šilumos energiją ir karštą vandenį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo kiekvienam iš atsakovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė 3 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 4). Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos 3 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Remiantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 102 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, Švitrigailos g. 7, Vilnius, naudai iš atsakovų V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1087,02 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis Lt du ct) skolą už nuomą, 41,11 Lt (keturiasdešimt vieną Lt vienuolika ct) delspinigius, 2277,51 Lt (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis Lt penkiasdešimt vieną ct) skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 Lt (tris Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), po 34 Lt (trisdešimt keturis Lt) žyminį mokestį.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovai turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys