Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. T., ieškovo atstovui advokatui Ariui Damušiui, atsakovei G. L., atsakovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje G. T., trečiasis asmuo atsakovės pusėje M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimas ir argumentai

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu tenkindamas ieškovo R. T. (toliau – ieškovas) ieškinį priteisė ieškovui iš atsakovės G. L. (toliau – atsakovė) 40000,00 Eur netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (40000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 413,00 Eur žyminį mokestį.

3. Pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutartyje 2.1 p. numatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės – pardavėjo, kaltės, todėl ieškovas prašo Sutarties 6.2 p. pagrindu iš atsakovės priteisti jos 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius, kadangi pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų.

5. Atsakovės argumentai, jog ieškovas kitoje civilinėje byloje pareikšdamas atsakovei reikalavimą tik dėl atsakovei sumokėto avanso priteisimo, pripažino, jog nėra atsakovės kaltės, nepagrįsti, kadangi atsakovė buvo informuota, jog yra atliekamas papildomas Sutarties nesudarymo aplinkybių tyrimas, be to, atsakovė nėra grąžinusi ieškovui avanso. Ieškovo nuomone, atsakovės tikrasis tikslas buvo ne parduoti turtą, o gauti iš ieškovo avansinį mokėjimą ir šiuos gautus pinigus naudoti bylinėjimuisi su sutuoktiniu, t. y. tikėtina, kad atsakovė dar prieš Sutarties sudarymą žinojo, kad jai bus reikalingos piniginės lėšos sprendžiant teisinius konfliktus su sutuoktiniu. Atsakovė, iš esmės veikdama išimtinai savo rizika, neįgyvendino savo sutartinių įsipareigojimų, kurie lėmė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.

6. Atsakovės argumentai dėl per didelių netesybų yra nepagrįsti. Atsakovė sudarė Sutartį laisva valia, sutarties sąlygos šalių buvo suderintos, sutarties sudarymo metu atsakovė nekėlė klausimų dėl sutartyje numatytų netesybų dydžio pagrįstumo. Teismų praktikoje netesybų dydis, neviršijantis 10 proc. sutarties kainos, pripažįstamas užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą. Sutarties 6.2. p. sutartas netesybų dydis sudaro tik 5,71 proc. nuo parduodamo turto kainos, jos nėra neprotingai didelės ir jas mažinti nėra pagrindo, tokio dydžio netesybos numatytos abiejų sandorio šalių netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

10. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje G. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas naikinamas, ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Atsakovė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 23 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo (el. b. 1 failas, l. 44-66).

13. Šalys 2023 m. kovo 28 d. sudarė Sutartį (el. b. 1 failas, l. 5-6), kuria pardavėjas (atsakovė) joje numatytais terminais ir sąlygomis įsipareigojo parduoti pirkėjui (ieškovui ir jo sutuoktinei G. T.) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas – ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. (sutarties 2.1 p.). Ieškovas sumokėjo atsakovei sutarties 5.1 p. nustatytą 40000,00 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju turėjo būti įskaityta į bendrą pirkėjų mokėtiną turto pirkimo-pardavimo kainą (el. b. 1 failas, l. 7). Pagrindinė sutartis iki 2023 m. gegužės 31 d. nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo sudarytas susitarimas dėl jos sudarymo termino pratęsimo.

14. Sutarties 6.2. p. numatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2023 m. gegužės 31 d. nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 5 dienas nuo sutarties 2.1 numatyto termino pabaigos (2023 m. gegužės 31 d.) privalės grąžinti pirkėjui sumokėtą sutarties 5.1. numatytą sumą (40000,00 Eur) ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius.

15. Sutarties 6.3. p. numatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki 2023 m. gegužės 31 d. nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, ir šalys nesusitars dėl termino pratęsimo, tai pardavėjas turės grąžinti sumokėtą 40000,00 Eur sumą ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.

16. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu Sutarties 6.3 p. pagrindu prašydamas iš atsakovės priteisti sumokėtą avansą, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl civilinėje byloje atsakovės turto atžvilgiu teismo pritaikyto arešto, apribojant atsakovės turto disponavimo teisę (el. b. 1 failas, l. 174-177). Teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-14885-1084/2023) ieškovui iš atsakovės priteistas 40000,00 Eur avansas, sprendimas įsiteisėjęs (el. b. 1 failas, l. 80-82).

17. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių, reglamentuojamų CK 6.163–6.165 straipsniuose, stadijai. Pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai). pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

18. Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020). Pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

19. Ieškovas šioje byloje prašydamas Sutarties 6.2 p. pagrindu priteisti iš atsakovės netesybas, teigia, jog yra visos sąlygos taikyti atsakovei, kaip nesąžiningai šaliai, civilinę atsakomybę, kadangi pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis iki Sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų, jos nesąžiningumo nuslepiant su sutuoktiniu kilusius nesutarimus dėl parduodamo turto. Atsakovė atsikerta, jog ji nėra ir negali būti atsakinga už pagrindinės sutarties nesudarymą, kadangi ji nesudaryta dėl pagrindinės sutarties dalyku buvusiam turtui teismo taikytų disponavimo juo apribojimų.

20. Šalių sudarytos Sutarties 4.1 p. pardavėjas (atsakovė) patvirtino, kad: turtas jam priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo/disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti Sutarties 3.2. p. (hipoteka). Sutarties 3.2 p. nurodytus turto naudojimo/disponavimo suvaržymus pardavėjas turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau, kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos arba gauti reikalingus leidimus, leidžiančius sudaryti sandorį (pardavėjas įsipareigoja gauti iš banko leidimą parduoti turtą, kuriame bus nurodyta atsiskaitymo tvarka hipotekos padengimui). Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kalta pardavėjas. Sutarties 4.3 p. atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo dienai visi turto dokumentai būtų tinkami paruošti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė negalėjo laisvai disponuoti turtu, išskyrus Sutarties 3.2 p. nurodytą suvaržymą (hipoteką). Teismo posėdyje 2025 m. vasario 2 d. liudytoja apklausta atsakovei tarpininkavimo paslaugas parduodant turtą teikusi brokerė I. V. patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė, vykdydama Sutartimi prisiimtus ikisutartinius įsipareigojimus, kreipėsi į hipotekos kreditorių dėl leidimo sandoriui sudaryti. Liudytoja taip pat nurodė, kad su atsakovės sutuoktiniu nebendravo, jokių pretenzijų iš jo negavo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, nenurodė ar nuslėpė kokius nors Sutarties sudarymo metu atsakovės turtui pritaikytus ribojimus, suvaržymus ar trečiųjų asmenų teises į jį, apie kuriuos nebuvo informuotas ieškovas.

21. Pagal Sutarties 6.2. p., atsakovė privalo grąžinti ieškovui sumokėta sumą (avansą) ir sumokėti tokio pat dydžio netesybas tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2023 m. gegužės 31 d. nebus pasirašyta dėl atsakovės kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės ikisutartinių santykių nevykdymą, vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja I. V..

22. Ieškovas argumentavo, kad itin svarbus Sutarties 6.4. p., kuriuo atsakovė raštu užtikrindama ir ieškovui patvirtindama, kad visi asmenys, kurie galėtų būti suinteresuoti turtu, sutinka ir neprieštarauja turto pardavimui, patvirtino ir tai, kad su turto pardavimu sutinka ir atsakovės sutuoktinis. Atsakovė turtą įgijo 2014 metais, turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės sutuoktinio suinteresuotumo šiuo turtu ar jo kokių nors teisių į atsakovės asmeninį turtą turėjimą, apie atsakovės turto pardavimą buvo skelbiama viešai, todėl atsakovės įsitikinimą, kad turtą ji parduos, vertinti nepagrįstu nėra pagrindo.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės sutuoktinio M. L., pareiškusio teisme 2023 m. balandžio 7 d. ieškinį dėl 2014 m. balandžio 18 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį pagrindinės sutarties dalyku buvusį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (nutartis turto arešto registrui pateikta 2023 m. balandžio 13 d.). Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinys atmestas, įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 9 d., nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui sprendimą palikus nepakeistą. Iš asmens duomenų teikimo suvestinės (el. b. 1 failas, l. 67) matyti, kad duomenys iš nekilnojamojo turto registro apie atsakovės turtą M. L. ieškiniui parengti gauti 2023 m. balandžio 1 d., t. y. jau po tarpininkavimo paslaugų sutarties ir Sutarties sudarymo. Suvestinė taip pat patvirtina, kad ieškovas apie 2023 m. balandžio 13 d. priimtą atsakovės disponavimo turtu teisę apribojančią teismo nutartį sužinojo sekančią dieną. Liudytoja brokerė I. V. nurodė, kad apie atsakovės turtui pritaikytą areštą pranešė ieškovas. Atsakovė nurodė, kad apie turto areštą sužinojo 2023 m. balandžio 14 d. iš brokerės. Atsakovė nuosekliai argumentavo, kad iki Sutarties sudarymo ir ją sudarius nežinojo apie jos sutuoktinio rengiamą ieškinį, apie teisme iškeltą bylą atsakovei tapo žinoma po to, kai apie tai jau buvo žinoma ieškovo sandorio sudarymui pasirinktai notarei ir pačiam ieškovui. Atsakovės nurodomų argumentų pagrįstumą patvirtina šalių elektroninio susirašinėjimo turinys (el. b. l. 1 failas, l. 72-73). Teismas, išklausęs teismo posėdyje ieškovą, atsakovę, liudytoją I. V., neturi pagrindo prieiti išvados, jog Sutarties sudarymo metu atsakovė žinojo apie jos sutuoktinio rengiamą ieškinį (CPK 183, 185 straipsniai).

24. Atsakovė nurodė, kad jokių ginčų dėl nuo 2014 metų jai priklausančio turto su sutuoktiniu nebuvo kilę. Patvirtino, kad Sutarties sudarymo metu tarp jos ir sutuoktinio vyko mediacijos procesas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad atsakovei Sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie jos turtui ateityje teismo taikytiną turto areštą (CPK 183, 185 straipsniai). Nėra jokio loginio paaiškinimo ieškovo pozicijai, kad atsakovė, kaip nurodo ieškovas, nuslėpdama konfliktą dėl turto, sudarytų Sutartį dėl jo perleidimo ir ja prisiimtų akivaizdžiai sau nuostolingus įsipareigojimus. Atsakovei reikalavimas ginčijant sutuoktinių turto dalybų sutartį pareikštas po Sutarties sudarymo, todėl ieškovo argumentai, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, neinformavo apie teisinį ginčą dėl turto atmetami kaip nepagrįsti. Teismo neįtikino ieškovo argumentacija dėl atsakovės nesąžiningumo. Byloje nėra duomenų, jog sudarydama preliminariąją sutartį, atsakovė žinojo, jog ateityje bus areštuotas jos turtas ir dėl to ji negalės vykdyti įsipareigojimų pagal šią sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės atsisakymą parduoti turtą, priešingai, atsakovė vykdė ikisutartinius įsipareigojimus, rinko tam reikalingus dokumentus, o paaiškėjus disponavimo turto apribojimui, prašė ieškovo palaukti, kol bus išspręstas ginčas (el. b. 1 failas, l. 72, 75, 78). Atsakovės buvusių ketinimų sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį parduoti turtą pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovė ir dabar neatsisako parduoti turtą ir jį pardavinėja šiuo metu.

25. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas negali prieiti išvados, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, pasireiškusios nesąžiningumu. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pritaikytas atsakovės turtui areštas vertinamas objektyvia ir nuo atsakovės nepriklausančia priežastimi, dėl kurios atsakovei nebuvo įmanoma įvykdyti prievolę (CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nenustačius atsakovės kaltę pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindo atsakovei taikyti Sutarties 6.2 p. numatytas netesybas, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o 2023 m. lapkričio 28 d. preliminarus sprendimas panaikinamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Ieškovo reikalavimą atmetus neįrodžius aplinkybių, sudarančių Sutarties 6.2 p. taikymo pagrindą, dėl netesybų dydžio nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 413,00 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 failas, l. 8), duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikta. Atsakovės byloje teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2400,00 Eur (el. b. 1 failas, l. 17, 86-87, 70-171, 2 failas, l. 8-9), kurios, ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 48,76 Eur, kurios ieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą (buvęs civilinės bylos Nr. e2-23067-1088/2023).

Atmesti ieškovo R. T. ieškinį atsakovei G. L. dėl netesybų priteisimo.

Priteisti atsakovei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 48,76 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.