Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui M. Š.,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliotai atstovei – Violetai Zeltinienei,

nedalyvaujant Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl 2010-06-15 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-15 Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-522 M. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 162 str., padarymą dėl 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių 20.6 p. pažeidimo.

2010-05-18 pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2010-05-18 buvo nustatyta, jog pareiškėjas, kaip privačios valdos, esančios Partizanų g. 63A, Kaune, savininkas, neturėdamas išvažiavimo iš savo valdos į Partizanų gatvę, išvažinėjo valstybinės žemės žalią plotą (apie 9 kv.m.), kuriame neįrengta kieta danga.

Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, taip pat jis ir jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta visapusiškai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, bei netinkamai įvertinus surinktus įrodymus. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog išvažiavimas iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra numatytas šio sklypo detaliajame plane, kituose valdos dokumentuose, jis taip pat užpiltas skalda. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog šis išvažiavimas naudojamas nuo 2005 metų. Kai pareiškėjas įgijo šį žemės sklypą, minėtas pravažiavimas jau buvo. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jis asmeniškai šiuo įvažiavimu naudojasi labai retai, o pagrinde važinėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir klientai. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai 2007 metais lankėsi pareiškėjo sklype ir turėjo matyti esamą įvažiavimą, tačiau dėl to jokių pastabų nebuvo gauta. Administracijos pareigūnai, kurie apžiūrinėjo sklype esančius statinius, taip pat į teritoriją pateko minėtu pravažiavimu. Be to, toje vietoje yra dirvonas, kuris negali būti vertinamas kaip želdiniai (pievos, vejos arba gėlynai). Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog dalimi susiformavusio pravažiavimo pastoviai naudojasi ir gretimo sklypo, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai bei klientai.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Įgaliota atstovė paaiškino, kad Institucija, skirdama administracinę nuobaudą pareiškėjui, rėmėsi surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, taip pat paties pareiškėjo aiškinimu, jog jis išvažinėjo dalį valstybinės žemės. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog dėl jo, o ne dėl kitų asmenų veiksmų buvo padarytas teisės pažeidimas.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.).

Prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų, pareiškėjo pateiktų dokumentų (b.l. 14-22, 37-42) duomenys patvirtina, jog Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2010-04-28 gavo UAB (duomenys neskelbtini) skundą. Šiame dokumente nurodoma, jog pareiškėjas 2010-04-22 pradėjo niokoti šalia savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žalią veją, esančią valstybinėje žemėje (pradėjo įrenginėti įvažiavimą į sklypą). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog šiame žemės sklype yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pastatai, pats pareiškėjas šioje bendrovėje užima direktoriaus pareigas. Pateiktoje planinėje medžiagoje matyti, jog ginčo vietoje buvo planuojamas įvažiavimas į žemės sklypą, tačiau galutinis juridinis įteisimas neatliktas. Iš Institucijos ir pareiškėjo pateiktų įvykio vietos foto nuotraukų, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog yra išvažinėtas valstybinės žemės plotas, aplink išvažinėtą plotą teritorija padengta savaime užaugusia žole. Matavimo akto, patvirtinančio 9 kv.m. išvažinėtą plotą, Institucijos pateiktoje byloje nėra. Pateikti duomenys patvirtina, jog ta vieta transporto priemonės važinėja daug ilgesnį laiko tarpą negu nuo 2010-04-22, kadangi nuo važinėjimo jau susiformavusi kieta žemės danga, nėra jokios žolės (želdinių). Jokių dirbtinai sukurtų objektų (patiestos kelio dangos, užtvarų, atitvarų ir t.t.) teismui pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, kad pažeidimo protokolą pareiškėjui surašė kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip bendrovės vadovui. Patikrinęs skunde nurodytas aplinkybes, jis vizualiai pamatė, jog išvažinėti apie 9 kv.m. valstybinėje žemėje esančios pievos, kadangi tai nebuvo dirbtinai pasodinta veja. Tikslūs matavimai nebuvo atliekami. Įvažiavimas yra įrengtas tik į gretimą sklypą. Nebuvo duomenų, jog pats pareiškėjas išvažinėjo pievą, tačiau jis netrukdė tai daryti kitiems asmenims. Tas įvažiavimas atsiradęs jau seniai, nes matėsi, jog dėl nuolatinio važinėjimo susiformavo kieta danga.

ATPK 162 str. numatyta atsakomybė piliečiams ir pareigūnams už savivaldybių tarybų patvirtintų želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus. 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklių) 20.6 p. draudžia bendrojo naudojimo teritorijose, kur yra želdinių, be leidimo važinėti visų rūšių transporto priemonėmis žaliuosiuose plotuose, kuriuose neįrengta kieta danga. Taisyklių 3 p. numato, kad žalieji plotai – bendrojo naudojimo teritorijos, kuriose auga arba yra pasodinti želdiniai. Taisyklių 3 p. želdinius apibrėžia, kaip visus miesto teritorijoje esančius medžius, krūmus, pievas, vejas ir gėlynus, nesvarbu kieno teritorijoje ir žinioje jie yra.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.). Sistemiškai įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėjui pareikšto kaltinimo apimtį bei turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui (kaip fiziniam asmeniui) inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas (taip pat ir Taisyklių 20.6 p. pažeidimas) turėjo būti padarytas tyčia ir aktyviais veiksmais. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktina administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijos pareigūnui ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas (nutarimas skirti administracinę nuobaudą) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos imperatyviai reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad Institucija, nagrinėdama bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus - išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t.t.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, daugybėje nutarčių aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. nuostatas (ABTĮ 13 str., 20 str.). yra suformavęs teismų praktiką, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, bei administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės teorijos visuotinai pripažintomis bei taikomomis principinėmis nuostatomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1838/2010 ir kt.). Pabrėžtina, jog asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu imperatyviu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ABTĮ 57 str. 6 d. numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to seka, kad teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas pažymi, kad pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas (pareikštas įtarimas) kaip fiziniam asmeniui. Tai patvirtino pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šią išvadą taip pat patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio analizė (... M. Š., kaip privačios valdos savininkas ...). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju Institucija privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas pažeidimą padarė aktyviais veiksmais – betarpiškai transporto priemone išvažinėjo 9 kv.m. žaliojo ploto. Teismui nebuvo pateiktas joks rašytinis įrodymas (matavimo aktas ir pan.), patvirtinantis, jog išvažinėta būtent 9 kv.m., taip pat nepateikti įrodymai, jog šiuos veiksmus betarpiškai atliko pareiškėjas. Liudytojas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo uždrausti tai daryti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui kaltinimas pareikštas kaip fiziniam asmeniui, šie argumentai neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjas patvirtino, jog jis kelis kartus asmeniškai naudojosi minėta teritorija kaip išvažiavimu ar įvažiavimu, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu skundui nepatenkinti, kadangi pateikti duomenys (susiformavusios kietos dangos plotas, sunkvežimių provėžų pėdsakai) patvirtina, šiuo plotu pravažiavo daug daugiau transporto priemonių. To pasėkoje lieka nepaneigta pareiškėjo versija, jog pravažiavimu naudojasi bendrovės klientai, į gretimą sklypą atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių vairuotojai. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad teigti, jog pareiškėjas betarpiškai atliko veiksmus pilnoje kaltinimo apimtyje, kurie sudaro pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, nėra pakankamo pagrindo, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad pareiškėjo kalti veiksmai, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, šiuo atveju nebuvo visiškai įrodyti, todėl, atsiradus pagrįstai abejonei dėl pažeidimo sudėties pareiškėjo veiksmuose buvimo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.

Dėl likusių pareiškėjo skundo motyvų apie galimai padarytus procesinius pažeidimus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje, teismas pabrėžia, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdžiuose Kauno apygardos administraciniame teisme, o asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant skundą teisme šio asmens teisės užtikrinamos pilnoje apimtyje, tai vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape (Institucijoje), ginčijamas nutarimas negali būti naikinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2010-06-15 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-522, kuriuo M. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 162 str., padarymą dėl 2005-01-27 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių 20.6 p. pažeidimo, ir M. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.