Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, pasirašytą skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ir išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje priimtas 2018 m. balandžio 16 d. Ieškovės ieškinys atmestas, o priešieškinys patenkintas.

Teismo sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

Teismo sprendimą peržiūrėjus kasacinės instancijos teisme 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo dalį panaikino, o likusią dalį paliko galioti nepakeistą.

Kasacinės instancijos teismas paliko galioti teismo sprendimo dalį, įpareigojančią ieškovę nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis:

1.1. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E;

1.2. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N,

1.3. Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž;

1.4. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m.

1.5. Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m.

2. Patikslinti statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis.

3. Nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

2019 m. gruodžio 31 d. byloje buvo išduoti du vykdomieji dokumentai – vykdomieji raštai išieškotojams UAB „Ausnė“ ir UAB „Arvytra“, kuriuose skolininkas yra UAB „Sodbeta“. Abiejų vykdomųjų dokumentų turinys identiškas. Vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui vykdyti ir jų pagrindu pradėtos dvi vykdomosios bylos Nr. 0098/19/03190 (pagal išieškotojo UAB „Ausnė“ vykdomąjį dokumentą) ir Nr. 0098/19/03191 (pagal išieškotojo UAB „Arvytra“ vykdomąjį dokumentą). Vykdomąsias bylas vykdo antstolis R. Kudrauskas.

2021 m. sausio 7 d. antstolis teismui perdavė vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/03191 skolininko ir išieškotojo pasirašytą taikos sutartį vykdymo procese. Sutartį taip pat pasirašė asmenys, kurie nedalyvauja vykdymo procese: G. J., AB „BLRT Grupp invest“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, A. P., UAB „Transbusas“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties vykdymo procese tvirtinimo atmestinas.

CPK 595 straipsnis reglamentuoja, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šis klausimas sprendžiamas CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.

Teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti UAB „Sodbeta“ pastatytus statinius - tvoras, nugriauti dalį ieškovo pastatytos betono ruošimo aikštelės, taip pat nustatyti UAB “Sodbeta” priklausančiai betono ruošimo aikštelei servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiant teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese gali sudaryti taikos sutartį, aptarti vykdymo eigą, numatyti terminus, susitarti dėl kitų tiesiogiai su vykdymu susijusių aplinkybių. Teismui tvirtinant tokią taikos sutartį svarbu įvertinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviam reguliavimui ir viešajai tvarkai, taip pat įvertinti ir tai, ar taikos sutarties sąlygos yra susijusios su konkrečiu vykdymo procesu.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nėra susiję su vykdomojo dokumento įvykdymu ir prieštarauja imperatyviam reguliavimui.

Taikos sutartimi yra sutarta dėl UAB „Arvytra“ turimo daikto (patalpų) pardavimo, tokio daikto kainos, sandorio sudarymo termino, dėl kitų sandorio sąlygų (sutarties 1 – 6 punktai). Sutartimi taip pat sutarta dėl teismo sprendimu nustatyto servituto betono ruošimo aikštelei panaikinimo (sutarties 9 punktas). Sutartimi sutarta ir dėl dalies teismo sprendimo nevykdymo (sutarties 10 punktas).

Teismo vertinimu, sutarties sąlygos ne tik nėra susijusios su konkretaus vykdomojo dokumento įvykdymu, nes susitarimas dėl patalpų pirkimo-pardavimo nėra susijęs su šiuo konkrečiu vykdymo procesu, tačiau taikos sutarties sąlygos prieštarauja ir imperatyvioms normoms bei viešajai tvarkai.

CK 4.124 straipsnis nurodo, kad servitutas gali būti nustatytas įstatymu, sandoriu, teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – administraciniu aktu. Iš esmės tokia pačia tvarka servitutas gali būti keičiamas arba naikinamas. Šiuo atveju servitutas buvo nustatytas teismo sprendimu teismui išnagrinėjus bylą ir vertinant servituto nustatymo būtinumą. Todėl būtent tokia tvarka ir turėtų būti sprendžiama dėl servituto panaikinimo ar jo apimties keitimo. Teismas pažymi, kad jeigu yra pasibaigę ar nebeaktualūs pagrindai, kuriais remiantis buvo nustatytas servitutas, šalys gali kreiptis į teismą ieškiniu dėl servituto panaikinimo inicijuodamas civilinę bylą. Tačiau šalys vykdymo procese negali nuspręsti susitarti panaikinti teismo sprendimu nustatytą servitutą. Tas pats pasakytina ir apie taikos sutarties dalį dėl dalies tvorų negriovimo.

Nors šalys vykdymo procese ir turi galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau tokia sutartimi negali būti paneigta paties teismo sprendimo esmė - šalys negali pakeisti imperatyvaus reikalavimo dėl sprendimo vykdymo privalomumo pagal CPK 18 straipsnį, susitariant teismo sprendimo nevykdyti. Vertinant pateiktą sutartį viešosios tvarkos aspektu pažymėtina ir tai, kad sutartas panaikinti servitutas buvo nustatytas ir kitų – šią sutartį nepasirašiusių – asmenų interesais. Teismo sprendimu nustatytas servitutas suteikia teisę visiems asmenims naudotis minėtos aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir tokio teisinio statuso keli žemės sklypo nuomotojai negali pakeisti ar panaikinti, juolab vykdymo procese sudarydami dėl to taikos sutartį. Tas pats pasakytina ir apie taikos sutarties dalį - negriauti ieškovo neteisėtai bendroje teritorijoje pastatytų statinių – tvorų. Keli byloje dalyvavę asmenys negali panaikinti ar pakeisti priimto teismo sprendimo.

Dar daugiau, teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį dar ir todėl, kad vykdomieji dokumentai iš esmės antstolio teiktais duomenimis yra įvykdyti. 2021 m. sausio 12 dieną vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis teismui papildomai pateikė duomenis dėl vykdomosios bylos Nr. 0098/18/03190 (pagal išieškotojo UAB „Ausnė“ vykdomąjį dokumentą) užbaigimo. Antstolis nurodė, kad vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas. Kaip teismas jau yra nurodęs, abiem išieškotojams išduoto vykdomojo dokumento turinys yra identiškas. Todėl vykdomojo rašto įvykdymas vienoje byloje, reiškia ir vykdomojo rašto įvykdymą kitoje byloje. Antstolio patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0098/18/03190 yra užbaigta. Vykdomoji byla Nr. 0098/18/03191 nėra baigta dėl teismui perduotos taikos sutarties.

Teismas, vertindamas tai, kad taikos sutartimi yra tariamasi dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su vykdomuoju dokumentu (dėl patalpų pirkimo-pardavimo); tariamasi dėl teismo sprendimo nevykdymo (dėl privalomų nugriauti tvorų negriovimo); tariamasi dėl aplinkybių, kurios turi būti sprendžiamos teismo sprendimu kitoje byloje (dėl servituto panaikinimo) bei atsižvelgdamas į tai, kad antstolis yra konstatavęs teismo sprendimo įvykdymą, teismas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmeta, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 595 straipsniu ir 290 – 292 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti prašymą patvirtinti taikos sutartį, pasirašytą skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ir išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“ vykdomojoje byloje Nr. 0098/18/03191.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.