Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4485-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-16
Bylos Nr.: I-4485-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05104-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: V. A. G.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-4485-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05104-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.26; 1.38; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai V. A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų, raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėja V. A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2015 m. spalio 22 d. skundu, prašydama (b. l. 1–10):

1.1. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir VAGK) 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R-398(AG-290/05-2015) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 1);

1.2. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 3R-418(AG-305/04-2015) (toliau – ir VAGK sprendimas Nr. 2);

1.3. panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir LRV kanceliarija) 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. G-610/03/33-785 „Dėl prašymo“(toliau – ir raštas Nr. G-610/03/33-785);

1.4. panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 31N-G-1439-1094 „Dėl prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. 31N-G-1439-1094 ;

1.5. įpareigoti atsakoves LRV kanceliariją ir Ministeriją (toliau kartu – ir atsakovės) išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą iš naujo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2015 m. liepos 27 d. atsakovėms pateikė analogiškus prašymus „Dėl Informacijos pateikimo“ ir gavo skundžiamus atsakovių raštus, kuriuos apskundė Komisijai, kad teismui skundą teikia dėl abiejų atsakovių veiksmų (neveikimo), biurokratizmo ir piktnaudžiavimo, nes įrodymai tarpusavyje susiję, be to, kai Komisijai skundai buvo pateikti atskirai, Komisija atmetė dalį argumentų tuo pagrindu, kad tik vienas iš dviejų skundų yra nagrinėjamos bylos dalykas. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarime Nr. 254 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų (toliau – ir LRV kanceliarijos nuostatai) 9.28, 10 punktais, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai) (2011 m. birželio 1 d. redakcija) 1, 17, 20.1 punktais, nurodo, kad LRV kanceliarija ir Ministerija turėjo teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją ir sąlygas atsakyti į pareiškėjos prašymą kompetentingai, tačiau savo pareigų nevykdė.

2.2. Pareiškėja 2015 m. liepos 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau –ir LRV) ir Ministeriją, prašydama pateikti informaciją, kaip ir kada (kokiomis aplinkybėmis), įgyvendinama Tarnybos nuostatų 17, 20 punktuose nurodyta veikla – priimamas / inicijuojamas atsiskaitymas už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) veiklą bei reikalaujama jo; kokia yra vykdoma institucinės priežiūros, kontrolės procedūra, jeigu Tarnyba nevykdo / netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas; kodėl institucijos, kurioms teisės aktuose nustatyta užtikrinti Tarnybos atskaitomybę, persiunčia skundus atgal funkcijų nevykdančiai institucijai, bei kokia informacija ir kokia forma turėtų būti pateikta, kad iš Tarnybos būtų pareikalauta atsiskaityti; kokie būtų tolesni žingsniai privačiam asmeniui, jeigu jis turi akivaizdžios informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą ne žemės ūkio paskirties bešeimininkių gyvūnų klausimu; kaip kontroliuojama Tarnybos veiklos kokybė konkrečiai ne žemės ūkio paskirties beglobių, bešeimininkių gyvūnų srityje, kaip užtikrinama, kad tokia Tarnybos veikla būtų tinkamai vykdoma, jeigu privatūs asmenys reikalauti iš Tarnybos kokybės neturi teisės.

2.3. Paminėtus klausimus lėmė tai, jog Tarnyba akivaizdžiai aplaidžiai vertino pareiškėjos 2014 m. spalio 3 d. pranešimą apie stambių bendrovių vykdomą nelegalų bešeimininkių kačių gaudymą (ir neatsekamą dingimą). Pareiga pranešti kyla vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. Kreipimąsi į Tarnybą, o ne į Vilniaus miesto savivaldybę lėmė tai, kad abi bendrovės veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruotos ne Vilniuje, įvykis susijęs su veiklos modeliu, prisidengiant kenkėjų naikinimo paslaugomis ir turint atitinkamą įrangą, o ne pavieniu buitiniu atveju. Komisija 2014 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 3R-507(AG-437/05-2014) (toliau – ir VAGK 2014 m. sprendimas) pareiškėjos 2014 m. gruodžio 3 d. skundą dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) atmetė, argumentuodama pareiškėjos intereso šiuo klausimu nebuvimu, kadangi kreipimasis dėl bešeimininkio, neprižiūrimo gyvūno nėra susijęs su pareiškėjos pažeistų teisių gynimu, t. y. pasak Komisijos, Komisija nagrinėja ginčus tik dėl pažeistų teisių / interesų atstatymo (gynimo), jos kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nagrinėjimas.

Tarnyba 2015 m. balandžio 21 d. pranešė, kad Ministerijos persiųsto pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundo pakartotinai nenagrinės, kadangi Komisija jau išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nors iš tikrųjų jį atmetė kaip nepriklausantį jos kompetencijai dėl pareiškėjos intereso nebuvimo, o tai reiškia, kad nė vienas pareiškėjos skundas skundo teismui pateikimo dieną nėra išnagrinėtas iš esmės (išskyrus dėl atsakymo termino praleidimo pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ)).

2.4. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja asmens teisę, pareigą ir interesą, t. y. kiekvienas asmuo turi įstatyme nustatytą pareigą, o tai reiškia ir interesą, pranešti kompetentingoms institucijoms; jeigu institucija parodo akivaizdų abejingumą / aplaidumą, priimdama pranešimą, asmens pareiga neišnyksta tol, kol jis suranda instituciją, kuri tą pranešimą priima tinkamai. Pareiškėja neskundė teismui VAGK 2014 m. sprendimo, nes įvertinusi sprendime cituotą administracinių teismų praktiką patikėjo, kad asmens intereso ir pareigos samprata teisme bus išaiškinta lygiai taip pat siaurai ir neįpareigojančiai; jeigu skundo atmetimo pagrindas būtų buvęs įrodymų prieštaringumas, pareiškėja sprendimą būtų skundusi. Taigi, pareiškėja, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 17, 20.1, 20.5 punktais, atsižvelgdama į Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, 2014 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į institucijas, kurioms pagal šiuos teisės aktus Tarnyba turėtų būti atskaitinga (į LRV ir Ministeriją), tačiau šio kreipimosi rezultatas – skundo persiuntimas atgal funkcijų nevykdančiai institucijai ir Tarnybos atsisakymas jį „pakartotinai“ nagrinėti, tuo pačiu atsisakymas vykdyti Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. sausio 6 d. rezoliucijoje, ir šis atsisakymas nei LRV, nei Ministerijos nesudomino. Taigi, 2015 m. liepos 27 d. LRV ir Ministerijai užduoti klausimai yra konkrečiai susiję su pareiškėja, įvykiu, kurio liudininkė ji yra, ir kuris praėjus metams yra neištirtas, ir su tuo, kad teisės aktuose nurodytos Tarnybos kontrolės ir atskaitomybės funkcijos visiškai nebuvo realizuotos, sudarant Tarnybos nebaudžiamumo sąlygas.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėja 2015 m. liepos 27 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) neklausė apie Tarnybos veiklą apskritai, o teiravosi dėl konkrečios Tarnybos veiklos srities, prašymas suformuluotas trumpai, konkrečiais klausimais pagal teisės aktus, nedėstant jokios nuomonės / pozicijos, neteikiant nuorodų į praeities įvykius, siekiant išsiaiškinti, ar atskaitomybė ir kontrolė nesuveikė tik pareiškėjos atveju, ar jos apskritai nėra, taip pat kur asmeniui kreiptis, kam pateikti turimą informaciją, jeigu panaši situacija pasikartotų, kaip užtikrinti Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimą. Pareiškėja gyvena šalia įvykio vietos ir yra aktyvi pagalbos beglobiams gyvūnams srityje, todėl tikimybė, kad ateityje pareiškėja susidurs su panašia situacija yra labai didelė, tačiau pareiškėja negavo net bazinių atsakymų.

2.6. Remiantis atsakovių atsakymais į 2015 m. liepos 27 d. užduotus analogiškus klausimus, LRV kanceliarija įsivaizduoja, jog Tarnybos veiklą neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų (augintinių) srityje kontroliuoja Ministerija, o Ministerija ginasi šios veiklos, taigi, realu, jog Tarnybos veiklos šioje srityje niekas nekontroliuoja, šį teiginį patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 1120 patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai (toliau – ir Ministerijos nuostatai) (nauja redakcija – nuo 2010 m. spalio 24 d.), kuriuose neperkelta Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis. Remiantis Ministerijos nuostatų 8 punktu, kuriame įtvirtintas baigtinis Ministerijos formuojamos valstybės politikos sričių sąrašas, ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos valstybės politikos srities šiame sąraše nėra.

2.7. Dėl LRV kanceliarijos veiksmų (neveikimo), biurokratizmo ir VAGK sprendimo Nr. 1

2.7.1. Pareiškėjos Prašyme buvo nurodyta, kad bešeimininkiai, beglobiai gyvūnai, dėl kurių įvykis įvyko ne privačioje teritorijoje, nepatenka į privataus asmens intereso sampratą, tas pats paaiškinta ir VAGK 2014 m. sprendime. Taigi, viena iš pagrindinių Prašymo pateikti informaciją priežasčių – išsiaiškinti, kur kreiptis privačiam fiziniam asmeniui, kaip tinkamai įgyvendinti Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, ką daryti, kai Tarnyba nevykdo savo funkcijų neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų srityje, o Komisija atmeta skundą minėtu pagrindu. LRV kanceliarija rašte Nr. G-610/03/33-785 nurodė pareiškėjai kreiptis į Komisiją, tačiau šiuo atveju nesuprantama, kaip galima asmenį nukreipti atgal į instituciją, kai pats asmuo informuoja, kad ši institucija jau pasisakė, jog toje srityje yra nekompetentinga ir skundą atmetė, t. y. LRV kanceliarijos atsakymo į pareiškėjos klausimą (kokie būtų tolesni žingsniai privačiam asmeniui, jeigu jis turi akivaizdžios informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą ne žemės ūkio paskirties bešeimininkių gyvūnų klausimu) negalima įgyvendinti, nebent VAGK 2014 m. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kita vertus, jeigu tai nėra atsakymas į paminėtą pareiškėjos klausimą, o tiesiog nurodyta bendra apskundimo tvarka, tuomet LRV kanceliarija į šį klausimą visiškai neatsakė ir nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių. LRV kanceliarijos atsiliepime Komisijos byloje (AG-290/05-2015) tas pats sakinys (dėl Tarnybos, kaip ir kiekvieno viešojo administravimo subjekto, priimto akto / veiksmo (neveikimo) gali būti paduodamas skundas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka) pakartotas dar kartą, niekaip jo nepaaiškinant ir neargumentuojant. VAGK sprendime Nr. 1 traktuojama, kad LRV kanceliarija šiuo atsakymu „nurodė, jog pagal bendrąsias teisės normas asmuo turi teisę teikti skundą Komisijai arba teismui“, tačiau tai reiškia, kad VAGK visai nenagrinėjo, kodėl nėra jokio atsakymo į pareiškėjos klausimą (kokie būtų tolesni privataus asmens žingsniai, jeigu jis turi akivaizdžios informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą ne žemės ūkio paskirties bešeimininkių gyvūnų klausimu), kurio akivaizdžiai neklausiama dėl bendrųjų teisės normų.

2.7.2. VAGK, būdama kitos sudėties ir kitoje byloje, VAGK sprendime Nr. 1 iš naujo aiškino VAGK 2014 m. sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjos skundas VAGK 2014 m. sprendime atmestas ne dėl intereso nebuvimo, o todėl to, kad surinkti įrodymai yra prieštaringi, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kas visiškai neatitinka VAGK 2014 m. sprendimo išvados (pareiškėjos teisė gauti atsakymą buvo realizuota, tačiau teisių / teisėtų interesų skundžiamas Tarnybos raštas nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjos teisių įgyvendinimu), nėra pareiškėjos materialinio suinteresuotumo dėl jos prašymo Tarnyboje pakartotinio nagrinėjimo, jos reikalavimai Komisijai nesusiję su jos pažeistų teisių gynimu, todėl skundas atmestinas). Taigi, VAGK sprendime Nr. 1 naujas skundo atmetimo kitoje byloje pagrindo išaiškinimas nesuderinamas su teisėtumo, teisingumo principais. VAGK sprendime Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėja su prašymu dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. Po VAGK sprendimo Nr. 1 priėmimo pareiškėja visai nesupranta, ar bešeimininkių, beglobių gyvūnų (augintinių) klausimas yra tik viešojo ar ir privataus intereso sritis, ar pareiškėja turi teisę, gavusi daugiau įrodymų, pati jį ginti (Įstatymas nenurodo galimybės privačiam asmeniui ginti viešąjį interesą, o juk VAGK sprendime Nr. 1 LRV kanceliarijos nukreipimas į Komisiją ir teismą pripažintas tinkamu). Taigi, ne tik buvo pažeistos pareiškėjos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, bet pasirinktas sąmoningas klaidinimas, kad būtų galima pripažinti raštą Nr. G-610/03/33-785 tinkamu. Komisija šio piktnaudžiavimo savo pareigomis dėl LRV kanceliarijos ėmėsi atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą Komisiją 4 m. iš 5 narių sudaro LRV.

2.8. Dėl Ministerijos veiksmų (neveikimo), piktnaudžiavimo ir biurokratizmo bei VAGK sprendimo Nr. 2

2.8.1. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 į dalį klausimų neatsakė ir nenurodė atsisakymo pateikti atsakymus priežasčių, t. y. ignoravo visus klausimus, susijusius su Tarnybos veiklos kontrole, priežiūra, atskaitomybe neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų (augintinių) srityje. Nors Ministerija nurodė tvirtinanti Tarnybos strateginius veiklos planus ir suderinanti metines veiklos ataskaitas, nurodė, interneto svetainę, kur galima su šiais dokumentais susipažinti, tačiau tai tik nereikalingas asmens nukreipimas ir klaidinimas, nes šiuose dokumentuose informacijos apie beglobius, bešeimininkius gyvūnus ir Tarnybos veiklą šioje srityje nėra. Tai, jog Ministerija nurodė apie Tarnybos darbuotojų dalyvavimą sudaromose darbo grupėse, neatspindi jokių kontrolės funkcijų, kadangi tarpžinybinėse darbo grupėse, komisijose ir pan. dažnai kviečiami dalyvauti niekaip pavaldumu ar atskaitingumu nesusijusių institucijų atstovai.

Atsiliepimas

2.8.2. Ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijos byloje Nr. AG-305/04-2015 argumentai dėl kontrolės nebuvimo ir neatsakymo į dalį klausimų visiškai ignoruojami, neteikiama jokia informacija ir jokie argumentai ne žemės ūkio paskirties beglobių, bešeimininkių gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, šis atsiliepimas patvirtina prielaidas, kad ši veiklos sritis nekontroliuojama ir neįgyvendinama o Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis. Pareiškėja nesutinka su Komisijos pozicija VAGK sprendime Nr. 2, kad pareiškėjos argumentai dėl to, jog Tarnybos ataskaitose ir strateginiuose veiklos planuose nėra informacijos dėl pareiškėjos užduotų klausimų, o Ministerija atsiliepime neatsikirto dėl šių argumentų, yra teisiškai nereikšmingi, nes ataskaitos ir strateginiai veiklos planai nėra šios bylos dalykas, kadangi: Ministerija neatsakė į klausimus, susijusius su Tarnybos veiklos kontrole, priežiūra, atskaitomybe neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų (augintinių) srityje, bet pateikė nuorodas į Tarnybos strateginius veiklos planus ir metines veiklos ataskaitas, o tai reiškia, kad šie dokumentai turi būti analizuojami kaip galimas atsakymas į pareiškėjos prašomą informaciją, ir tik juos išanalizavus galima spręsti, kad juose nėra atsakymų į pareiškėjos klausimus.

2.8.3. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 daugiausiai dėmesio skyrė bandymui atsakyti į trečiąjį klausimą ir pasiteisinti, kodėl Ministerija, gavusi dokumentais pagrįstos informacijos apie netinkamą Tarnybos funkcijų vykdymą, persiuntė skundą atgal funkcijų nevykdančiai Tarnybai, tuo pačiu nevykdė Ministro Pirmininko pavedimo, įforminto Vyriausybės kanclerio 2015 m. sausio 6 d. rezoliucijoje, išnagrinėti pareiškėjos skundą pagal kompetenciją, taip pat pažeidė VAĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 išdėstydama poziciją, kad nelabai turi kompetenciją ko nors imtis, pareiškėją nukreipė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra 2015 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 17.2-10962 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Prokuratūros raštas) nurodė jog teisės aktuose neįtvirtinta Tarnybos direktoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus fizinių asmenų skundus, apskundimo prokuratūrai galimybė, be to, informacinėje prokuratūros sistemoje nėra statistikos apie privačių fizinių asmenų skundus dėl Tarnybos netinkamos veiklos / neveikimo beglobių, bešeimininkių gyvūnų srityje. Taigi, rašte Nr. 31N-G-1439-1094 prokuratūrai priskirta Tarnybos veiklos kontrolės funkcija jai būtų nauja ir iki šiol nežinoma.

2.8.4. Atsižvelgiant į raštą Nr. 31N-G-1439-1094 bei paminėtą Ministerijos atsiliepimą Komisijos byloje konstatuotina, kad Ministerijos pozicija bešeimininkių, neprižiūrimų gyvūnų (augintinių) srityje daro ypač ženklią įtaką privačią asmenų, taip pat ir pareiškėjos teisėms, pareigoms ir atsakomybei, nes akivaizdu, jog be privataus asmens pastangų ir iniciatyvos ginti įstatyme saugomas vertybes, niekam daugiau valstybėje tai neįdomu. Taigi, Ministerijos atsakymas visiškai sugriovė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Paradoksalu, tačiau privatus asmuo, kuriam neleidžiama pačiam ginti viešojo intereso, iš esmės pats vienas paliekamas inicijuoti ir rūpintis jo gynimu, atsakomybės naštą perkeliant privačiam asmeniui. Atsižvelgiant į Prokuratūros rašte pateiktą informaciją kyla klausimas, ar tais atvejais, kai veikti nesiėmė Tarnyba, Įstatyme valstybės saugomų vertybių neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų (augintinių) gerovės ir apsaugos srityje niekas ir negynė. Ministerijos formuojama bei Komisijos sprendimuose palaikoma kontrolės nebuvimo ir visų Tarnybos netinkamos veiklos (neveikimo) neprižiūrimų, bešeimininkių gyvūnų (augintinių) gerovės ir apsaugos srityje klausimų sprendimo privatiems asmenims, kreipiantis į prokuratūrą, perkėlimo pozicija ypač išplečia pareiškėjos ir visų privačių asmenų pareigų ir atsakomybių apimtis. Tikėtina, kad ateityje bus ne vienas kreipimasis į prokuratūrą, ypač kai pareiškėja viešai išplatins visą šios bylos metu surinktą informaciją. Paminėta pozicija taip pat daro ženklią įtaką Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų veiklos apimtis, šioms institucijoms net nedalyvaujant ir negalint pateikti nuomonės dėl Ministerijos pozicijos. Pažymėtina, kad šiame skundu neginčijamas informavimas dėl galimybės kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, o ginčijamas aplinkybių visetas, kad institucijos, neteikdamos jokios informacijos apie vykdomas kontrolės funkcijas ir atskaitomybę, sukuria situaciją, kai tik privatūs asmenys, kreipdamiesi į prokuratūrą, vieninteliai šią sritį prižiūri.

2.8.5. Taigi, Komisijos argumentai, kad nei raštas Nr. G-610/03/33-785, nei raštas Nr. 31N-G-1439-1094 niekaip nedaro įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai bei teisėtiems interesams, o yra tik bendro pobūdžio .formacijos pateikimas, pasirenkant, į ką atsakyti, o ką ignoruoti, atsakant laisva forma, yra suderinami su faktu, kad būtent privatiems asmenims minėtuose raštuose perkelta pareiga rūpintis Tarnybos netinkama veikla neprižiūrimų gyvūnų (augintinių) gerovės ir apsaugos srityje. Pasak pareiškėjos, ji rengia kreipimąsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

2.8.6. Komisijos bandymas pareiškėjos Prašyme suformuluotus klausimus vertinti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.4 punkto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) prasme ir argumentas, kad šiame punkte neįtvirtintas reikalavimas pasisakyti dėl kiekvieno pateikto klausimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, sudarantis valstybės institucijoms sąlygas piktnaudžiauti savo padėtimi ir sąmoningai neatsakyti joms nepatinkančius klausimus, iš anksto žinant, kad joms nieko už tai nebus. Šį nebaudžiamumą puikiai parodo tai, jog Ministerija paminėtame atsiliepime net nesistengė teikti argumentų ir nebandė pagrįsti, kad kontrolės funkcija apskritai vykdoma. Pažymėtina, kad Taisyklėse nurodyta, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

2.8.7. Komisija VAGK sprendime Nr. 2, perkopijuodama VAGK sprendimą Nr. 1, būdama kitos sudėties ir kitoje byloje, iš naujo aiškino VAGK 2014 m. sprendimą, nurodydama kitą skundo atmetimo pagrindą. Pakeitus skundo atmetimo pagrindą ankstesnėje byloje, iš esmės keistųsi pareiškėjos teisės ir galimybės jį skųsti, tačiau tokie Komisijos veiksmai yra neteisėti.

Šalies argumentai

2.9. Pareiškėja Prašyme prašė pateikti bazinę informaciją apie institucijų vykdomas funkcijas, kuri institucijoms turėtų būti gerai žinoma, tokios informacijos pateikimas nereikalauja jokių papildomų išteklių. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, Konstitucijos nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, asmeniui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, todėl teisinėje valstybėje negali būti formuojama piktnaudžiavimą, savivalę ir biurokratizmą skatinanti praktika, kad institucijos gali neteikti informacijos, kurią pateikti institucijai neturėtų būti jokių sunkumų, gali neatsakyti į klausimus, pasirinkti atsakyti į vieną iš penkių, arba atsakyme pasisakyti kita laisvai pasirinkta tema.

2.10. Pareiškėjos skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus (3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį), o skundo sprendimo rezultatas darytų ženklią įtaką pareiškėjos pareigų ir atsakomybės apimtims, taip pat teisėtiems lūkesčiams. Pareiškėjai žinoma aukščiau nurodytas ABTĮ nuostatas dirbtinai siaurinanti teismų praktika, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis dėl individualių teisės aktų, tačiau ši praktika prieštarauja pačiam ABTĮ, Konstitucijai, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymui, kadangi teismams patiems sau dirbtinai susiaurinus administracinių teismų kompetenciją, valstybėje nenustatyta kita, užtikrinanti šiuose teisės aktuose saugomų vertybių apsaugą viešojo administravimo srityje. Dėl šios priežasties valstybės institucijos, žinodamos šią spragą, atvirai piktnaudžiauja savo padėtimi ir sąmoningai visai neatsako į joms nepatinkančius klausimus, iš anksto žinodamos, kad už tai nieko už tai nebus.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad rašte Nr. 31N-G-1439-1094 Ministerija atsakė į pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir pareiškėjos teisė į prašymo nagrinėjimą bei atsakymo gavimą ir informacijos pateikimą nebuvo pažeista, kad pateikiant pareiškėjos prašomą informaciją, administracinės procedūros nebuvo pažeistos, pareiškėjai buvo atsakyta išsamiai, išaiškintos teisės skųsti gautą atsakymą, taip pat nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 98–103).

Šalies argumentai

1. Pareiškėja su 2015 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją nurodydama, kad pagal Tarnybos nuostatų 1 punktą Tarnyba yra LRV įstaiga, pagal šių nuostatų 5.1 punktą LRV koordinuoja Tarnybos veiklą, pagal šių nuostatų 17 punktą Tarnybos direktorius atsakingas ir atskaitingas LRV ir žemės ūkio ministrui; pagal Tarnybos nuostatų 20.1 punktą Tarnybos direktorius tiesiogiai atsakingas už Tarnybai pavestų funkcijų atlikimą, pagal 20.5 punktą – Tarnybos direktorius LRV nustatyta tvarka atsiskaito už Tarnybos veiklą, LRV ar žemės ūkto ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą. Pareiškėja pateikė klausimus, susijusius su: Tarnybos atsiskaitymo Ministerijai tvarka; Ministerijos kompetencija priimti Tarnybos atsiskaitymą dėl ne žemės ūkio paskirties gyvūnų gerovės politikos formavimo ir įgyvendinimo: tariamu Ministerijoje gauto skundo persiuntimu skundžiamai funkcijų neatliekančiai institucijai; Tarnybos veiklos kokybės kontrole ne žemės ūkio paskirties beglobių, bešeimininkių gyvūnų srityje; galimais privataus asmens, turinčio akivaizdžios informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą ne žemės ūkio paskirties bešeimininkių gyvūnų klausimu, veiksmais.

2. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 pareiškėjai nurodė, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą Ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, t. y. nurodė Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, kuriuo Ministerijai pavesta formuoti, organizuoti, koordinuoti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama. Pažymėtina, kad Tarnybai pagal Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 punktą pavesta įgyvendinti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 taip pat nurodė, jog Ministerija, siekdama jai nustatytų tikslų ir įgyvendindama pavestas funkcijas, organizuoja pasitarimus, posėdžius, sudaro darbo grupes ir komisijas, kuriuose dalyvauja ir Tarnybos darbuotojai. Ministerija rašte Nr. 31N-G-1439-1094 pateikė teisės aktais pagrįstą informaciją apie Tarnybos atsiskaitymo tvarką Ministerijai ir LRV, nurodė, kad Tarnyba teikia žemės ūkio ministrui tvirtinti Tarnybos strateginį veiklos planą, suderinusi su žemės ūkio ministru, tvirtina metinį veiklos planą ir metines veiklos ataskaitas, kurios yra teikiamos LR, kad su Tarnybos 2015–2017 metų strateginiu veiklos planu bei su Tarnybos 2015 m. veiklos planu galima susipažinti Tarnybos svetainėje (www.vmvt.lt) (strateginis veiklos planas ir veiklos planas nepateikiami, kadangi tai yra vieša ir prieinama informacija). Ministerija, atsakydama į Prašymo 3 klausimą, nurodė, kad vadovaujasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde pateikto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Pagal VAĮ 23 straipsnio 1 dalį kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami pagal savo kompetenciją, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ministerija skundžiamame rašte taip pat nurodė, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį ir ABTĮ 5 straipsnį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, kad pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

3. Pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundą dėl Tarnybos darbuotojų veiklos dėl bešeimininkių, neprižiūrimų gyvūnų (kačių) Ministerija su 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. 3IN-G-2202-14 persiuntė nagrinėti Tarnybai pagal kompetenciją. Pagal Tarnybos nuostatų 20.7 punktą būtent Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, Tarnybos pavaldžių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas. Taigi, VAĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai yra skundžiami, nebuvo pažeistas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai pasinaudojus teise pateikti skundą dėl gauto atsakymo, pažymėtina, kad skundo institutas nėra absoliutus, t. y. teisės aktai aiškiai apibrėžia administracinio skundo dalyką, pagrindus, subjektus, jų kompetenciją ir skundų nagrinėjimo tvarką.

Remiantis pareiškėjos skundu akivaizdžiai matyti ne tik tai, kad pareiškėja laiku kreipėsi į kompetentingas institucijas ir gavo rūpimais klausimais atsakymus, taip pat ir VAGK 2014 m. sprendimą, kuriame paaiškinta apie asmens teisių įgyvendinimo apimtis, bet ir tai, kad pareiškėja siekia dar kartą su privataus asmens interesais nesusijusius klausimus spręsti per kitas institucijas ir pasiekti iš esmės tuos pačius pradinius tikslus, kurie tiesiogiai su pareiškėja, jos teisėmis ir pareigomis nesusiję. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga asmeniui pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius. neprižiūrimus gyvūnus, taip pat pranešti kompetentingoms institucijoms apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus. Tokią pareigą pareiškėja yra įgyvendinusi. Nurodyta Įstatymo nuostata nesuponuoja, kad asmuo, su kurio asmeniniais interesais tiesiogiai nesusijęs pranešimas, turi rūpintis pranešimo nagrinėjimo eiga, vykdyti institucijos veiklos priežiūrą ir reikalauti tokio sprendimo būdo, kuris konkrečiu atveju tenkintų pareiškėją. Pareiškėja, be kita ko, negali perimti viešojo administravimo subjekto įgaliojimų, o turimomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti.

5. Pareiškėjos iš esmes netenkina ne tiek pats paaiškinimo suteikimas, kiek tokio paaiškinimo turinys. Kitokio atsakymo turinio (pareiškėjos pageidaujamo) pateikimas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, kadangi pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. kreipimasis į Ministeriją nesietinas su atitinkamo Ministerijos sprendimo dėl skundo priėmimu, o yra tik prašymas pateikti paaiškinimus; rašte Nr. 31N-G-1439-1094 neatsisakoma nagrinėti skundą ar priimti atitinkamą sprendimą, o tik remiantis teisės aktų nuostatomis pateikiama atitinkama pozicija.

III

Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skunde pareikštais reikalavimais ir argumentais nesutinka, kad LRV veiksmuose nėra nustatytų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, biurokratizmo ar piktnaudžiavimo atvejų, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių veikų buvimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 111–115).

Šalies argumentai

1. Pareiškėja, be kita ko, prašo panaikinti VAGK sprendimą Nr. 2 ir raštą Nr. 31N-G-1439-1094, tačiau pareiškėjos reikalavimai ir juos grindžiantys motyvai dėl dokumentų, neadresuotų atsakovei, tiesiogiai su atsakovės kompetencija nesusiję, atsakovė nedisponuoja su šiuo ginču susijusia informacija ir nebuvo šio ginčo šalimi, nepriėmė ginčijamų sprendimų ir neatliko ginčijamų veiksmų / neveikimo. Taigi, dėl minėtų sprendimo ir rašto panaikinimo LRV nėra tinkama atsakovė, todėl teikia atsiliepimą tik dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VAGK sprendimą Nr. 1 ir raštą Nr. G-610/03/33-785 bei įpareigojimo Prašymą nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

2. ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos suponuoja taisyklę, kad viešojo administravimo subjektai turi veikti deramai pagal savo kompetenciją, o administraciniai teismai įgalioti vertinti, ar, be kita ko, valstybės institucijos tinkamai laikosi šios taisyklės. Teismas tiria ne tik tai, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet ir tai, ar administravimo subjektas tinkamai interpretavo savo kompetencijos ribas, be kita ko, ar pagrįstai atliko / atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus, kaip nepriskirtinus jo kompetencijai. Administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančių asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams, teisėtumo (administracinės bylos Nr. AS525-540/2008; Nr. AS146-391/2009).

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nepatenkinta jos 2015 m. liepos 27 d. prašymo, pateikto atsakovei, nagrinėjimu. Atsakovė visiškai sutinka su VAGK sprendime Nr. 1 nurodytais argumentais, kad pareiškėjos Prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, iš viso nelaikytinas prašymu suteikti informaciją, kaip ji suprantama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Pažymėtina, kad pagal Taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatytą tvarką nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, ir kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Taigi, pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymas laikytinas kitokiu kreipimusi į instituciją, kuriame atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį ir kartu prašoma pateikti paaiškinimus pareiškėjai rūpimais klausimais, kurie iš esmės sietini su valstybės politikos / kompetencijos / kontrolės gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgyvendinimu, institucijų atsakomybe / atskaitomybe, galimais asmenų, turinčių informacijos apie institucijų netinkamą veikimą šioje srityje, veiksmais. Pagal Taisyklių 41.4 punktą į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą / trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

4. Rašte Nr. G-610/03/33-785 atsakyta į visus rūpimus pareiškėjai klausimus ir ji informuota, kokie veiksmai pagal LRV kompetenciją buvo atlikti, t. y. atsakovė nurodė bendrąsias asmenų teises ir pareigas gyvūnų apsaugos srityje, kokioms institucijoms buvo persiųsti pareiškėjos prašymai, suteikė kitą pareiškėjos norimą gauti informaciją, nurodė, kam pagal bendrąsias teises normas asmuo turi teisę teikti skundą. Be to, atsakovė, atsakydama į pareiškėjos antrąjį klausimą, nurodė, kam pavesta formuoti, organizuoti, koordinuoti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje bei kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama. Taigi, atsakovė įvardijo subjektus, nagrinėjančius asmenų skundus ir kontroliuojančius valstybės politikos šioje srityje įgyvendinimą. VAGK sprendime Nr. 1 teisingai nurodyta, kad pareiškėjos iš esmės netenkino ne tiek pats paaiškinimo jai suteikimas, kiek paaiškinimo turinys, taip pat kad kitokio turinio (pareiškėjos pageidaujamo) atsakymo pateikimas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kadangi Pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. kreipimasis į atsakovę nesietinas su atitinkamo atsakovės sprendimo dėl skundo priėmimu, o yra tik prašymas pateikti paaiškinimus.

Šalies argumentai

5. Remiantis rašto Nr. G-610/03/33-785 turiniu, šis raštas pareiškėjai nesukuria / kitaip nekeičia teisės ar pareigos, jame pateikta informacija, kurios pareiškėja pageidavo, pateikdama 2015 m. liepos 27 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, rašte pareiškėjai neteikiama jokių privalomų nurodymų. Darytina išvada, kad raštas Nr. G-610/03/33-785 negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, nes pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, be to, šis raštas negali būti laikomas aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjai atitinkamas teises ar pareigas, ginčo raštas (jame pateikta informacija) negali būti laikomas aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti raštą Nr. G-610/03/33-785, įpareigojant atsakovę pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, turėtų būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

6. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad Komisija pagristai VAGK sprendime Nr. 1 pripažino, kad atsakovės raštas nėra individualus administracinis aktas, skirtas pareiškėjai. Komisija išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 15 d. ir pagrįstai bylą pagal šį skundą nutraukė, todėl naikinti VAGK sprendimą Nr. 1, vadovaujantis teismui pateiktame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

IV

Teismo posėdyje pareiškėja V. A. G. rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti, be kita ko, nurodė, kad šioje byloje spręstini šie klausimai:

– ar gali Komisija kitoje byloje, būdama kitos sudėties, tarp kitų šalių pakeisti ankstesnės bylos sprendimo priėmimo pagrindą ir motyvus tam, kad „išsuktų“ savo narius priimančią Vyriausybę į darbą, t. y. iš intereso nebuvimo pagrindo pakeisti į pagrindą, kad įrodymai prieštaringi; ji, V. A. G., būtų skundusi ankstesnį Komisijos sprendimą, jeigu skundo atmetimo pagrindas būtų buvęs įrodymų prieštaringumas, tačiau sprendime buvo pacituota visa administracinių teismų praktika dėl intereso nebuvimo, todėl, įvertinusi savo galimybes, sprendimo neskundė;

– ar gali valstybės institucija jai įstatymuose priklausančias funkcijas „užkrauti“ vykdyti paprastam žmogui, aiškiai duodama suprasti, kad be asmens atsakomybės ir iniciatyvos kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo daugiau niekas jokių kontrolės, priežiūros funkcijų nevykdys; pažymėtina, kad kai valstybės perkelia žmogui naštą, būtent susijusią su valstybės institucijos funkcijų vykdymu, tai yra Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas;

– ar gali būti, kad valstybėje priimami įstatymai ir juose nustatomos saugomos vertybės, tačiau šių įstatymų įgyvendinimas yra niekieno interesas, t. y. nei privatus, nei viešasis; tuomet kyla klausimas, ar Įstatymas yra niekieno interesas;

– ar gali valstybės institucijos, teikdamos informaciją, jeigu tai nėra individualus teisės aktas, o atsakymas į paklausimą, prašymą pateikti informaciją, atsakyti visai „ne į temą“, nepateikti atsakymų į klausimus; ji, V. A. G., yra susipažinusi su teismų praktika, kad nagrinėjami ginčai dėl individualių teisės aktų, o ne informacijos teikimo (ji negavo prašytos informacijos), bet tuomet kur yra nustatytos laisvos formos atsakymo ribos, kur yra piktnaudžiavimo, pasityčiojimo ribos, kurias toleruoja teismas, Komisija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėja pateikė Tarnybos Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – ir Vilniaus VMVT) 2014 m. spalio 3 d. prašymą „Dėl galimai neteisėtos veiklos“, kuriame: pacitavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 30-2011 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau –ir Gyvūnų laikymo taisyklės) 50 punktą; paprašė informuoti: ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniaus padalinys) turi teisę gaudyti beglobes, bešeimininkes kates, statydama kačių gaudykles įmonių teritorijose ir sudaryti tokių paslaugų teikimo sutartis; kokius kitus panašaus dydžio gyvūnus (pvz. šeškus) ji turi teisę gaudyti, statydama tokias gaudykles; kaip tai atitinka minimalių gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų tenkinimą, jeigu nėra niekur skelbiama apie šios įmonės sugautus neprižiūrimus ir bešeimininkius gyvūnus, kas su jais daroma, kokie yra šios veiklos mastai; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės gaudyti beglobes, bešeimininkes kates, išsiaiškinti: kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė kačių gaudykles UAB „Senukų prekybos centras“ „Banginis“ sandėlių teritorijoje; ar UAB „Senukų prekybos centras“ sudarė paslaugų sutartį su įmone, kuri neturi teisės vykdyti tokių funkcijų; jeigu paaiškėtų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tokias paslaugas, spręsti dėl galimai nelegalios veiklos vykdymo; informavo, kad: UAB „Senukų prekybos centras“ sandėlių teritorijoje buvo pastatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kačių gaudyklė, kokios naudojamos būtent kačių gaudymui, joje buvo kačių maisto; pareiškėja 2014 m. spalio 1 d. šią gaudyklę matė iš arti, kai gyvendama kaimynystėje Šiaurės miestelyje pradėjo įtarti galimai negerus veiksmus gyvūnų atžvilgiu, paprašė gyvūnų globos organizacijos padėti (nesant vietų priimti, bent jau pagelbėti su „pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa be kačiukų likusiai katei); kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kačių gaudyklė, telefonu patvirtino UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojas, kad periodiškai gaudykles ateina tikrinti išorinis gaudytojas, patvirtino ir keli 2014 m. spalio 1 d. dirbę UAB „Senukų prekybos centras“ darbuotojai; nurodė, kad: 2014 m. spalio 1 d. paskambinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendruoju numeriu, operatorė patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį dėl kenkėjų naikinimo su UAB „Senukų prekybos centras“ ir nukreipė detalesnės informacijos teirautis kitu telefonu; atsiliepusi darbuotoja patvirtino, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „Senukų prekybos centras“ sandėlių teritorijoje buvo pagautas kačiukas; darbuotoja teigė, kad pagauta katė išnešta iš įmonės teritorijos ir vėl paleista už įmonės tvoros ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudytojai daugiau nieko nedarė; šio teiginio niekas negali patvirtinti; gyvūnų globos organizacijoms kačiukas nebuvo pristatytas (paklausimas išplatintas www.gyvunugloba.lt), taip pat jis nebuvo pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos paaiškinimas, jog pagauta katė išnešta iš įmonės teritorijos ir vėl paleista už įmonės tvoros, mažai tikėtinas, kadangi katė yra toks gyvūnas, kuris gali lengvai atgal įšokti ir vėl grįžti į teritoriją; t. y. būtų visiškai neaiški gaudymo prasmė ir įdedamas darbas; kačiukas buvo mažas ir buvo atskirtas nuo jį auginančios katės, todėl net jeigu tikėti paaiškinimu, kad jis buvo išleistas netoliese, jam nebuvo sudarytos sąlygos išlikti; paprašė geranoriškai padėti užtikrinti bent minimalių gyvūnų, gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymąsi beglobių, bešeimininkių gyvūnų atžvilgiu ir išsiaiškinti minėtų įmonių veiksmų legalumą; pasiūlė galimybę ilgą laiką tirti galimai neteisėtą kenkėjus gaudančių, sanitarines paslaugas teikiančių ir jų paslaugas perkančių įmonių veiklą, pavyzdžiui, slapto kliento būdu (VAGK 2014 m. sprendimas (b. l. 20–28)).

2. Vilniaus VMVT, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. spalio 3 d. prašymą, 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 69D1-1490 „Dėl galimai neteisėtos veiklos“ (toliau – ir raštas Nr. 69D1-1490), be kita ko, nurodė: Vilniaus VMVT kreipėsi į prekybos centro „Senukai“ administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos pranešime nurodyto atvejo, įmonės atstovas paaiškino, kad UAB „Senukų prekybos centras“ mažmeninės prekybos parke „Banginis“, esančiame Lukšio g. 34, Vilniuje, 2014 m. liepos 24 d. buvo rasti kačiukai nuvežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, daugiau incidentų su katėmis nebuvo; Vilniaus VMVT kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovą, kuris informavo, kad 2014 m. liepos 24 d. priėmė 2 kačiukus iš įmonės, esančios Lukšio g. 34, Vilnius, kurie buvo perduoti gyvūnų globos organizacijai, taip pat užregistravo iškvietimą sugauti likusią katę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. liepos 24 d. katės nesugavo, daugiau iškvietimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo; Vilniaus VMVT kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), prašydama pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos prašyme nurodyto atvejo, buvo gauti trys viena kitą papildantys Bendrovės atsakymai, kuriuose nurodyta, kad: Bendrovė turi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla, t. y. teikia kenkėjų kontrolės paslaugas; Bendrovė sutartiniais pagrindais teikia deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas UAB „Senukų prekybos centras“ mažmeninės prekybos parkui „Banginis“, esančiame P. Lukšio g. 34, Vilniuje (toliau – ir Objektas); Bendrovės darbuotojas 2014 m. rugsėjo 26 d., gavęs pranešimą iš Objekto dėl pasirodžiusių bešeimininkių kačių, pranešė, kad Bendrovė kačių negaudo ir su tuo susijusių paslaugų (kačių gaudymas, išvežimas iš objekto, sterilizavimas, globa) neteikia; pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. darbuotojas išnešė Objekte pasirodžiusį katiną iš teritorijos ir paleido; Bendrovės atstovas patvirtino, kad 2014 m. spalio 1 d. darbuotojas lankėsi Objekte, atliko inspekcijos-monitoringo darbus, tikrino ir tvarkė graužikų kontrolei skirtas priemones. Bendrovė paaiškinamajame rašte nurodė, kad darbuotojas, atvykęs kitą kartą į Objektą, pastebėjo gaudymo įrangą, kuri galimai priklauso gyvūnų globos organizacijai; Vilniaus VMVT kreipėsi į Vilniaus miesto teritorijoje veikiančias gyvūnų globos organizacijas, siekdama išsiaiškinti ar joms priklausančios gaudyklės negalėjo būti pastatytos pareiškėjos prašyme nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, VšĮ „Tautmilės globa“ informavo, kad į juos buvo kreipęsis privatus asmuo dėl gaudyklės ir narvo paskolinimo dėl katės sugavimo iš UAB „Senukų prekybos centras“ mažmeninės prekybos parko „Banginis“, Lukšio g. 34, Vilniuje, tačiau įranga grąžinta, katė nesugauta; Vilniaus VMVT nepavyko surinkti duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prašyme nurodyta Bendrovė vykdytų neteisėtą veiklą – beglobių / bešeimininkių gyvūnų (kačių) gaudymą, kad tokios veiklos vykdymui būtų įsigijusi beglobių / bešeimininkių gyvūnų (kačių) gaudymui būtinų gaudyklių ar narvų; Vilniaus VMVT daugiau pranešimų apie pareiškėjos nurodytos Bendrovės galimai atliekamą bešeimininkių gyvūnų gaudymą, nėra gavusi (b. l. 79–80).

3. Komisija, išnagrinėjusi 2014 m. gruodžio 3 d. gautą pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų, 2014 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 3R-507 (AG-437/05-2014) pareiškėjos skundą atmetė, kadangi: pareiškėjos teisė gauti atsakymą buvo realizuota, o teisių ar teisėtų interesų skundžiamas raštas Nr. 69D1-1490 nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjos teisių įgyvendinimu); šiuo atveju nėra pareiškėjos materialinio suinteresuotumo dėl jos prašymo Tarnyboje pakartotinio nagrinėjimo ir jos reikalavimai Komisijai nesusiję su jos pažeistų teisių gynimu (b. l. 20–28). VAGK 2014 m. sprendime, be kita ko, nurodyta:

3.1. Remiantis teisiniu reglamentavimu, bešeimininkių gyvūnų gaudymas Vilniaus savivaldybės teritorijoje reglamentuojamas Gyvūnų laikymo taisyklėse, kontrolė, kaip jos įgyvendinamos, pavesta savivaldybės administracijai. Kita vertus, Tarnyba taip pat kontroliuoja gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų globos namams ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, be to, informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus. Pareiškėja skunde Komisijai nurodė, kad prašymą (pranešimą) Tarnybai pateikė vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. Toks pranešimas (prašymas) nėra sietinas su pareiškėjos pažeistomis teisėmis. Pagal VAĮ prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitas teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 15 dalis). Pagal Taisykles prašymo nagrinėjimas – tai valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui (5 punktas); atsakymai į prašymą, parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą, kuriame išreikšta institucijos valia, atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (41.3 punktas); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens kreipimąsi tam tikru klausimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakomą laisvos formos raštu (41.4 punktas).

3.2. Rašte Nr. 69D1-1490 pareiškėja informuota, kaip to prašė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę gaudyti beglobes, bešeimininkes kates; kokiu pagrindu ji statė gaudykles UAB „Senukų prekybos centras“. Pažymėtina, jog Tarnybos surinkti įrodymai (pareiškėjos ir kitų subjektų paaiškinimai) yra prieštaringi: pareiškėja neteisėtos veiklos faktą grindžia tik savo teiginiais, tačiau nepateikė akivaizdžių įrodymų (pavyzdžiui, nuotraukų ar pan.), tuo tarpu remiantis kitų subjektų paaiškinimais, kačių gaudykles nebuvo statomos. Taigi, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog Tarnyba privalėjo ir turėjo konstatuoti (kaip akivaizdų) faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai statė kačių gaudykles. Atitinkamai Komisija daro išvadą, jog pareiškėjos teisė į atsakymo gavimą buvo realizuota tinkamai, pateikiant jos prašomą informaciją ir nurodant, jog neteisėta veikla nenustatyta. Pareiškėja, skųsdama Tarnybos raštą Komisijai, teigia, jog Tarnyba neišsiaiškino visų aplinkybių, dėl ko, esą, nepagrįstai nenustatė neteisėtos veiklos fakto (ar galimai ir žiauraus elgesio su gyvūnais), todėl pareiškėja siekia, kad jos prašymas Tarnyboje būtų nagrinėtas pakartotinai. Šis siekis iš esmės susijęs su atitinkamų poveikio priemonių taikymu kitiems subjektams ir pranešimu kitoms institucijoms dėl galimai įvykdytos kitų subjektų neteisėtos veiklos. Pareiškėja nėra asmuo, turintis teisę reikalauti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatytos atsakomybės ar galimai kitokių poveikio priemonių taikymo kitiems subjektams (juolab, ir Komisija neturi kompetencijos įpareigoti tokią atsakomybę taikyti), ir tokios atsakomybės taikymas nesusijęs su jos pažeistų teisių gynimu. Be to, pareiškėja teigia mananti, kad buvo žiauriai elgiamasi su gyvūnais, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nagrinėti ir skirti nuobaudas turi teisę tik Aplinkos apsaugos organai – tai nėra priskirta Tarnybos kompetencijai. Taigi, pareiškėjos teikiami reikalavimai įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, perduoti informaciją dėl galimai neteisėtos veiklos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoti instituciją, atsakingą už leidimų teikti kenkėjų kontrolės paslaugas išdavimą, įpareigoti atlikti Tarnybos vidinį veiklos vertinimą gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje nėra susiję su pareiškėjos pažeistų teisių gynimu.

3.3. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą (9 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnis) Komisija nagrinėja ginčus tik dėl pažeistų teisių ar interesų atstatymo (gynimo) ir jos kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nagrinėjimas. Remiantis LVAT praktika, materialinis teisinis suinteresuotumas reiškia, jog pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą; pagrindinis suinteresuotumo reikalavimas yra tas, kad asmens suinteresuotumas turi būti tiesioginis, tai reiškia, kad ginčas, dėl kurio asmuo kreipiasi teisminės gynybos, yra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendimas dėl ginčo turės tiesioginį poveikį asmens teisėms ir pareigoms, t. y. besikreipiančiam asmeniui skundžiamu aktu ar veiksmu turi kilti tiesioginės pasekmės; asmuo, reikšdamas reikalavimus, turi nurodyti, kokios jo subjektines teises ar įstatyme saugomus interesus pažeidžia atitinkamos ginčijamo akto dalys ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų; jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatomą, kad besikreipęs teisminės gynybos ašmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas turi būti atmestas (žr. administracinę bylą Nr. A3-170/2004). Remiantis LVAT praktika, administraciniams teismams priskirta, nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams, teisėtumo; teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymuose saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu; tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (administracinės bylos Nr. Al43-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009).

4. Pareiškėja pateikė Ministerijai ir LRV 2014 m. gruodžio 20 skundą dėl Tarnybos veiklos trūkumų (ženklių ir sistemingų), be kita ko, dėl beglobių / bešeimininkių gyvūnų (b. l. 70–73), šį skundą Vyriausybės kancleris persiuntė Ministerijai ir Tarnybai (b. l. 29, 78), Ministerija – Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 75) (tiek adresuotą Ministerijai, tiek Vyriausybės kanclerio persiųstą).

5. Pareiškėja pateikė Tarnybai, Ministerijai ir LRV 2015 m. balandžio 1 d. skundą dėl pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundo tyrimo išvadų pateikimo iki 2015 m. balandžio 15 d. (b. l. 76–77).

6. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. skundą, 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. B6-(4.16)-981 „Dėl V. A. G. 2015-04-01 skundo“ (adresuotas pareiškėjai, kopijos – LRV ir Ministerijai), be kita ko, nurodė (b. l. 83–84, 86–87):

6.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės) ir Tarnybos nuostatais, Tarnybos direktorius 2015 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. B1-28 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo“ sudarė Tarnybos komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Vilniaus VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius A. B., tirti (toliau – ir Tarnybos komisija). Atlikusi tyrimą Tarnybos komisija nustatė, kad paminėtas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi atsakymas į pareiškėjos skundą buvo pateiktas praleidus skundų nagrinėjimo terminą, nustatytą VAĮ 31 straipsnyje, taip pat VAĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą perduoti skundą kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Atsižvelgus į tai, kad minėtas pareigūnas yra laikinai nedarbingas, tarnybinio nusižengimo tyrimas laikinai sustabdytas, vadovaujantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktu. Apie tai Tarnyba informavo pareiškėją 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. B6-(4.16)-729 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

6.2. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal Tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. B1-79G patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Tarnyboje taisykles, o pranešimai apie gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimus tiriami vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakyme Nr. BĮ-579 patvirtinta kokybės sistemos programa SK-1-1 „Pranešimų (skundų) registravimo ir tyrimo tvarkos aprašas“.

6.3. Su pareiškėjos skundu pateiktame VšĮ „Rainiukas“ 2015 m. sausio 9 d. elektroniniame laiške nurodyta informacija nei Tarnyboje, nei Vilniaus VMVT nėra užregistruota. Pažymėtina, kad tarnybos interneto svetainės skiltyje „Praneškite mums“ pateikiama informacija, kaip ir kam pranešti apie gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimus ir bešeimininkius gyvūnus augintinius.

6.4. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Komisija 2014 m. gruodžio 3 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų ir 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-507 (AG-437/05-2014), kurio pareiškėja neskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vykdomą kačių gaudymą, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Tarnyboje taisyklių 34 punktu, pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundo pakartotinai nenagrinės.

7. Pareiškėja pateikė LRV ir Ministerijai 2015 m. balandžio 29 d. prašymą „Dėl atsakovo patikslinimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad: jos 2014 m. gruodžio 3 d. skundas Komisijai ir 2014 m. gruodžio 20 d. skundas LRV ir Ministerijai neišnagrinėti iš esmės, nes abu kartus atmesti procedūriniu pagrindu; tai tik patvirtina pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. iškeltą klausimą dėl Tarnybos veiklos nebaudžiamumo ir atsakomybės nebuvimo bešeimininkių, neprižiūrimų gyvūnų klausimu; neatsakyta į pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. skundo argumentus dėl to, kad 2015 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. B1-28 sudaryta Tarnybos komisija, vadovaujantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktu, turėjo baigti savo darbą per 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo, t y. žymiai anksčiau iki A. B. nedarbingumo, taip pat kodėl nepradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas visiškai nekompetentingo atsakymo rengėjai Tarnybos 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 69D1-1490 nurodytai B. B. ir jį pasirašiusiai viršininkei-valstybinei veterinarijos inspektorei V. B.; nėra paaiškinta, kur pareiškėja turėtų kreiptis, jeigu analogiškos aplinkybės su nelegaliu beglobių gyvūnų gaudymu pasikartotų; Tarnyba nenurodė savo kompetencijos trūkumo 2014 m. gruodžio 9 d. atsiliepime Komisijai, tačiau Tarnyba 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. B6-(4.16)-981 nurodė, kad A. B. padarė tarnybinį nusižengimą per 5 darbo dienų terminą neperdavęs skundo kompetentingam viešojo administravimo subjektui, kuris pareiškėjai lieka nežinomas; kadangi pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministerijai, o apie sprendimą nenagrinėti 2014 m. gruodžio 20 d. skundo pranešė Tarnyba 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. B6-(4.16)-981, pareiškėja prašo atsakyti, ar ji turėtų laukti atskirų LRV ir Ministerijos atsakymų, ar šis minėtame 2015 m. balandžio 21 d. rašte pateiktas atsakymas ir sprendimas kartu laikytinas ir LRV bei Ministerijos pozicija ir sprendimu; atsakymą prašo pateikti per 5 darbo dienas (b. l. 88–89).

8. LRV kanceliarija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. G-610/02/33-432 „Dėl Jūsų prašymo“, be kita ko, nurodė: pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarime Nr. 254 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų 10.6 punktą LRV kanceliarijai suteikta teisė perduoti pagal kompetenciją nagrinėti Vyriausybės kanceliarijoje užregistruotus Lietuvos Respublikos piliečių, juridinių asmenų, kitų asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, adresuotus Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui; ši teisė buvo įgyvendinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.14.4 punkto nuostata, kad žemės ūkio ministras atsakingas už veterinariją ir fitosanitariją, taip pat vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos 2014 m, gruodžio 20 d. skundas su Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio 2015 m. sausio 6 d. rezoliucijoje Nr. 2162/01-33-11, buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Ministerijai. Pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. skundas su Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio 2015 m, balandžio 10 d. rezoliucijoje Nr. 610/01-33-353, pagal kompetenciją taip pat persiųstas Tarnybos direktoriui; pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymuose saugomas interesas; jeigu pareiškėjos netenkina Tarnybos atsakymai, pateikti 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. B6-(1.19)-374, 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. B6-(4.16)-729 ir 2015 m, balandžio 11 d. rašte Nr. B6-(4.16)-981, taip pat kiti šios ar kitų institucijų atsakymai, ji turi teisę juos skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus (b. l. 90).

9. Tarnyba 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. B6-(4.16)-1313 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo“ informavo pareiškėją (rašto kopija pateikta LRV ir Ministerijai), kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. įsakyme Nr. B2-437 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“ Vilniaus VMVT vyriausiajam veterinarijos gydytojui-inspektoriui A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 91).

10. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2015 m. balandžio 29 d. prašymą, 2015 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 31N-G-82-716 „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė (b. l. 92–93):

10.1. Ministerijos darbo tvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d, įsakyme Nr. 3D-658 patvirtintu Ministerijos darbo reglamentu (toliau – ir Darbo reglamentas), pagal kurio 133 punktą asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ, o asmenų prašymai nagrinėjami ir asmenys ministerijoje aptarnaujami vadovaujantis Taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-53. Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje (Taisyklių 30 punktas).

10.2. Remiantis VAĮ 23 straipsnio 1 ir 4 dalimis, viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami pagal savo kompetenciją, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

10.3. Ministerija, gavusi pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skundą, kuriame teigiama, kad Tarnybos darbuotojai netinkamai reagavo į pareiškėjos prašymus dėl bešeimininkių. neprižiūrimų gyvūnų (kačių), su 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. 3IN-G-2202-14 persiuntė nagrinėti Tarnybai pagal kompetenciją. Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 20.7 punktu, būtent Tarnybos direktorius; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, tarnybai pavaldžių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas. Tarnyba 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. B6-(1.19)-374 informavo apie sudarytą Tarnybos komisiją, nurodė, kad atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnyba informuos pareiškėją, LRV ir Ministeriją. Tarnyba 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. BS~(4.l6)-729 papildomai informavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus A. B., atsižvelgiant į jo laikinąjį nedarbingumą, laikinai sustabdytas. Pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktą į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaičiuojamas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe, be kita ko, dėl laikinojo nedarbingumo; ši nuostata įtvirtinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Tarnyba 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. B6-(4.16)-1313 informavo pareiškėją, LRV ir Ministeriją apie baigto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (b. l. 92–93).

11. Pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai iš esmės analogiškus 2015 m. liepos 27 d. prašymus (išskyrus 1 ir 3 klausimuose nurodytą subjektą), kuriuose prašė pateikti informaciją ir paaiškinti (prašymas Ministerijai b. l. 18), prašymas LRV kanceliarijai (b. l. 19, 69):

11.1. Kaip ir kada (kokiomis aplinkybėmis) Lietuvos Respublikos Vyriausybė / Ministerija įgyvendina Tarnybos nuostatų 17, 20 punktuose nurodytą veiklą – priima / inicijuoja atsiskaitymą už Tarnybos veikią bei reikalauja jo? Kokia forma vyksta šie Tarnybos atsiskaitymai? Kokiomis aplinkybėmis taikomas Tarnybos nuostatų 20.5 punktas dėl reikalavimo atsiskaityti? Ar jis buvo kada nors taikytas dėl Tarnybos veiklos ne žemės ūkio paskirties gyvūnų, ypač beglobių, bešeimininkių gyvūnų, apsaugos ir gerovės srityje?

11.2. Ar Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga ir turi pakankamą interesą priimti Tarnybos atsiskaitymą dėl ne žemės ūkio paskirties gyvūnų (šunų, kačių, dekoratyvinių rasių ir pan.) gerovės politikos formavimo ir įgyvendinimo, kuris priklauso Tarnybos veiklai? Ar šią sritį kuruoja tik LRV?

11.3. Kodėl LRV kanceliarija / Ministerija, gavusi dokumentais pagrįstos informacijos apie netinkamą Tarnybos funkcijų vykdymą taiko VAĮ įtvirtintą gauto skundo persiuntimo procedūrą (LRV kanceliarija – tiesiogiai ar per Ministeriją) atgal funkcijų nevykdančiai institucijai? Kokia informacija ir kokia forma turėtų būti pateikta, kad Tarnybos būtų pareikalauta atsiskaityti?

11.4. Kokia vykdoma institucinės priežiūros, kontrolės procedūra, jeigu Tarnyba nevykdo / netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas viešojo intereso srityse? Lietuvoje nėra galimybės privačiam asmeniui ginti viešojo intereso, o privataus asmens interesas juridinėje praktikoje aiškinamas labai siaurai: asmens suinteresuotumas turi būti tiesioginis, kas reiškia, jog ginčas, dėl kurio asmuo kreipiasi teisminės gynybos, yra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendimas dėl ginčo turės tiesioginį poveikį asmens teisėms ir pareigoms. Akivaizdu., kad šiuo atveju bešeimininkiai, beglobiai gyvūnai, dėl kurių įvykis įvyko ne privačioje teritorijoje, nepatenka į privataus asmens intereso sampratą, tą patį paaiškino ir Komisija atmesdama skundą dėl intereso nebuvimo. Taigi, kaip kontroliuojama Tarnybos veikios kokybė konkrečiai ne žemės ūkio paskirties beglobių, bešeimininkių gyvūnų, srityje, kaip užtikrinama, kad tokia Tarnybos veikla būtų tinkamai vykdoma, jeigu privatus asmenys reikalauti iš tarnybos kokybės neturi teisės?

11.5. Kokie būtų tolesni privačiam asmeniui, jeigu jis turi akivaizdžios informacijos apie netinkamą Tarnybos veikimą ne žemės ūkio paskirties bešeimininkių gyvūnų klausimu, žingsniai?

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsakydama į pareiškėjos Prašymą, 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. G-610/03/33-785 „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė (b. l. 16–17):

12.1. Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 17 punktu, Tarnybos direktorius atsakingas ir atskaitingas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir žemės ūkio ministrui; remdamasis Tarnybos nuostatų 20.4 punktu, Tarnybos direktorius, suderinęs su žemės ūkio ministru, tvirtina metinį veiklos planą ir metines veikios ataskaitas. Metinės Tarnybos veiklos ataskaitos skelbiamos ir Tarnybos interneto svetainėje (http://vmvt.lt). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarime Nr. 827 patvirtintos Strateginio planavimo metodikos (tolau – ir Metodika) 78 punktu, ministras rengia ir iki kiekvienų matų kovo 1 dienos pateikia LRV ministerijos (taip pat ir įstaigų prie ministerijų) metinę veiklos ataskaitą (Metodikos 9 priedas), joje pateikiama analitinė informacija ir išvados apie strateginių pokyčių įgyvendinimą, strateginių tikslų ir programų, koordinuojamų tarpinstitucinių veiklos planų, plėtros programų ir strategijų įgyvendinimo rezultatus, LRV programos nuostatų įgyvendinimą ir planuojamus artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Kartu su ministerijos metine veiklos ataskaita ministras LRV teikia LRV įstaigos metinę veiklos ataskaitą ir išvadą dėl LRV įstaigos veiklos. Taigi Tarnybos metinės veiklos ataskaita, suderinta su žemės 8kio ministru, kaip ir Ministerijos metinė veikios ataskaita, teikiama LRV pagal minėtą tvarką. Tarnybos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 24 d.) 15.6 punkte buvo nustatytas reikalavimas Tarnybos direktoriui teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitas ir informaciją apie Tarnybos veiklą.

12.2. Dėl Ministerijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją šioje srityje nustato Įstatymas, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Susisiekimo ministeriją, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Tarnyba, savivaldybių administracijos. Besivadovaudamos Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Taigi, Įstatyme Ministerijai pavesta formuoti, organizuoti, koordinuoti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje bei kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama, o Tarnybai pagal Įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 punktą pavesta įgyvendinti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

12.3. Reaguojant į pareiškėjos 2015 m. balandžio 1 d. skundą. Ministro Pirmininko pavedime, įformintame LRV kanclerio 2015 m. balandžio 10 d. rezoliucijoje Nr. 610/01-33-353, Tarnybos direktoriaus prašyta jo Tarnyboje užtikrinti VAĮ nustatytų terminų ir tvarkos laikymąsi.

12.4. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmuo privalo pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius, neprižiūrimus gyvūnus, taip pat pranešti kompetentingoms institucijoms apie jam žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus. Dėl Tarnybos, kaip ir kiekvieno viešojo administravimo, subjekto, priimto akto ar veiksmo (neveikimo) gali būti paduodamas skundas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Rašte Nr. G-610/03/33-785 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsakydama į pareiškėjos Prašymą, 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 31N-G-1439-1094 „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė (b. l. 12–15):

13.1. Ministerija, siekdama jai nustatytą veiklos tikslų ir įgyvendindama jai pavestas funkcijas, organizuoja Ministerijoje pasitarimus, posėdžius, sudaro darbo grupes ir komisijas, kuriuose dalyvauja ir Tarnybos darbuotojai.

13.2. Pagal Tarnybos nuostatus Tarnyba teikia žemės ūkio ministrui tvirtinti Tarnybos strateginį veiklos planą, suderinęs su žemės ūkio ministru, tvirtina metinį veiklos planą ir metines veiklos ataskaitas (Tarnybos nuostatų 20.4 punktas); LTV nustatyta tvarka atsiskaito už Tarnybos veiklą, LRV ar žemės ūkio ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą (Tarnybos nuostatų 20.5 punktas). Tarnyba einamųjų metų I ketvirtį siunčia Ministerijai susipažinti Tarnybos veiklos ataskaitą. Tarnybos svetainėje (www.vmvt.lt) pareiškėja gali susipažinti su Tarnybos 2015–2017 metų strateginiu veiklos planu (jį patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2014 m. gruodžio 19 d įsakyme Nr. 3D-993) bei su Tarnybos 2015 m. veiklos planu (jį patvirtino Tarnybos direktorius 2015 m. vasario 9 d. Įsakyme Nr. B1-83).

13.3. Ministerija pareiškėjos 2014 m. gruodžio 20 d. skaudą, kuriame buvo teigiama, kad Tarnybos darbuotojai netinkamai reagavo į pareiškėjos prašymus dėl bešeimininkių, neprižiūrimų gyvūnų (kačių), su 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. 3IN-G-2202-14 išsiuntė nagrinėti Tarnybai pagal kompetenciją. Pagal Tarnybos nuostatų 20.7 punktą būtent Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, priima į pareigas ii atleidžia iš jų Tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, Tarnybai pavaldžių įstaigą vadovus ir jų pavaduotojus, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas. Tarnyba 2015 m. vasario 11 d. rašte Nr. B6-(1.19)-374 pareiškėjo informavo apie sudarytą Tarnybos komisiją, o 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. B6-(4.16)-1313 informavo apie baigto tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Remiantis VAĮ 23 straipsnio 1 ir 4 dalimis, viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami pagal savo kompetenciją, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie jiems suteikti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

13.4. Pagal Tarnybos nuostatų 16 punktą Tarnybai vadovauja jos vadovas – valstybės pareigūnas (direktorius), kurį žemės ūkio ministro teikimu 4 m. priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė; Tarnybos ,direktoriaus atleidimo iš pareigų atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, pagal kurio 22 straipsnio 14 dalį Vyriausybė priima į pareigas ir atleidžia iš jų, be kita ko, Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymuose nustatytus valstybės tarnautojos ir pareigūnus; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės priimtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas.

13.5. Pagal Konstitucijos 30 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį, ABTĮ 5 straipsnį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos, tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne.

13.6. Tuo atveju, jeigu, pareiškėjos nuomone, šiuo Ministerijos raštu pažeisti pareiškėjos teisėti interesai, ji turi teisę kreiptis dėl jų gynimo ABTĮ nustatyta tvarka.

14. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 17.2.-10962 „Dėl informacijos pateikim“ pareiškėjai, be kita ko, nurodė (b. l. 30):

14.1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2015 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjos prašymas pateikti informaciją dėl galimybės apskųsti Tarnybos direktoriaus sprendimus prokuratūrai bei informuoti apie privačių fizinių asmenų skundus dėl Tarnybos netinkamos veikios ar neveikimo beglobių, bešeimininkių gyvūnų srityje, nurodant, ar prokuratūra ėmėsi viešojo intereso gynimo šių skundų pagrindu.

14.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nustatytos funkcijos, kurias atlieka prokuratūra, o 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį prokuratūros veiklos reglamentavimą, teisės aktai nenustato Tarnybos direktoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus fizinių asmenų skundus, apskundimo prokuratūrai galimybės. Informacinėje prokuratūros sistemoje nėra statistikos apie privačių fizinių asmenų skundus dėl netinkamos Tarnybos veiklos / neveikimo beglobių, bešeimininkių gyvūnų srityje, todėl tokių duomenų pateikti pareiškėjai prokuratūra neturi galimybės.

14.3. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakyme (2014 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 68 punktą šis informacinio pobūdžio atsakymas neskundžiamas.

15. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 15 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. G-610/03/33-785“, kuriame pareiškėja prašė skundą tenkinti ir įpareigoti LRV kanceliariją pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą nagrinėti iš naujo, pateikiant visą prašomą informaciją, kuri būtų išsami, tiksli, objektyvi, realiai panaudojama ir įgyvendinama (Komisijos byla AG-290/05-2015 (b. l. 1–4)), ir bylos aplinkybes, 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 3R-398(AG-290/05-2015) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 53–61; Komisijos byla AG-290/05-2015 (b. l. 58–62). VAGK sprendime Nr. 1, be kita ko, nurodyta:

15.1. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. rašto turinį ir Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas, Prašymas laikytinas kitokiu kreipimusi į instituciją, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį bei kartu prašant pateikti paaiškinimus pareiškėjai rūpimais klausimais, kurie iš esmės sietini su valstybės politikos / kompetencijos / kontrolės gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgyvendinimu, Tarnybos atsakomybe / atskaitomybe, galimais asmenų, turinčių informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą šioje srityje, veiksmais. Pagal Taisyklių 41.4 punktą į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą / trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą / neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

15.2. LRV kanceliarija atsakyme į Prašymą nurodė bendrąsias asmenų teises ir pareigas gyvūnų apsaugos srityje, jog pagal bendrąsias teisės normas asmuo turi teisę teikti skundą Komisijai arba teismui, atsakydama į antrąjį klausimą pažymėjo, jog Įstatyme Ministerijai (o ir kitoms institucijoms) pavesta formuoti, organizuoti, koordinuoti valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje bei kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama. Taigi, LRV kanceliarija įvardijo subjektus, nagrinėjančius asmenų skundus bei kontroliuojančius valstybės politikos šioje srityje įgyvendinimą. Pareiškėja nesutinka su tuo, jog LRV kanceliarija esą nepagrįstai kaip subjektą, galintį nagrinėti asmenų skundus, įvardijo Komisiją (kadangi pastaroji VAGK 2014 m. sprendime pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų ir neveikimo atmetė, argumentuodama pareiškėjos intereso šiuo klausimu nebuvimu) bei Ministeriją (kuri 2015 m. rugpjūčio 25 d. pateiktame atsakyme Tarnybos veiklos neprižiūrimų gyvūnų srityje ginasi).

15.3. Taigi, pareiškėjos iš esmės netenkina ne tiek pats paaiškinimo suteikimas, kiek tokio paaiškinimo turinys, tačiau kitokio turinio (pareiškėjos pageidaujamo) atsakymo pateikimas nagrinėjamu atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, kadangi jos 2015 m. liepos 27 d. kreipimasis į LRV kanceliariją nesietinas su atitinkamo LRV kanceliarijos (Vyriausybės) sprendimo dėl skundo priėmimu, o yra tik prašymas pateikti paaiškinimus. LRV kanceliarijos rašte neatsisakoma nagrinėti skundą ar priimti atitinkamą sprendimą, o tik remiantis teisės aktų nuostatomis pateikiama atitinkama pozicija. Taigi, Komisija nagrinėjamu atveju turėtų tik konstatuoti (kas nenusiję su pažeistų teisių gynimu), ar pagrįstai LRV kanceliarijos rašte nurodyti subjektai, nagrinėjantys skundus / turintys kompetenciją kontroliuoti Tarnybos veiklą minėtoje srityje. Kita vertus, Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašto pagrįstumas nėra šios bylos dalykas ir negali savaime paneigti LRV kanceliarijos rašte nurodytos pozicijos dėl Ministerijos vykdomos Tarnybos veiklos kontrolės. VAGK 2014 m. sprendimas taip pat vienareikšmiškai nepaneigia LRV kanceliarijos rašte nurodytos asmenų teisės kreiptis į Komisiją (ar, juolab, teismą) dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) gyvūnų apsaugos srityje. Nors VAGK 2014 m. sprendime nurodyta, jog pareiškėja neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo bei nėra asmuo, turintis teisę reikalauti ATPK nustatytos atsakomybės ar galimai kitokių poveikio priemonių taikymo kitiems subjektams, be to, Komisija negali įpareigoti atlikti Tarnybos vidinio veiklos vertinimo gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje, nes tai nesusiję su jos pažeistų teisių gynimu, visgi, Komisija nagrinėjo ir vertino pareiškėjos skunde Komisijai (o ir Tarnybai) nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatavo, jog surinkti įrodymai prieštaringi, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog Tarnyba privalėjo ir turėjo konstatuoti (kaip akivaizdų) faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai statė kačių gaudykles. Nesutikdama su tokiu Komisijos vertinimu ir argumentais, pareiškėja turėjo teisę teikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau to nepadarė.

15.4. Nors LRV kanceliarija skundžiamame rašte nenurodė, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi, pareiškėja su prašymu dėl viešojo intereso gynimo taip pat turi teisę kreiptis į prokuratūrą.

16. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 31N-G-1439-1094“, kuriame pareiškėja prašė skundą tenkinti ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą nagrinėti iš naujo, pateikiant visą prašomą informaciją (Komisijos byla AG-305/04-2015 (b. l. 1–4)), ir bylos aplinkybes, 2015 m. spalio 12 d. sprendime Nr. 3R-418(AG-305/04-2015) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 39–47; Komisijos byla AG-305/04-2015 (b. l. 84–88). VAGK sprendime Nr. 2, be kita ko, nurodyta:

16.1. Ministerija skundžiamame rašte atsakė į pareiškėjos Prašymo 1 ir 2 klausimus (dėl Tarnybos atsiskaitymo tvarkos). Pareiškėjos argumentai, esą ataskaitose ir Tarnybos strateginiuose planuose nėra informacijos dėl pareiškėjos užduotų klausimų dėl Tarnybos veiklos priežiūros, kontrolės ne žemės ūkio paskirties beglobių, bešeimininkių gyvūnų, srityje, o Ministerija atsiliepime neatsikirtusi dėl pastarųjų pareiškėjos argumentų, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šios bylos dalykas yra ne ataskaitos ar strateginiai planai, o skundžiamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštas-atsakymas pareiškėjai. Ministerija, pateikdama papildomas nuorodas į Tarnybos veiklos dokumentus, pareiškėjos teisės į atsakymą niekaip nepažeidė.

16.2. Pareiškėja trečioje Prašymo dalyje Ministerijos klausė, kodėl pastaroji, gavusi dokumentais pagristos informacijos apie netinkamą Tarnybos funkcijų vykdymą, taiko viešojo administravimo įstatyme nustatytą gauto skundo persiuntimo procedūrą atgal funkcijų nevykdančiai institucijai, ir kokia informacija ir kokia forma pateikta lemtų pareikalavimą Tarnybai atsiskaityti. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėja su 2014 m. gruodžio 20 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Ministeriją dėl Tarnybos veiklos. Ministerija su 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. 31N-G-2202-14 pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Tarnybai, Tarnyba 2015 m. sausio 12 d. rašte Nr. B6-(1.19)-45) informavo pareiškėją, kad sudarė komisiją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Ministerija 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte dėl šio klausimo pareiškėjai atsakė, kad pagal VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis perduoda skundą subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 20.7 punktu, Tarnybos direktorius turi teisę skirti nuobaudas Tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Taigi, būtent Tarnybos direktorius turi teisę atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pavaldžių darbuotojų ar tarnautojų. Tai Ministerija pagrįstai ir paaiškino pareiškėjai skundžiamame rašte.

16.3. Iš pareiškėjos paaiškinimų Komisijos posėdyje matyti, kad žinodama dėl negalimumo pačiai ginti viešąjį interesą, pareiškėja, pateikdama šį klausimą, siekė sužinoti, kokiomis sąlygomis to imtųsi Ministerija. Su tuo susiję ketvirtasis ir penktasis Prašymo klausimai. Ministerija skundžiamame atsakyme nurodė teisės normas dėl asmens teisės kreiptis į teismą bei prokuroro pareigos ginti viešąjį interesą. Priešingai negu teigia skunde pareiškėja, Ministerija skundžiamame rašte nenurodė, kad prokuratūros funkcijoms priskirta Tarnybos veiklos kontrolė: Ministerija nurodė, kad esant viešojo intereso pažeidimui, prokuroras gina viešąjį interesą ir atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas nėra konkrečiai apibrėžęs viešojo intereso sampratos. Nei Ministerija, nei Komisija VAGK 2014 m. sprendime vienareikšmiškai nepaneigė asmenų teisės kreiptis į Komisiją (ar, juolab, teismą) dėl Tarnybos veiksmų (neveikimo) gyvūnų apsaugos srityje. VAGK 2014 m. sprendime nurodyta, jog pareiškėja neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo bei nėra asmuo, turintis teisę reikalauti ATPK nustatytos atsakomybės ar galimai kitokių poveikio priemonių taikymo kitiems subjektams, o Komisija negali įpareigoti atlikti Tarnybos vidinio veiklos vertinimo gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje, nes tai nesusiję su jos pažeistų teisių gynimu. VAGK 2014 m. sprendime Komisija įvertino ir pareiškėjos skunde Komisijai (o ir Tarnybai) nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatavo, jog surinkti įrodymai prieštaringi, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog Tarnyba privalėjo ir turėjo konstatuoti (kaip akivaizdų) faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai statė kačių gaudykles. Nesutikdama su tokiu Komisijos vertinimu ir argumentais, pareiškėja turėjo teisę teikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau to nepadarė. Ministerija skundžiamame rašte pagrįstai pareiškėjai paaiškino: dėl jos teisės prašyti prokuroro ginti viešąjį interesą pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį; kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne, t. y. laikytina, kad pareiškėjai tuo buvo atsakyta į jos klausimus dėl viešojo intereso gynimo būdų. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 17.2-10962 ir jame pateiktas atsakymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir Komisija jo nevertina.

16.4. Remiantis pareiškėjos skundu Komisijai, pareiškėjos netenkina Ministerijos atsakymo turinys, t. y. pareiškėja nesutinka su Ministerijos skundžiamame atsakyme nurodytų nuostatų teisingumu, nes mano, jog Ministerijos kontrolės funkcijos nėra realiai vykdomos, o pareiškėjai esą nėra paaiškinama, kaip minėta kontrolė realiai turėtų būti įgyvendinama, kaip pareiškėjai to pasiekti. Pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo nesutinka su pateiktos informacijos / atsakymo turiniu, savaime nereiškia, kad minėtoji informacija nėra tiksli, išsami ir teisinga ar kad atsakymas pateiktas netinkamai. Remiantis pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymu Ministerijai, tokio turinio kreipimasis iš esmės laikytinas ne prašymu suteikti informaciją, kaip ji suprantama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, o kitokiu kreipimusi į instituciją, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį bei kartu prašant pateikti paaiškinimus pareiškėjai rūpimais klausimais, kurie iš esmės sietini su valstybės politikos ir valstybės institucijų kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolės srityje įgyvendinimu, Tarnybos atsakomybe ir atskaitomybe, galimais asmenų, turinčių informacijos apie Tarnybos netinkamą veikimą šioje srityje, veiksmais. Pagal Taisyklių 41.4 punktą į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą / trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą / neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu; šiame Taisyklių punkte neįtvirtintas reikalavimas pasisakyti dėl kiekvieno pateikto klausimo, taip pat neįtvirtintas reikalavimas pateikti pareiškėjos pageidaujamo turinio atsakymą. Kitokio turinio (pareiškėjos pageidaujamo) atsakymo pateikimas nagrinėjamu atveju nedarytų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, kadangi jos 2015 m. liepos 27 d. kreipimasis į Ministeriją nesietinas su atitinkamo Ministerijos sprendimo dėl skundo priėmimu, o yra tik prašymas pateikti paaiškinimus. Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte neatsisakoma nagrinėti skundą ar priimti atitinkamą sprendimą, o tik vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pateikiami atsakymai, parodantys Ministerijos poziciją dėl pareiškėjos išdėstytų klausimų ir nusiskundimų.

Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagal Taisyklių 41.4 punktą Ministerija šiuo atveju pagrįstai pareiškėjai atsakė laisvos formos 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte, kuriame, atsakant į pareiškėjos klausimus, buvo pateikta Ministerijos pozicija. Vadinasi, remiantis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjos teisė gauti atsakymą buvo realizuota tinkamai, todėl Komisija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti Ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą.

17. Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. sausio 6 d. raštu Nr. 2.5-(206)-581 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ teismui, Vilniaus apygardos prokuratūroje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo gyvūnų gerovės srityje (reg. 2015 m. gruodžio 17 d., Nr. 2.AP-11731), pareiškėja skunde prašo ištirti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m.–2015 m. teisėtai vykdė neprižiūrimų (bešeimininkių) kačių gaudymą, naudodama kačių gaudykles, ar Tarnyba tinkamai vykdė savo funkcija, tirdama pareiškėjos nurodomą įvykį, ar tinkamai savo funkcijas vykdė Nacionalinė žemės tarnyba, kontroliuodama Tarnybos veiklą, o nustačius pažeidimus prašo ginti viešąjį interesą (b. l. 119).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. G. skundą sprendžiama, ar Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 3R-398(AG-290/05-2015), Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 3R-418(AG-305/04-2015), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. G-610/03/33-785 „Dėl prašymo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 31N-G-1439-1094 „Dėl prašymo“ yra teisėti bei pagrįsti.

2. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. G-610/03/33-785 „Dėl prašymo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 31N-G-1439-1094 „Dėl prašymo“ buvo priimti atsakant į pareiškėjos iš esmės analogiškus 2015 m. liepos 27 d. prašymus (išskyrus 1 ir 3 klausimuose nurodytą subjektą), kuriuose ji prašė pateikti informaciją ir paaiškinti (prašymas Ministerijai b. l. 18), prašymas LRV kanceliarijai (b. l. 19, 69).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymus, daro išvadą, kad juose pareiškėja prašė tik informacijos bei paaiškinimų, o savo teisių ir teisėtų interesų negynė. Tiek Vyriausybės kanceliarija, tiek Žemės ūkio ministerija į pareiškėjos prašymus atsakė – taigi, šiuo aspektu atsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjos netenkina atsakymų turinys, negali būti vertinama teismo, nes pareiškėja neturi teisės ginti viešojo intereso. Kadangi Vyriausioji administracinių ginčų komisija, iš esmės analogiškai kaip ir šis teismas, įvertino pareiškėjos prašymo pobūdį bei atsakymus į jį, tai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 3R-398(AG-290/05-2015) bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. 3R-418(AG-305/04-2015) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakoves LRV kanceliariją ir Ministeriją išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. liepos 27 d. prašymą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė