Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-277-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
1-277-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00080-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
I. Š.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-277-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00080-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajam V. K.,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai I. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) inžinieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be deklaruotos gyvenamosios vietos, teistas 2015-06-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. Š., o būtent: 2019 m. sausio 1 d. apie 04.15 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia įspyrė iš kojos ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajai I. Š. į pilvą, taip pat ne mažiau kaip du kartus tyčia trenkė iš kumščio nukentėjusiajai I. Š. į kairės pusės veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko sausio 1 d. Pas draugus šventė Naujus metus. Grįžę paryčiais, po 04.00 val. namuose su sugyventine I. Š. susipyko, apsistumdė ir trenkė jai. Jei I. nurodo, kad jai spyrė, tai taip ir yra. Pripažįsta visus pareiškime nurodytus veiksmus. Tiksliai visko nepamena. Konfliktas kilo dėl girtumo. Mano, kad sugyventinė neturėjo pagrindo meluoti. Ji iškvietė policiją. Iki įvykio nukentėjusiajai sužalojimų nebuvo, jie atsirado jo veiksmų pasekoje. I. Š. atžvilgiu smurtauja antrą kartą. Pripažįsta, kad po pirmo karto išvadų nepadarė. Gailisi dėl savo neteisėto elgesio, atsiprašo nukentėjusiosios, ateityje žada taip nebesielgti. Yra dirbantis, turi mažametį vaiką, kurį pats vežioja į darželį.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- policijos pareigūno G. B. 2019-01-01 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 5);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-19);

- policijos pareigūnės K. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje (b. l. 20-23);

- nukentėjusiosios I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kartu su V. K. gyvena 7 metus ir augina mažametį sūnų. V. per tuos bendrus gyvenimo metus buvo prieš ją kelis kartus smurtavęs ir policija į namus buvo kviesta, bet visada susitaikydavo. 2019-01-01 apie 05.00 val. su savo sugyventiniu V. K. iš svečių grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ir V. tėvas. Namuose V. pradėjo triukšmauti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. kelis kartus ją pastūmė, parvertė ant žemės ir kelis kartus iš delno sudavė per veidą. Po konflikto ji išėjo iš namų pas kaimynus, kad galėtų ramiai išsimiegoti. Pas kaimynus atėjus ir V., ji neapsikentė jo girto ir paskambino į policiją, kad jį nuramintų. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad tarp jų su sugyventiniu buvo kilęs konfliktas ir pasakė, kad jokio pareiškimo nerašys. Konflikto metu su sugyventiniu, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, medikų pagalbos nepageidavo, sužalojimai jai jokie nepadaryti ir į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Dėl konflikto su sugyventiniu niekam jokių pretenzijų neturi ir jokio tyrimo nepageidauja. Daugiau apie įvykį ir sugyventinį nieko nenori pasakoti. Jų sūnus E. K. visą vakarą buvo pas močiutę (b. l. 26-29). Apklausta papildomai nukentėjusioji I. Š. parodė, kad sutinka duoti parodymus savo sugyventinio V. K. atžvilgiu ir gali pasakyti, kad sužalojimai ant jos kaktos kairės pusės, ant kairės akies viršutinio voko ir viršutinės lūpos atsirado po to, kai 2019-01-01 apie 04.15 val. jai ir V. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , koridoriuje, V. K. ne mažiau kaip du kartus trenkė jai iš kumščio į veidą, taip jis jai sukėlė fizinį skausmą, bet ji jam pretenzijų jokių dėl to neturi. Jis jai trenkė į kairią veido pusę, kodėl pareigūnai parašė, kad į dešinę, ji nežino, gal suklydo ar ją ne taip suprato. Taip pat jis jai įspyrė į pilvą ne mažiau kaip vieną kartą iš kojos, taip sukėlė fizinį skausmą. Dar įvykio metu jis ją buvo pastūmęs bei parvertęs ant žemės, bet tuo metu ji fizinio skausmo nepajuto. Kaip ji nugriuvo ant žemės ar jis ją nuvertė, negali tiksliai pasakyti. Įvykio metu buvo neblaivūs, prieš tai vartojo alkoholį, gėrė brendį. Įvykio pašaliniai asmenys nematė, buvo tik dviese, V. K. tėvas įvykio metu miegojo. Ji pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas kuo greičiau būtų užbaigtas ir kuo ramiau, nes ji turi nepilnametį vaiką. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, ji jo nereiškia, nes turtinė žala jai padaryta nebuvo (b. l. 30-33);

- liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba Šiaulių AVPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. 2019-01-01 dirbo ekipaže 1706 kartu su būrio vadu D. Š.. Apie 04 val. 27 min. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes pranešėją sumušė sugyventinis, trenkė su kumščiais, bei spardė. Abu sugyventiniai namuose. Apie 04 val. 29 min. jiems nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko I. Š., kuri nurodė, kad jos sugyventinis V. K. spyrė iš kojos kelis kartus į pilvą bei du kartus kumščiu sutrenkė į dešinės pusės veido sritį. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl savo sugyventinio V. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Visas konfliktas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga vienas nepilnametis E. K., kuris konflikto metu namuose nebuvo ir viešėjo pas senelius. Nukentėjusioji buvo neblaivi, jai nustatytas 0,98 prom. neblaivumas. 04 val. 30 min. įtariamasis V. K. buvo sulaikytas. Nukentėjusioji jiems parodė įvykio vietą, kur ji buvo sumušta. Ankščiau, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo kviesta policija, tačiau smurtas naudotas nebuvo. Daugiau nieko nepasakojo (b. l. 57-60);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. Š. padarytos kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke ir viršutinėje lūpoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į veidą. I. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (b. l. 51).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. K. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie V. K. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. K. kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. Š., Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). V. K. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus) (b. l. 115-116, 118-120). Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 112-114), dirbantis (b. l. 111). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. K. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais, numatytais LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 3 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė jau antrą kartą per 3,5 metų laikotarpį, tikslinga V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. 04.30 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 16.15 val., t. y. dvi paros (b. l. 74-77).

V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. Š. (b. l. 105-107), atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis rūpinasi vaiku, jį prižiūri, vežioja į darželį, – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 4 d.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. K. per bausmės atlikimo laiką:

- būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. K. per bausmės atlikimo laiką:

- būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. 04.30 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 16.15 val. (dvi paras) ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Š. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 4 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas