Utenos apylinkės teismo sprendimas

ieškovui O. Z.

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ieškinį atsakovei N. D. (N. D.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į ieškinį atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su atsakove santuoka faktiškai iširusi, jos išsaugojimas neįmanomas, nes nežinia kur gyvena atsakovė. Atsakovė nuo 2014 m. išvyko į Rusiją. Iš pradžių dar palaikė šiokį tokį ryšį, bet po kurio laiko atsakovė pakeitė telefono numerį ir bendrauti tapo neįmanoma. Į Lietuvą ji daugiau nebuvo atvažiavusi. Su sutuoktine sieja tik formalūs ryšiai, jokio santuokinio gyvenimo nėra. Turto bendrai neįgijo, vaikų neturi. Dėl iširusios santuokos kalti abu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau CK) 3.64 straipsniu teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo, manydamas, kad tai prieštarautų šalių interesams.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Atsakovė kartu su ieškovu negyvena nuo 2014 metų, ieškovas nežino kur jo sutuoktinė su ja nebendrauja. Iš policijos pažymos matyti, kad duomenų nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose apie N. D. nėra. Atsakovė Lietuvoje gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo 2014-10-22 iki 2015-11-25.

Sutuoktiniams kartu negyvenant, nebendraujant, nežinant net apie jų gyvenamąją vietą, sutuoktinio gyvenimo, šeimos nėra. Dėl to teismas daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi nuo 2014 m.. Teismas mano, kad tiek ieškovas tiek atsakovė nepakankamai skyrė dėmesio vienas kitam, bendriems interesams, todėl santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 straipsnio 2 dalis)

Nutraukus santuoką šalims paliktinos esamos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai bendro turto santuokoje neįgijo.

Ieškovas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginio, rentos priteisimo nereiškia.

Reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas nereiškia.

Byloje patirta 3,32 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ir Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 92 straipsniu iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. D., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes, ieškovui Z., atsakovei D.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.