Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taigi, priėmus Laikinąjį įstatymą, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo mažinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Pareiškėjas 2014-11-18 išsiuntė prašymą VRM apskaičiuoti ir išmokėti valstybinės pensijos neprimoką, tačiau VRM 2014-12-10 sprendimu Nr. 1D-8924(11) išmokėti valstybinės pensijos neprimoką atsisakė. Pareiškėjas mano, kad pratęsus valstybinių pensijų mažinimą 2012–2013 metams, buvo pasielgta neteisėtai, pažeidžiant konstitucinius principus, tai teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsakovės ir Lietuvos valstybės atstovės VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Administracinė byla dalyje nutrauktina. Likusioje dalyje skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM 2008-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1072 pareiškėjui nuo 2008-04-01 neterminuotai paskirta 865,68 Lt valstybinė pensija (b. l. 8, 17). VRM 2014-11-20 buvo gautas pareiškėjo prašymas pranešti kokiu pagrindu nuo 2010-02-01 iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, pateikti pažymą apie neišmokėtos visais pagrindais ir visą mažinimo laikotarpį valstybinės pensijos dydį, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais ir už visą mažinimo laikotarpį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 21). VRM 2014-12-10 sprendime Nr. 1D-8924(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. Šiuo sprendimu VRM konstatavo, kad išmokėti valstybinę pensiją pareiškėjui neturi teisinio pagrindo (b. l. 9, 10, 22, 23). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2014-12-08 pažymos Nr. 11DP(P)-6143 nustatyta, jog pareiškėjui R. M. paskirta valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, o nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2012 rugpjūčio mėnesio vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu (b. l. 11, 12, 24, 25).

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė VRM prašė nutraukti bylą. Nurodė, kad pareiškėjas apie valstybinės pensijos mažinimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų vasario mėnesį, kai jam ginčijamu laikotarpiu buvo išmokėta sumažinta valstybinė pensija už sausio mėnesį, taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą tokiam reikalavimui pateikti.

Dėl procesinio termino reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Skunde teismui pareiškėjas, be kita ko, prašo minėtą terminą atnaujinti. Nurodo, kad būdamas lojaliu savo valstybės piliečiu, buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją buvo tikras, kad šis sumažinimas yra laikinas ir praėjus sunkiausiam laikotarpiui valstybinės pensijos bus mokamos tokio dydžio, kokio buvo mokamos iki jų mažinimo. Taip pat manė, kad bus kompensuota sumažinta valstybinės pensijos dalis.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad yra trys paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą teisiniai pagrindai: pirmasis, nustatytas Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose ir taikomas nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, antrasis, kuomet šių nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir trečiasis, kuomet galiojimas buvo dar kartą pratęstas nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92).

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad minėti trys paskirtos pensijos perskaičiavimo teisiniai pagrindai suponuoja, kad terminas kreiptis į teismą yra skaičiuotinas nuo kiekvieno iš jų atskirai, o termino kreiptis į teismą pradžia yra laikytina pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena pagal kiekvieną iš trijų anksčiau nurodytų teisinių pagrindų (žr. LVAT 2015-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-490-575/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, o nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio – Laikinojo įstatymo 5 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apie dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos neprimoką sužinojo 2010 metų vasario mėnesio, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo 2011 metų gruodžio mėnesį, o į teismą kreipėsi tik 2015-01-17 (b. l. 13), todėl konstatuotina, kad jis praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal teisinį reguliavimą, nustatytą Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose ir taikomą nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pratęsus jų galiojimą nuo 2012-01-01, kadangi, kaip minėta anksčiau, tai savarankiškas teisinis pagrindas kreiptis į teismą ir terminas skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos pagal šį teisinį pagrindą (2012 m. vasario mėn.).

Teismo vertinimu, nepaneigtina, t. y., kad ginčo teisinių santykių srityje kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-01-01 ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 d. nutarimo paskelbimo. Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo šios LVAT, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas vis viena yra paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. Objektyvių aplinkybių, kurios galėjo lemti tokį ilgą delsimą kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises pareiškėjas nenurodė, todėl prašymas atnaujinti terminą dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 yra atmestinas, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.

Kaip nurodyta anksčiau, valstybinės pensijos dalies susidariusios nuo 2012-01-01, kad dėl sumažintos vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis priteisimo pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Iš to seka, kad pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2012-01-01 buvo teisėtai ir pagrįstai sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tačiau pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį pažeidė pareiškėjo konstitucines teises.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-08 pažyma Nr. 11DP(P)-6143 (b. l. 11, 12, 24, 25) patvirtina, kad pareiškėjui R. M. nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui R. M. nuo 2012-01-01 iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Teismo paskaičiavimu valstybinės pensijos nepriemokos dydis dėl pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sudaro 2 483,80 Lt (2815,84 Lt -129,81 Lt (2011-11) - 202,23 Lt (2011-12) = 2 483,80 Lt), o tai sudaro 719,36 Eur (2 483,80 / 3,4528 = 719,36 Eur). Atitinkamai, nepagrįstai sumažinta pareiškėjo pensijos dalis 719,36 Eur yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Dėl VRM sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8924(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2014-12-10 sprendimo Nr. 1D-8924(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 ir 7 punktais, 127 ir 129 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Bylos dalį dėl prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8924(11) nutraukti.

Administracinės bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-30 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nutraukti.

Administracinės bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011-11-01 iki 2011-12-30 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nutraukti.

Priteisti pareiškėjui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 719,36 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų ir trisdešimt šešis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kitą pareiškėjo R. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.